- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-527-939/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00437-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pažeidėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovei advokatei R. M., išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, senatvės pensininko, vedusio, 10 klasių išsilavinimo, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2014 m. birželio 4 d. 19.40 val. (protokole nurodytas klaidingas laikas) Prienų r. sav., Kuprių k., kelio Lizdeikiai – Kupriai 5,6 km, neblaivus (jam nustatytas lengvas 1,38 promilių girtumas) vairavo automobilį „Rover 400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio J. L., ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 158 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
V. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio, tai yra, kad, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, tačiau eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Ginčo dėl eismo įvykio nebuvo, pas kaimyną kieme, po pastoge J. L. pildė eismo įvykio deklaraciją. Jis po eismo įvykio nuėjo į automobilį, išgėrė tabletę nuo rūgštingumo ir su R. J. išgėrė alaus. Praėjus maždaug valandai po eismo įvykio atvažiavo policijos pareigūnai, alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Jo blaivumas buvo tikrinamas praėjus gal 15 minučių po to, kai jis išgėrė alaus. Rašydamas paaiškinimą, jis pasakė policijos pareigūnui, kad nežino, ką reikia rašyti. Policijos pareigūnas jam liepė pasiaiškinime rašyti, kad vairavo išgėręs alaus, nes jam vis tiek jau nustatytas girtumas.
V. S. 2014 m. birželio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2014 m. birželio 4 d. 19.40 val. važiavo iš Meškynų k. į Kuprių k., nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė. Automobilį vairavo išgėręs stiklinę alaus (b.l. 10).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovė advokatė R. M. nurodė, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai davė nevienodus parodymus, liudytojo N. L. parodymai nesutinka su V. S. parodymais. Teismas atmetė jos prašymus kviesti liudytojus, todėl mano, kad teismas buvo šališkas, byloje yra ne visiškai išsiaiškintos aplinkybės. Prašo bausti V. S. ne pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, o pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį pinigine bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidėjas ir liudytojas nurodė, kad V. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio, jau nustačius eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyviams susitarus dėl kaltės. Pagal Kelių eismo taisyklių 12 punktą, alkoholio negalima vartoti, kol nėra susitarta dėl kaltės. Prašo atsižvelgti į tai, kad V. S. anksčiau nėra baustas bei į jo vairavimo stažą.
Liudytojas J. L. paaiškino, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu Plutiškės – Mauručiai, iš šalutinio kelio, jo nepraleidęs, išvažiavo automobilis, dėl to abu automobiliai susidūrė. Deklaraciją jis pildė pas žmogų pavėsinėje, nes jau temo ir lijo lietus. Pavėsinėje su V. S. buvo dviese, po kiek laiko atvyko jo sūnus. Iš pavėsinės jis pats išėjęs nebuvo. Pildant deklaracijas V. S. nebuvo pasišalinęs iš pavėsinės. Pildant deklaraciją, praėjus apie pusvalandžiui po eismo įvykio, atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino. Pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai, jis pats išėjo į kelią pasitikti pareigūnų, o pavėsinėje liko jo sūnus N. L. ir V. S.. Pareigūnė padėjo pildyti deklaraciją. Po to pareigūnė su kitu pareigūnu alkotesteriu nustatė, kad V. S. neblaivus. Po eismo įvykio jis nepastebėjo, kad pažeidėjas būtų girtas. Pažeidėjas po įvykio daug rūkė. Liudytojo R. J. įvykio vietoje jis nematė.
Liudytojas N. L. parodė, kad jam paskambino tėvas J. L. ir pranešė, kad Kuprių kaime pakliuvo į eismo įvykį. Jis atvyko į vietą po 15-20 minučių. Rado tėvą su kitu vairuotoju prie automobilių, šie jau buvo sutarę, kas kaltas, ir ėjo pildyti deklaracijas į žmogaus kiemą, nes lijo. Jie nuėjo trise, pildyti eismo įvykio deklaraciją, tuomet atvyko policija. Jis neįtarė, kad pažeidėjas neblaivus. Į kiemą kartu atėjo du pareigūnai, padėjo pildyti deklaracijas, paskui atsinešė alkotesterį, patikrino abiejų blaivumą.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad pagal pranešimą iš budinčios dalies dėl eismo įvykio nuvyko į eismo įvykio vietą. Atvykus, ji rado nukentėjusįjį prie automobilių, šis jai paaiškino, kad kitas vairuotojas yra pavėsinėje, pas žmogų kieme, kur jie, sutarę dėl kaltės, pildė deklaracijas. Paaiškino kaip pildyti deklaracijas ir pastebėjo, kad pažeidėjas galimai neblaivus. Patikrinę pažeidėjo V. S. blaivumą, nustatė, jog šis yra neblaivus. V. S. neneigė girtumo, minėjo, kad gėrė alaus. V. S. neminėjo, kad alaus gėrė po eismo įvykio, nes tuomet eismo įvykį būtų forminę kitaip. Kitas vairuotojas sakė nepastebėjęs, jog V. S. neblaivus. V. S. paaiškinimą pildė pats policijos automobilyje.
Liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad dirba Prienų rajono policijos komisariate. Su kolege V. V. pagal budėtojo pranešimą jis nuvyko į eismo įvykio vietą. Kas buvo prie sudaužytų automobilių, nepamena, bet pamena, kad V. S. prie automobilių nebuvo. Nuėjęs į sodybą rado V., aiškinančią, kaip pildyti deklaraciją. Jam kilo įtarimas, kad V. S. yra neblaivus, todėl alkotesteriu patikrino ir nustatė, kad V. S. yra girtas. V. S. sutiko su girtumu, sakė, kad vartojo alkoholį. V. S. nesakė, kad alkoholį gėrė po eismo įvykio. V. S. po patikrinimo alkotesteriu pats parašė paaiškinimą. Nustačius girtumą, V. S. jo klausė, ar yra galimybė nesurašyti protokolo, jis tuomet atsakė, kad ne.
Liudytojas R. J. paaiškino, kad pažeidėją pažįsta apie 10 metų, jie yra kaimynai. V. S. jam paskambino ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Jis nuėjo į eismo įvykio vietą, kuri yra 400 metrų atstumu nuo jo namų. V. S. labai nervinosi, paklausė, ar jis neturi ko išgerti. Tuomet jis nuėjo namo, pasiėmė 200 g degtinės ir alaus, ir vėl grįžo į eismo įvykio vietą, kur prie automobilių rado V. S. ir su V. S. už pastotės kartu greitai išgėrė. Niekas jų geriančių nematė. Jau dėl eismo įvykio buvo sutarta, deklaracijas pildė kitas vairuotojas. Jiems išgėrus, po 5 minučių atvažiavo policija.
Liudytojas J. L. paaiškino, kad V. S. pažįsta apie 10 metų, jie gyvena tame pačiame Kuprių kaime. Pamatęs eismo įvykį, jis nuėjo pažiūrėti, po to partempė namo V. S. automobilį. R. J. jis pažįsta, jį matė eismo įvykio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Be liudytojų J. L., N. L., V. V., Ž. Š. parodymų, V. S. kaltę įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2014 m. birželio 4 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-13301289-14, kuriame nurodytų duomenų teisingumą V. S. patvirtino savo parašu, 2014 m. birželio 4 d. rašytinis V. S. paaiškinimas (b.l. 10), kuriame V. S. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus, 2014 m. birželio 4 d. alkotesterio „Lio alcometer 500, Nr. 18721“ duomenys (b.l. 4), kad 2014 m. birželio 4 d. 20.45 val. V. S. nustatytas 1,38 promilių girtumas, patvirtina, jog 2014 m. birželio 4 d. V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojų J. L., N. L., policijos pareigūnų V. V. ir Ž. Š. parodymais ar įžvelgti jų suinteresuotumą melagingai apkaltinti V. S..
Nors V. S. aiškina, jog alkoholį vartojo jau po įvykio, tačiau ši versija yra neįtikinama, prieštarauja įprastai logikai, minėtiems įrodymams byloje bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Visuma byloje esančių įrodymu patvirtina, kad V. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus: eismo įvykio vietoje pareigūnams alkotesteriu nustačius jo girtumą bei surašant administracinio teises pažeidimo protokolą, V. S. sutiko su protokole nurodytomis aplinkybes, jog jis vairavo neblaivus, jokių prieštaravimų dėl to nei protokole, nei rašytiniame paaiškinime nepareiškė, nepateikė jokių duomenų, kad alkoholį vartojo jau po eismo įvykio kartu su R. J., kuris, liudytojo J. L. teigimu, buvo įvykio vietoje, neprieštaravo, kad nebuvo baigtos pildyti eismo įvykio deklaracijos, rašytinį paaiškinimą rašė pats, ir jame paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus. Jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad alkoholio vartojo jau po eismo įvykio, V. S. nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, V. S. argumentas, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus ir išgėrė tik po eismo įvykio, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas tik kaip pažeidėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės ir griežtesnės nuobaudos.
R. J. eismo įvykio aplinkybių dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio aiškinimas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bei tai, kad pareigūnams surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. S. nepateikė duomenų, kad alkoholio vartojo jau po eismo įvykio, duoda teismui pagrindą abejoti R. J. parodymų teisingumu ir pagrįstai padaryti išvadą, kad R. J. duoti parodymai yra melagingi, todėl nelaikytini patikimais ir teismas jais nesivadovauja. Iš J. L. ir V. S. rašytinių paaiškinimų bei eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. birželio 4 d. 19.40 val. Liudytojas N. L. nurodė, jog į eismo įvykio vietą atvyko apie 20.00 val. ir kartu su J. L. ir V. S. nuėjo į pavėsinę pildyti deklaracijų. Liudytojai J. L. ir N. L. patvirtino, kad V. S. nebuvo išėjęs iš pavėsinės. Policijos pareigūnas Ž. Š. taip pat nurodo, kad jiems atvykus į įvykio vietą, prie automobilių V. S. nebuvo. Policijos pareigūnų V. V. ir Ž. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad jie pranešimą apie eismo įvykį iš budėtojų dalies gavo 20.18 val. Eismo įvykio metu apgadinto automobilio nuotraukos policijos pareigūnų darytos 20.25 val. Neblaivumą V. S. pareigūnai nustatė pavėsinėje. Darytina išvada, kad V. S. po eismo įvykio prie automobilių buvo laiku nuo 19.40 val. iki 20.00 val. Liudytojas R. J. nurodė, kad antrą kartą grįžęs į įvykio vietą prie automobilių rado V. S. ir su juo už pastotės kartu gėrė alkoholį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pastotė yra prie apgadintų automobilių, tai yra, alkoholį V. S. su R. J. galėjo vartoti laiku nuo 19.40 val. iki 20.00 val. Tačiau liudytojas J. L. parodė, kad R. J. eismo įvykio vietoje nematė. R. J. nurodo, kad policijos pareigūnai, jiems išgėrus alkoholio, atvažiavo po 5 minučių, nors pareigūnai atvyko į įvykio vietą apie 20.25 val., kuomet eismo įvykio dalyviai pavėsinėje pildė deklaracijas. Liudytojas J. L. parodė, kad jis matė R. J. eismo įvykio vietoje, tačiau nėra nustatyta, kada jis pats atvyko į įvykio vietą, iš Pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nustatyta, kad V. S. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo 22.37 val., automobilis perduotas J. L.. Be to, J. L. parodymai, kad matė R. J. įvykio vietoje, nei patvirtina, nei paneigia V. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą, neįrodo jokių reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, tai yra, kada ir kokiomis aplinkybėmis V. S. vartojo alkoholį.
Atmestini kaip nepagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovės advokatės R. M. argumentai, kad teismas, atmesdamas jos prašymą iškviesti liudytojus, buvo šališkas, nevisiškai išsiaiškino bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Advokatės R. M. prašymai nustatyti, kas ir kodėl iškvietė policijos pareigūnus bei apklausti liudytoją A. M., kuriam jau po eismo įvykio paskambino V. S. sūnus, prašydamas partemti V. S. automobilį, netenkintas, nes, teismo nuomone, šie duomenys nesusiję su byloje reikšmingų aplinkybių nustatymu.
Tai, kad V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodyta byloje teisėtai gautų, teisme tiesiogiai ištirtų, patikrintų ir įvertintų aukščiai minėtų įrodymų visuma. Visos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. S. atstovės advokatės R. M. teiginiai, kad jį teisinantys bylos duomenys buvo ignoruojami ir liko neišnagrinėti bei neįvertinti, deklaratyvūs. V. S. versija, kad jis alkoholio vartojo po eismo įvykio, nustačius eismo įvykio aplinkybes, buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta, nepaliekant jokių protingų abejonių ir prieštaravimų.
Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad V. S. eismo įvykio metu buvo neblaivus.
Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad V. S. veikoje yra visi 127 straipsnio 3 numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pažeidimą padarė sulaukęs 70 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. savo kaltę neigia, nedirba, yra senatvės pensininkas, pragyvena iš pensijos, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. S. skirtina mažesnė nei vidutinė, straipsnio sankcijoje numatyta bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir skirti 4200,00 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų litų 00 ct) (1216 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.