Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-116/2009

2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.; 2.4.6.3.1.

2009 m. birželio 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 punkto „c“ papunkčiu ir BK 66 str., į paskirtą bausmę M. K. įskaitytas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2000 m. lapkričio 14 d. bei suėmimas nuo 2009 m. vasario 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2009 m. balandžio 15 d., vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad 2000 m. lapkričio 1 d. apie 12 val., M. K. tyčia atsuktuvu sulaužius buto Nr. 3 durų spyną, M. K. ir D. B. įsibrovė į D. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ir pagrobė jai priklausantį turtą: 900 Lt vertės televizorių „Sony“ su nuotolinio valdymo pulteliu, 900 Lt vertės televizorių „Samsung“ su antena ir nuotolinio valdymo pulteliu, 800 Lt vertės vaizdo magnetofoną „Funay“ su nuotolinio valdymo pulteliu, 8 Lt vertės vaizdo kasetę, 300 litų, 35 Lt vertės patalynės komplektą, 30 Lt vertės patalynės komplektą, 12 Lt vertės pusės litro talpos degtinės butelį, 12 Lt vertės užtiesalą, 15 Lt vertės kompiuterio blokelį, 15 Lt vertės 3 vnt. pagalvių užvalkalų, iš viso pagrobė svetimo turto už 3 027 Lt bei M. K. sugadino 150 Lt vertės durų spyną.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas M. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas be kitų įrodymų, rėmėsi ir liudytojos A. B. parodymais, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Iš minėtos liudytojos paaiškinimo ir parodymų, duotų iš karto po įvykio, t. y. 2000 m. lapkričio 1 d., matyti, kad ji iš esmės analogiškai nurodė esmines įvykio aplinkybes, parodydama, kad 2000 m. spalio 31 d. apie 13 val., „Kuką“ (M. K.) ir Donatą ji matė vaikščiojančius ir stoviniuojančius prie (duomenys neskelbtini) namo, o 2000 m. lapkričio 1 d. apie 12 val., pamatė juos išeinančius iš (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės nešinus dideliais turguje naudojamais languotais krepšiais (t. 1, b.l. 39, 40). Iš parodymo atpažinti ir rodomo asmens atpažinti protokolų (t.1, b. l. 41-42, 44-45) matyti, kad liudytoja A. B. atpažino A. K. tiek iš jai pateiktų asmenų fotonuotraukų, tiek ir iš jai parodytų asmenų tarpo, šios liudytojos parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Nuteistojo M. K. skundo argumentas, kad A. B. dviem pareigūnams apklausų metu davė skirtingus parodymus, kas leidžia manyti, jog pastarajai buvo daroma įtaka arba jos parodymai buvo surašyti atgaline data, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl atmestinas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio nuostatų taikymo ir M. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 16 punkte išaiškinta, kad jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du, ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą. Pritartina teismų praktikai, pagal kurią tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 3 d. nuostatas, netaikomas, o tarpinis įstatymas, atitinkantis BK 7 str. 2 d. nuostatas, yra taikomas. Taigi, tarpinio įstatymo, jei jis naikina veikos nusikalstamumą, ar švelnina bausmę taikymas neprieštarauja BK 3 str. 2 d. nuostatoms.

Byloje nustatyta, jog M. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 str. 3 d. ir BK 278 str. 1 d., padarė 2000 m. lapkričio 1 d., t. y. galiojant senajam – 1961 m. Baudžiamajam kodeksui, kuris už nusikaltimo, numatyto šio kodekso 271 str. 3 d. numatė laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų su bauda ar be baudos, o BK 278 str. 1 d. sankcijoje buvo nustatytos dvi bausmės – laisvės atėmimas iki 1 metų arba bauda. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, 1961 m. BK 271 straipsnį pakeitė 178 straipsnis, o 2000 m. BK 187 straipsnis pakeitė 1961 m. BK 278 straipsnį. Apylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus, teisingai konstatavo, jog 2000 m. BK 178 str. ir 187 str. švelnina bausmes ir tuo palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį: BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės, iš kurių trys bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, o sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės trukmė yra mažesnė, BK 187 str. 3 d. sankcijoje taip pat numatytos keturios alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, be to, BK 187 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamajam nusižengimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iš kaltinimo M. K. ir D. B. pašalino nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius – pakartotinumą ir grupę iš anksto susitarusių asmenų, nes naujasis Baudžiamasis įstatymas minėtų požymių nebenumato. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpiu nuo naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo iki nuosprendžio M. K. atžvilgiu priėmimo galiojo trys baudžiamieji įstatymai, kurie skirtingai reguliavo asmens atsakomybę už svetimo turto pagrobimą ir du baudžiamieji įstatymai, reguliavę asmens atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nors tais atvejais, kai pagal BK 3 str. nuostatas parenkant taikomą baudžiamąjį įstatymą teismų sprendimuose reikia nurodyti, kuris iš įstatymų taikomas, nurodant įstatymo redakciją, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje to nenurodė. Iš apylinkės teismo nuosprendyje esančios nuorodos, kad BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės trukmė yra mažesnė dviem metais, sprendžiama, jog nuteistųjų M. K. ir D. B. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. buvo perkvalifikuotos į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija), t. y. buvo taikytas teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, nesprendžiant tarpinio įstatymo taikymo galimybės. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, jog labiausiai nuteistųjų teisinę padėtį lengvina BK 178 str. 2 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija, nes šiuo metu galiojančios 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, redakcijos, įsigaliojusios 2007 m. liepos 21 d., BK 178 str. 2 dalies sankcija yra griežtesnė, kadangi joje nustatyta didesnė maksimalios laisvės atėmimo bausmės riba, todėl, vadovaujantis LR BK 3 str. nuostatomis, taikytinas švelnesnis įstatymas.

Nors, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, tačiau teismas, švelnindamas nuosprendį apelianto atžvilgiu bei remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitam nuteistajam, gali sušvelninti nuosprendį ir pastarajam (LR BPK 320 str. 5 dalis). Esant minėtoms aplinkybėms, ir M. K., ir D. B. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. perkvalifikuotinos į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad abiems nuteistiesiems bausmės paskirtos teisingai parenkant jų rūšį ir dydį, kolegija mano, kad perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas keisti pastariesiems paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Dėl senaties instituto M. K. atžvilgiu taikymo

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Taigi, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei sueina įstatymo numatyti senaties terminai ir jie nebuvo nutraukti arba sustabdyti. Įstatymų leidėjas, minėtą institutą baudžiamajame įstatyme įtvirtino pripažinęs, jog baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti iš karto po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai buvo nustatyti 1961 m. BK 49 straipsnyje, o šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse minėtus terminus nustato BK 95 straipsnis.

Apeliantas prašo nustatyti, ar jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos 1961 m. Baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. nuostatos ir, ar jis neturėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad situacija, kai padarytai veikai iš dalies taikomos 2000 m. BK, o iš dalies – 1961 m. BK nuostatos, yra negalima. Kvalifikavus veiką vadovaujantis teisės normomis, esančiomis viename iš kodeksų, pagal tame pačiame kodekse esančias teisės normas nustatomi ir senaties terminai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog senasis Baudžiamasis kodeksas nenumatė tokios nusikalstamos veikos rūšies kaip baudžiamasis nusižengimas ir atitinkamai asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą senaties nereglamentavo. Todėl, perkvalifikavus nuteistojo M. K. veikas iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcija), ir iš 1961 m. BK 278 str. 1 d. į 2000 m. BK 187 str. 3 d., svarstytinas ne 1961 m. BK 49 str. 3 d., o 2000 m. 95 str. taikymas.

Byloje nustatyta, kad M. K. nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams, padarė 2000 m. lapkričio 1 d. Sutinkamai su naujojo BK 95 str. 1 d., asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, o asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo praėjo dveji metai ir per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. buvo atiduotas teismui 2001 m. gegužės 1 d., byla apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti 2001 m. gegužės 28 d., o baigta nagrinėti 2009 m. balandžio 15 d. Bylos duomenimis, M. K. pasislėpus nuo teismo, 2007 m. gegužės 24 d. buvo paskelbta jo paieška (t. 3, b. l. 97-98). Tokiu būdu, nustačius, kad M. K. atžvilgiu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas pasibaigė 2002 m. lapkričio 1 d., iki to laiko jis nebuvo pasislėpęs, naujų nusikalstamų veikų nepadarė bei atsižvelgiant į tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas ir taikyti BK 95 str. nuostatas yra teismo pareiga, o ne teisė, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą, apkaltinamąjį nuosprendį dalyje, kurioje M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., priėmė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria apeliantas nuteistas pagal BK 187 str. 3 d., panaikintina. Nebesant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnyje numatytų sąlygų, minėtas baudžiamasis įstatymas nebetaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 331 str.

nusprendž i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Perkvalifikuoti M. K. nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) paliekant jam paskirtą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant M. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Perkvalifikuoti D. B. veiką iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) paliekant jam paskirtą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. B. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir M. K. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl svetimo turto sugadinimo nutraukti, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.