Telšių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti niekine tarp ieškovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Escolit“ ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2014-01-15 pasirašytą Projekto „UAB „Escolit“ farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos įkūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027. Nurodė, kad pagal atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007­/2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139, ieškovas, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka projektų, gautų projektų konkurso būdu, atranką, nustato didžiausią leistiną skirti projektui ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydį ir kartu su atliktų vertinimų išvadomis teikia Ūkio ministerijai pasiūlymus dėl projekto finansavimo, gavusi Ūkio ministerijos sprendimą dėl finansavimo projektui skyrimo, organizuoja sutarčių su pareiškėjais sudarymą, prižiūri sutarčių nuostatų laikymąsi. Ieškovas užtikrina, kad projektai būtų atrinkti vadovaujantis priemonei taikytinais Veiksmų programų stebėsenos komiteto patvirtintais projektų atrankos kriterijais ir, kad visą jų įgyvendinimo laikotarpį jie atitiktų galiojančias ES ir nacionalines taisykles. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) nustačius, kad atsakovui UAB „Escolit" ieškovui pateikiant paraišką Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027 dėl projekto „UAB „Escolit" farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos įkūrimas" finansavimo bei teikiant ją tikslinančius dokumentus, taip pat pasirašant Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, buvo pažeista imperatyvi LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostata, todėl ieškovas kreipiasi į teismą ir prašo pripažinti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį niekine LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas UAB „Escolit" ieškovui 2013-05-27 pateikė paraišką pagal VP2-1.3-OM-03-K priemonės „Intelektas LT+" ketvirtąjį kvietimą teikti paraiškas. Ieškovas, vadovaudamasis VP2-1.3-ŪM-03-K priemonės „Intelektas LT+" projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-07-24 įsakymu Nr. 4-396, išnagrinėjęs paraišką pasiūlė Ūkio ministerijai skirti finansavimą projekto įgyvendinimui. LR ūkio ministerija 2013-11-11 įsakymu Nr. 4-981 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo" skyrė atsakovo UAB „Escolit" projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti iki 14386439 litų finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) - iki 70 procentų. Ieškovas, LR ūkio ministerija ir UAB „Escolit" 2014-01-15 pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. 2014-06-02 gautas VTEK 2014-­05-28 raštas Nr. S-661-(2.5) ir sprendimas dėl atlikto tyrimo pagal LR ūkio ministerijos 2014-02-­05 kreipimąsi „Dėl galimai neteisėtos UAB „Escolit" ir VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" vadovės veiklos". VTEK šiame sprendime vertino, ar atsakovo UAB „Escolit" direktorė V. J., eidama VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktorės pareigas ir atstovaudama UAB „Escolit", pasirašydama Projekto finansavimo ir administravimo sutartį bei deklaruodama privačius interesus, nepažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo įstatymo. VTEK nustatė: V. J. 1999 m. tapo VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius", kurios dalininkais yra Telšių rajono savivaldybė, Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, direktore. Telšių rajono savivaldybė VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" 2013 m. pervedė 83000,00 Lt veiklai vykdyti, 2014 m. - 83100,00 Lt. V. J. 2013-03-21 buvo išrinkta UAB „Escolit" direktore, 2013-06-25 ji tapo UAB „Escolit" akcininke. V. J. UAB „Escolit" vardu 2013-05-23 pasirašė ir pateikė paraišką LVPA (taip pat V. J. 2013-06-26 atstovavo UAB „Escolit" susitikime su LVPA dėl paraiškos vertinimo, 2013-07-23, 2013-07-31 ir 2013-08-18 teikė patikslintą paraišką ir papildomus dokumentus) bei 2014-01-15 pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Įvertinusi šias aplinkybes, VTEK sprendime išaiškino: LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad „asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus“. V. J. yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, ir jai taikytini LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nes: V. J. darbovietė – VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" gavo lėšų iš savivaldybių biudžeto, t. y. Telšių rajono savivaldybė VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" 2013 m. skyrė 83000,00 Lt; V. J. turi administravimo įgaliojimus, t. y. VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktoriaus nuostatų 1.1. p. numatyta, kad viešosios įstaigos ūkinės veiklos organizavimui ir vykdymui vadovauja administracijos vadovas. Pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: „vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas" bei 4 p.; „narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ar organizacijose". V. J. 2013-03-21 tapusi UAB „Escolit" direktore, o 2013-06-25 - akcininke, nedelsiant šių aplinkybių privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo ir tuo pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad „jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo". LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad „asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims". V. J., dirbdama VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius", t. y. valstybinėje tarnyboje, atstovavo UAB „Escolit" ir gynė jos interesus valstybės institucijoje. VTEK nusprendė: VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktorė V. J. per nustatytą terminą nedeklaravo dalyvavimo ir pareigų UAB „Escolit“ ir tuo pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 1 d. 2 ir 4 p., 7 str. 2 d. reikalavimus; VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktorė V. J. pasirašė nuomos sutartį su savo vadovaujama UAB „Escolit" ir tuo pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei 11 str. 1 ir 2 d. reikalavimus; VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktorė V. J. atstovavo UAB „Escolit" bei gynė jos interesus valstybės institucijose ir tuo pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 str. 2 d. reikalavimus; siūlyti nutraukti sudarytą nuomos sutartį; siūlyti Ūkio ministrui panaikinti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sudarytą pažeidžiant LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo apribojimus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti privačius asmenis, ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams ateityje; siūlyti LVPA direktorei panaikinti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sudarytą pažeidžiant Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo apribojimus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovauti privačius asmenis, ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams ateityje. Sudarant Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, buvo pažeista LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 str. 2 d. (atsakovei UAB „Escolit" santykiuose su valstybinėmis institucijomis atstovavo ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartį UAB „Escolit" vardu pasirašė asmuo privalėjęs nusišalinti), o tai yra imperatyvi teisės norma, kuri patiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nepalieka jokių diskrecijos galimybių pasirinkti alternatyvius elgesio variantus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo yra specifinis teisinių santykių dalyvis, jam taikomi griežti, imperatyvių įstatymų normų reguliuojami veiklos skaidrumo ir teisėtumo standartai. Bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklos nukrypimas nuo Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo formuoja neigiamą visuomenės požiūrį, nepasitikėjimą valdžia, tuo kenkdamas ne tik įstaigos, kurioje dirbama, bet ir visos valstybės tarnybos, visuomenės ir net valstybės interesams. Nagrinėjamu atveju atsakovės direktorė V. J. nepaisė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo imperatyvų, tuo savo privačius interesus iškėlusi aukščiau viešojo - V. J. būdama iš viešojo biudžeto išlaikomos VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius", kurios vienas iš dalininkų be kita ko yra ES lėšomis finansuojamas priemones tvirtinanti bei sprendimus dėl projektų finansavimo ES lėšomis priimanti Ūkio ministerija, direktore, atstovavo UAB „Escolit" bei gynė jos interesus valstybės institucijose, be viso to 2013-06-25 neatlygintino sandorio pagrindu pati tapo ir UAB „Escolit" akcininke. Tokiomis veikomis V. J. pakenkė valstybinės tarnybos prestižui ir sudarė prielaidas visuomenės akyse pažeminti ne tik minėtą prestižą, bet ir kilti abejonėms dėl nacionalinių ES struktūrinių fondų paramos administravimo institucijų veiklos skaidrumo ir šio administravimo procese priimamų sprendimų nešališkumo. Galiojančiu oficialiu aktu - VTEK sprendimu - pripažintas teisiškai reikšmingas faktas, kad „V. J. atstovavo UAB „Escolit" bei gynė jos interesus valstybės institucijose ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus". Įvertinus tai, kad V. J. atsakovės UAB „Escolit" vardu ieškovui LVPA pateikiant Projekto finansavimo paraišką bei teikiant ją tikslinančius dokumentus, taip pat pasirašant Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos įstatymo nuostata, yra reikiamas pagrindas Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sudarytą tarp Ūkio ministerijos, ieškovo ir atsakovo pripažinti niekine pagal LR CK 1.80 str. 1 d.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad VTEK 2014-05-27 sprendimo Nr. KS-54 rezoliucinėje dalyje, konstatuodama kai kuriuos nežymius ir neesminius VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" tuometinės direktorės V. J. pažeidimus, kiek tai susiję su LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, konkrečiai nepasisakė, kad pasirašant 2014-01-15 Projekto „UAB „Escolit" farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratorijos įkūrimas", projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027, finansavimo sutartį Nr. S- VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027, pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, priešingai negu sprendimo 2 p., kuriame buvo aiškiai pasisakyta, kad pasirašant patalpų nuomos sutartį su „UAB „Escolit" V. J. pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 2 p., 11 str. 1 ir 2 d. reikalavimus. Aiškinant šią teisės normą sistemiškai su minėto sprendimo rezoliucinės dalies 1, 2 ir 3 p. bei LR CK normomis, reguliuojančiomis sandorių negaliojimo pagrindus, galima pagrįstai teigti, kad minėto sprendimo 3 p. pasekmės gali būti taikomos tik VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius" tuometinės direktorės V. J. atžvilgiu, kurios (pasekmės) minėtu sprendimu nebuvo net siūlomos, tačiau netaikytinos ginčijamos sutarties atžvilgiu. Ir tai logiškai bei teisiškai pagrįsta, nes priešingu atveju susidarytų juridiškai paradoksali ir bendriems teisės principams prieštaraujanti situacija, kai panaikinus minėta sutartį, panaikinimo pasekmės paliestų atsakovą, kuris kaip juridinis asmuo ir ūkio subjektas, niekaip nėra susijęs nei su viešaisiais ir privačiais interesais, nei su pasekmėmis, kurios gali kilti tuos interesus pažeidus. Atsakovui pagal minėtos sutarties sąlygas kol kas nėra skirta jokia finansinė ES struktūrinė parama, o atsakovas, kaip projekto vykdytojas, sąžiningai vykdo savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 2.3 p., ir projekto įgyvendinimui šiuo metu jau yra skyręs pakankamai didelę pinigų sumą bei sudaręs nemažai ilgalaikių sutarčių, susijusių su minėtos ginčo sutarties įgyvendinimu. Iš viso atsakovas už paruošiamuosius darbus, kylančius iš 2014­-01-15 Sutarties Nr. S- VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027, jau patyrė 413784,93 Lt išlaidų. Be šių išlaidų atsakovas turi ir sutartinių finansinių piniginių įsipareigojimų 3395900 Lt sumai, kurie taip pat kyla iš ginčijamos sutarties. Atsakovas išlaidas apmokėjo savo lėšomis, prisiėmė finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, pradėjo žemės sklypų bei patalpų, įrengimų projektavimo bei finansavimo darbus, tam skirdama lėšas, padidino bendrovės įstatinio kapitalo dydį iki 1200000 Lt, todėl atsakovas rimtai žiūri į planus įkurti Telšių mieste farmacijos produktų kūrimo ir vystymo laboratoriją. Bet kokie bandymai formaliais ir neproporcingais pagrindais paneigti šios ginčo sutarties galiojimą, neigiamai atsilieptų ne tik bendrai Lietuvos ekonomikai, bet ir Lietuvos tarptautiniam prestižui tarp ES šalių bei tų šalių bendrovių, nes jos pagrįstai galėtų manyti ir teigti, kad Lietuva nesugeba tinkamai administruoti gaunamos ES paramos, kadangi sutarties projektas, sėkmingai praėjęs vertinimo ir atrankos procesus, kuris vėliau buvo sėkmingai pasirašytas ir įgijęs įstatymo galią, o dabar formaliais pagrindais, be jokios atsakovo kaltės, imamasi iniciatyvos paneigti pasirašytą sutartį ir ją nutraukti. Tokios pasekmės prieštarautų viešajam interesui. Nutraukus sutartį neišvengiamai kiltų nepagrįsto sutarties nutraukimo teisminio įvertinimo procedūros bei atsakovui padarytų nuostolių atlyginimo klausimas, kurio procese būtų vertinamas atsakovo kaltės klausimas dėl sutarties pažeidimo/nepažeidimo, bet ne trečiųjų asmenų kaltės klausimas dėl LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo. Tą patvirtina sutarties 9 p. „Sutarties pažeidimai", kur 9.1 p. numato, kad jei projekto vykdytojas (UAB „Escolit"), įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė LR ir (arba ES teisės aktus), įgyvendinančioji institucija (ieškovas) turi teisę inicijuoti, o LR ūkio ministerija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį. Sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Kaip matyti iš ieškovo 2014-08-25 rašto Nr. R4-7508 atsakovo pažeidimas buvo tiriamas remiantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225, todėl atsakovas jomis taip pat remsis įrodinėdamas jam pareikšto ieškinio nepagrįstumą. VTEK 2014-05-27 sprendimas Nr. KS-54, kiek tai susiję su V. J. inkriminuojamais LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimais, kaip matyti iš pažeidimo tyrimo išvados, nėra niekaip susijęs su pažeidimais, kurie galėtų būti susiję su ginčo projekto Nr.VP2-1.3-ŪM-03-K-04-027 bei pačios ginčo sutarties ruošimo procedūromis bei pačios sutarties pasirašymu: pažeidimas nenustatytas, neturi pažeidimo kodo, nėra pažeistų teisės aktų. Išvados III skyriaus 2 p. konstatuota, kad projektą ir jo pagrindu pasirašytą ginčo sutartį administravo ne V. J., o tos paslaugos buvo perkamos, 4 p. konstatuota, kad LVPA, atlikusi paraiškos vertinimo procedūras, kurios vėliau buvo vienas iš pagrindų pasirašyti ginčo sutartį, nenustatė objektyvių duomenų apie tai, kad V. J. nusišalinimas nuo anksčiau minėtų veiksmų būtų sąlygojęs kitokį sprendimą dėl finansavimo skyrimo atsakovui.. Išvados III skyriaus 3 p. pats ieškovas pažymėjo, kad VTEK 2014-05-27 sprendimo rezoliucinės dalies 3 p. nurodytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 str. 2 d. pažeidimas pasireiškė tik tuo, kad V. J. dalyvavimas susitikime buvo skirtas tik paraiškoje pateiktos informacijos patikslinimui ir paaiškinimui, be to V. J. nedalyvavo rengiant ar priimant sprendimus, kuriuos priėmė ieškovas dėl atsakovo Projekto paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo metu. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės bei išvadoje nustatyti faktai patvirtina, kad V. J. minimalus dalyvavimas tikslinant paraiškoje, kurios pagrindu vėliau buvo pasirašyta ginčo sutartis, pateiktą informaciją, objektyvumo požiūriu niekaip nebuvo susietas su noru bei siekiais gauti kažkokias privilegijas svarstant pačią paraišką bei vėliau pasirašant ginčo sutartį. Subjektyvumo požiūriu V. J. veiksmai, kiek tai susiję su viešais ir privačiais interesais, niekaip nesusiję su tyčia, tai galėtų būti vertinama kaip tam tikra neatsargumo forma, kai ji buvo nepakankamai rūpestinga bei atsargi ir veikė tiek verslo inkubatoriaus, tiek atsakovo vardu, nes pati būdama ne teisininkė, objektyviai negalėjo suprasti, kad jos veiksmai gali prieštarauti viešiems ir privatiems interesams, ypač kai ji verslo inkubatoriuje dirbo pagal darbo sutartį, o ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Sankcijos už pažeidimą turi atitikti pažeidimo sunkumui, jo sukeltoms pasekmėms, pažeidimo priežastims, kaltės formai dėl padaryto pažeidimo. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai, nurodyti VTEK 2014-05-27 sprendime, kiek tai liečia V. J., negali būti pripažinti sunkiais, jie nesukėlė jokių pasekmių, kaltės forma - neatsargumas, kurį nulėmė teisinės bazės, reguliuojančios viešuosius ir privačius interesus, nežinojimas ir nėra jokių duomenų, kad minėtais pažeidimais tyčia būtų siekiama pakenkti LR ir ES biudžetų finansiniams interesams. Atsižvelgiant į tai, kad nepadarytas joks pažeidimas finansinės paramos teikimo prasme, susidariusios situacijos sureguliavimo būdai (sutarties sustabdymas, pakeitimas, nutraukimas) būtų nepagrįsti nei teisine, nei ekonomine prasme ir bet kokie bandymai tai padaryti visoms sutarties šalims padarys turtinės bei neturtinės žalos. Tai, jog pažeidimo tyrimo laikotarpiu nebuvo tvirtinamos mokėjimo prašymuose deklaruojamos išlaidos, yra pakankama ir proporcinga sankcija už atsakovo tariamai padarytą pažeidimą LR CK 1.80 str. prasme ir griežtinti reagavimo priemonių nebėra jokios būtinybės ir tikslo. VTEK, priimdama 2014-05-27 sprendimą, nebuvo įsitikinusi, kad pasirašant sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl sprendimo 3 p. ir surašė tokia aptakia forma, kurią galima aiškinti labai plečiančiai. Juk priešingai, VTEK sprendimo 1 ir 2 p. surašė aiškiai ir suprantamai, todėl nekyla abejonių apie kokius pažeidimus yra kalbama, o 3 p. teiginys „atstovavo UAB „Escolit" bei gynė interesus valstybės institucijose" nėra aiškus teiginys ir jis nepatvirtina, kad pasirašant ginčo Sutartį buvo pažeistas imperatyvas. Kokį viešą interesą pažeidė V. J., pasirašydama ginčo sutartį, neaišku. Jos veiksmai atstovaujant UAB „Escolit" interesus (LVPA pažeidimo tyrimo išvada III skyrius, 3 p.) buvo visiškai nereikšmingas, susijęs su paraiškoje pateiktos informacijos patikslinimu ir paaiškinimu, ji nedalyvavo rengiant ar priimant sprendimus, susijusius su atsakovo Projekto paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo. V. J. dalyvavimas buvo skirtas tik paraiškoje pateiktos informacijos patikslinimui ir paaiškinimui, ji nedalyvavo rengiant ir priimant sprendimus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė V. J. papildomai paaiškino, kad ji dirbdama VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ pagal darbo sutartį, buvo įsitikinusi, kad nėra valstybės tarnautoja, todėl steigiant UAB „Escolit“ ir pasikonsultavusi su teisininkais ji sutiko tapti UAB „Escolit“ direktore. Ji UAB „Escolit“ paraiškos projektui neruošė, tam tikslui buvo pasamdyta konsultantų įmonė UAB „Sempera“. Ji tik pasirašinėjo dokumentus kaip techninis darbuotojas ir pateikė juos institucijoms. LR ūkio ministerija turėjo žinoti, kad ji yra VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ direktorė. VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ yra įsteigtas prieš 17 metų, jo finansavimas per tuos metus keitėsi. Nuo 2000 iki 2006 metų VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ finansavo LR ūkio ministerija, nuo 2006 iki 2013 metų nebuvo jokio finansavimo. 2013 ir 2014 metais finansuoja Telšių rajono savivaldybė. Ji nebedirba VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ po VTEK sprendimo. Iš darbo išėjo savo noru, nes buvo liepta pasirinkti ar VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ ar UAB „Escolit“. Pirmą kartą viešuosius ir privačius interesus deklaravo 2014 metais. Viešųjų ir privačių interesų laiku nedeklaravo, nes nežinojo, kad tai turi padaryti. Kaip VšĮ „Telšių apskrities verslo inkubatorius“ direktorė ji ginčijamos sutarties sudaryme nedalyvavo.