Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2262-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2S-2262-153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
R. G.
Suinteresuotas asmuo
Kauno
Civilinė byla Nr. 2S-2262-153/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba;

procesinio dokumento kategorijos: 96.2; 96.4; 121.17; 122.1; 122.3; 122.5; 128.14.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atstovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. G. skundas dėl suinteresuoto asmens Kauno 15-ojo notarų biuro notarės L. V. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti neteisėtu Kauno 15-ojo notarų biuro notarės L. V. atsisakymą papildyti paveldėjimo teisės liudijimą; įpareigoti notarę papildyti paveldėjimo teisės liudijimą ir išdėstyti jo l p. tokia tvarka: paveldimas turtas, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra 49/100 dalys buto/patalpos-gyvenamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos, pažymėtos plane: 1-17/51,34 kv. m, 1-18/5,53 kv. m, 1-19/14,93 kv. m, 1-20/6,76 kv. m, ir mezoninas, patalpos, pažymėtos plane: 1-21/7,45 kv. m, 1-1/3,58 kv. m, 1-2/17,45 kv. m, 1-3/22,39 kv. m, ir dalis patalpų, kurias užima dalis patalpų, pažymėtos plane: ½ (viena antroji) 1-6/1,58 kv. m, ¼ (viena ketvirtoji) a/2,65 kv. m, ¼ dalis b/7,48 kv. m, ¼ dalis c/2,06 kv. m., rūsio patalpa, pažymėta plane: R-3/9,75 kv. m ir ½ (viena antroji) R-1/6,09 kv. m, ½ R-2/5,00 kv. m, ½ R-4/20,10 kv. m, ¼ R8/5,57 kv. m; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad notarės išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytos ne jo paveldėtos patalpos, kurias 2003-05-08 testamente nurodė pareiškėjo motina A. J. G., bet 49/100 dalys buto/patalpos-gyvenamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) . Jame taip pat nurodyta, kad paveldėtą nekilnojamąjį daiktą sudaro patalpos nuo R-l iki R-6, nuo 1-1 iki 1-21, su dalimi bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-l (l/2 d. nuo 2,65 kv. m); a-2 (1/2 d. nuo 7,89 kv. m); a-3 (1/2 d. nuo 2,06 kv. m); R-8 (1/2 d. nuo 5,57 kv. m). Pareiškėjo nuomone, paveldėjimo teisės liudijimas rodo, kad jis paveldėjo ne testamente nurodytas patalpas, bet viso nekilnojamojo 49/100 daikto dalis.

Notarė su skundu nesutiko, nurodė, kad ji nepažeidė teisės aktų, nes paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas į pareiškėjui paliktą Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto dalį, o kai tik bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusią dalį turto, pareiškėjas su kitais bendraturčiais galės sudaryti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sutartį arba atidalinti patalpas į atskirus unikalius turtinius vienetus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2003-05-08 A. J. G. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjui R. G. ir I. G.. Testamento 1 p. jai priklausančios pastatų dalies dalį, kurią konkrečiai užima patalpos, pažymėjimas plane: 1-17/51,34 kv. m, 1-18/5,53 kv. m, 1-19/14,93 kv. m, 1-20/6,76 kv. m, ir mezoninas, pažymėjimas plane: 1-21/7,45 kv. m, 1-1/3,58 kv. m, 1-2/17,45 kv. m, 1-3/22,39 kv. m, su visais jose esančiais daiktais, baldais ir namų apyvokos reikmenimis, ir dalį patalpų, kurią užima dalis patalpų, pažymėjimas plane: ½ (viena antroji) 1-6/1,58 kv. m, ¼ (viena ketvirtoji) a/2,65 kv. m, ¼ (viena ketvirtoji) b/7,48 kv. m, ¼ (viena ketvirtoji) c/2,06 kv. m, rūsio patalpą, pažymėjimas plane: R-3/9,75 kv. m ir ½ (viena antroji) R-1/6,09 kv. m, ½ (viena antroji) R-2/5,00 kv. m, ½ (viena antroji) R-4/20,10 1,58 kv. m, ¼ (viena ketvirtoji) R-8/5,57 kv. m, ir visą garažą, pažymėjimas plane 9Gip, paliko pareiškėjui. Notarė 2012-05-03 išdavė pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kurio 1 p. nurodė, kad paveldimą turtą, be kita ko, sudaro 49/100 dalys buto/patalpos-gyvenamų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) . Butą/patalpas-gyvenamąsias patalpas sudaro patalpos nuo R-l iki R-6, nuo 1-1 iki 1-21; su dalimi bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-l (l/2 d. nuo 2,65 kv. m); a-2 (l/2 d. nuo 7,89 kv. m); a-3 (1/2 d. nuo 2,06 kv. m); R-8 (1/2 d. nuo 5,57 kv. m).

Teismas nurodė, kad testatorius turi teisę testamentu palikti bet kokį turtą, net ir jam nepriklausantį, ir testatoriaus valia nėra ribojama, tačiau testatoriaus valia negali keisti Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir taisyklių, o taip pat paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas į testatoriui nepriklausantį ar nesantį turtą, nors testamente jis ir būtų aprašytas. Nekilnojamasis daiktas, kuris visas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip unikalus turtinis vienetas, negali būti dalinamas ir registruojamas konkrečiomis patalpomis. Norėdama palikti konkrečias patalpas, testatorė turėjo padalyti turtą į atskirus unikalius turtinius vienetus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre atskirais unikaliais turtiniais vienetais, su tų patalpų užimamu plotu ir atskiru adresu, tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, kad pareiškėjui negali būti išduotas bei įregistruotas paveldėjimo teisės liudijimas į konkrečias patalpas, nors ir nurodytas testamente, nes tokių patalpų Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Notarė teisingai nustatė paveldėtojams tenkančias turto dalis, kurios atitinka palikėjos testamentu palikto nekilnojamojo turto dalis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo atstovė prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį ir pareiškėjo skundą patenkinti bei priteisti atstovavimo išlaidas. Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, nurodė šiuos argumentus:

1. Notarė neturėjo teisės iškreipti testatorės valios ir paveldėjimo teisės liudijime nurodyti kitas paveldimas patalpas;

2. Bendraturčiai turi teisę atsidalyti dalį iš bendro turto arba nusistatyti bendrų patalpų naudojimo tvarką. Taikant įstatymo analogiją, testatorė, būdama visų patalpų savininkė, turėjo teisę palikti pareiškėjui konkrečias patalpas, o notarė privalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, atitinkantį testamento turinį, o registras privalėjo tai įregistruoti;

3. Teismo motyvas, kad tokių patalpų nėra įregistruota registre, neatitinka bylos medžiagos;

4. Teismas, atsisakydamas patenkinti skundą, inicijuoja teisminį ginčą. Teismas išėjo už skundo ribų ir sprendė turto registravimo klausimą;

5. Notarė pati padėjo surašyti ir patvirtino testamentą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. ir apeliacinės instancijos teismas turi pareigą, net jei atstovavimo tinkamumo klausimas nekeliamas apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, patikrinti, ar apeliacinis (atskirasis) skundas nėra pasirašytas neįgalioto asmens ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą (CPK 315 str. 2 d.). CPK 51 straipsnio 1 dalis įgalina asmenis vesti bylas teisme patiems arba per atstovus, todėl, jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, prie šio procesinio dokumento turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 str. d.). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 str. 1 d.). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine arba jai prilyginama tvarka (CPK 57 str. 1 d.). CPK 56 straipsnyje yra nurodyti asmenys, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad fizinių asmenų atstovais gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Fiziniams asmenims gali atstovauti ir kiti asmenys kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, t. y. su advokatais arba advokatų padėjėjais, turinčiais jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 2 d.). Atskirąjį skundą pareiškėjo vardu pasirašė pareiškėjo dukra G. G. (b. l. 24–25), remdamasi pareiškėjo 2012-03-28 išduotu ir notaro patvirtintu įgaliojimu (b. l. 23). Tam, kad pareiškėjo dukra G. G. galėtų atstovauti pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka, ji turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba atstovauti pareiškėjui kartu su advokatu ir advokato padėjėju. Byloje pateikta pareiškėjo 2012-06-29 sudaryta su advokatu V. M. atstovavimo sutartis (b. l. 4), kuria pareiškėjas suteikė teisę advokatui paruošti dokumentus Kauno miesto apylinkės teismui dėl antstolės veiksmų. Advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 str. 3 d.). 2012-06-29 atstovavimo sutartis nesuteikia teisės advokatui V. M. atstovauti pareiškėjui Kauno apygardos teisme, todėl skundą pareiškėjo vardu pasirašiusi G. G. negali atstovauti pareiškėjui šioje byloje kartu su advokatu V. M. CPK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių G. G. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl G. G. negali būti pareiškėjo atstovė CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pareiškėjo išduotas įgaliojimas nesuteikia teisės pareiškėjo dukrai G. G. atstovauti pareiškėjui Kauno apygardos teisme ir pasirašyti atstovaujamo vardu atskirąjį skundą. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu, apeliacinis procesas nutrauktinas CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 315 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais. Civilinė byla su atskiruoju skundu grąžintini apylinkės teismui (CPK 338, 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo R. G. atstovės G. G. paduotą atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties nutraukti.

Teisėja Galina Blaževič