Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Algirdas Baliulis Baudžiamoji byla Nr. 1-528/11 Teisminio proceso Nr. 1-16-3-00026-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.4. (S)

2011 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. V. gynėjo Romano Bareikos apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir nuteistas viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 60 valandų viešųjų darbų.

Iš H. V. priteista 2800,00 Lt turtinės ir 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas O. U.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 25 d., Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, O. U. miške (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype, organizavo neteisėtą medžių kirtimą ir nukirsdamas sunaikino 21 eglę, kurių bendras tūris 28 m³, padarydamas O. U. 2800 Lt turtinę žalą, t.y. H. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. padarymą.

Teismo posėdyje nuteistojo H. V. gynėjas adv. R. Bareika prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. V. gynėjo adv. R. Bareikos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui ( LR BPK 326 str. 1 d. 4 p ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių – teisės žinoti kuo asmuo yra kaltinimas ( BPK 22 str. 3 d. ) ir teisės pasirengti gynybai ( BPK 44 str. 7 d. ). Tačiau to šios bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pasiekta.

LR BPK 255 straipsnyje yra nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, kaltinimo pakeitimo galimybė bei sąlygos, o LR BPK 256 straipsnyje – kaltinimo pakeitimo procedūra, kuria užtikrinama viena iš esminių kaltinamojo teisių – teisė į gynybą.

Pagal LR BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Kaltinimo pakeitimo tvarką, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingoms, nustato LR BPK 256 straipsnio 1 dalis. Pagal LR BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės.

Tuo tarpu teismui savo iniciatyva atlikti tokį veiksmą, baudžiamojo proceso įstatymas draudžia. Teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys Nr. 2K-555/2007, 2K-7-13/2007, 2K-357/2005).

Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji O. U. privataus kaltinimo skundu prašė H. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 188 str. 1 d. už tai, kad šis, jai priklausančiame miško sklype nupjovė 21 eglę, tuo padarydamas 3265 lt turtinę žalą. Šalims nesusitaikius, 2010-12-23 nutartimi, privačios kaltintojos skundas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 188 str. 1 d. padarymo, perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje ( b. l. 24-25 ).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas H. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 187 str. 1 d., už tai, kad šis, „organizavo neteisėtą medžių kirtimą ir nukirsdamas sunaikino 21 eglę“.

Ir nors pagal LR BPK 256 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, teismas gali ir savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę pranešus nagrinėjimo teisme dalyviams, kas ir buvo padaryta ( b. l. 65 ), tačiau keisti kaltinime nurodytos veikos faktines bylos aplinkybes iš esmės skirtingomis, pagal LR BPK 256 str. 1 d. numatytas taisykles, leidžiama tik šioje normoje nurodytų proceso dalyvių, t. y. prokuroro, privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo iniciatyva, iki įrodymų teisme pabaigos pateikus jiems rašytinį prašymą. Gi kaip matyti iš protokole esančių įrašų, privati kaltintoja O. U., keisti kaltinimą atsisakė, nors tik jos valia pagrįsta kaltinimo pozicija daro lemiamą poveikį privataus kaltinimo bylos proceso eigai ir jos rezultatams viso bylos nagrinėjimo metu ( b. l. 65 ).

Todėl pirmosios instancijos teismas, nuteistajam H. V. savo iniciatyva inkriminavęs iš esmės skirtingas nuo pradinio kaltinimo faktines bylos aplinkybes, t. y. vietoje neatsargios kaltės inkriminavęs naują – tyčinę kaltės formą bei organizatoriaus vaidmenį, ne tik kad padidino H. V. pavojingumo, bet ir kaltės laipsnį. Nustatyta aplinkybė leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės, ir kurie sukliudė teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį (LR BPK 369 str. 3 d.). Kadangi baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti teismui iš naujo ( LR BPK 326 str. 1 d. 4 p. ).

Šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį, kiti apelianto skundo argumentai nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.