Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl 2011 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. - 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 str. 2 d. - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1d. paskirtas bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – 2 metųi 8 mėnesių laisvės atėmimo, bausmė atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. A. V. išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.)

Šis nuosprendis priimtas ir K. G. atžvilgiu, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal BK 294 str. 2 d. ir 146 str. 2 d. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su K. G., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bei nerealizuotą kito asmens tariamą teisę, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam bei neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudodamas smurtą, o būtent:

2010-12-24 apie 02.00 val. Teiberių k., Klausučių sen., Vilkaviškio raj., pasikvietę E. P. Botyrių sėstis į K. G. priklausantį automobilį BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusivežė jį į Didvyžių kaimo, esančio Vilkaviškio raj. sav. kryptimi, bei sustabdžius automobilį, K. G. apkaltinus nukentėjusįjį cigarečių vagyste, A. V. sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, o K. K. pareikalavo iš nukentėjusiojo 500 Lt už tariamai pavogtas cigaretes, po to A. V. bei K. G. veikdami bendrai, ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam parkritus spardė jį kojomis. Nukentėjusiajam atsistojus bei sutikus sumokėti prašomą sumą, jam buvo paduotas telefonas siekiant, kad jis paskambintų artimiesiems, nukentėjusiajam paskambinus savo motinai, jam vėl buvo suduoti smūgiai, K. G. liepus nukentėjusiajam sėstis į automobilio bagažinę bei šiam nesutikus, K. G. bei A. V. prievarta įsodino jį į automobilio bagažinę bei uždarę dangtį vežė automobiliu apie 10 -15 minučių. Automobiliui sustojus bei K. G. atidarius automobilio bagažinę, E. P. B. išlipus iš bagažinės, K. G. reikalavo nurodyti, kada jis atiduos pinigus, o A. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam į krūtinės sritį, po to K. G. bei A. V. pakartotinai prievarta įsodino jį į automobilio bagažinę bei vežė automobiliu dar apie 10 minučių, po to išleidę iš automobilio bagažinės K. G. bei A. V. sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei po to nuvažiavo, tuo K. G. savavaldžiavo panaudodamas fizinę bei psichinę prievartą ir padarė didelės žalos E. P. B. teisėms, atėmė nukentėjusiajam laisvę, panaudojant fizinį smurtą E. P. B. buvo padarytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, juosmens dešinės pusės sumušimas, kraujosruvos ir nubrozdinimai abiejų ausų kaušeliuose, nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos dešiniame šone, kairio žasto, dešinio dilbio, dešinio kelio sąnario, kairės šlaunies ir dešinio klubakaulio sparno srityse, tuo padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo, neginčija, tad teismo nuosprendis tikrinamas ir vertinamas tik apeliacinio skundo ribose.

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pripažintas yra kaltu ir nuteistas už bendrininkų grupėje su šioje byloje nuteistu K. G. padarytas nusikalstamas veikas.

Bylos nagrinėjimo teisme eigoje, t.y. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, Valstybinei ligonių kasai bei nukentėjusiam E.P. B. apelianto bendrininkas K. G. jų abiejų nusikalstamom veikom padarytas žalas yra atlyginęs laisvanoriškai (t.2, b.l. 1, 15-16, 23, 35), tad prievolės atlyginti nukentėjusiems padarytas žalas apeliantui A. V. neliko. Nusikalstama veika padarytą žalą atlyginus ar pašalinus bendrininkui, josios atlyginimas ar pašalinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe paprastai pripažįstamas tik žalą atlyginusiam ar pašalinusiam asmeniui, tad šioje dalyje tenkinti skundą ir apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti laisvanorišką padarytos žalos atlyginimą, nėra.

Prisipažinimas laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai jis yra laisvanoriškas ir kai kartu su juo yra ir nuoširdus gailėjimasis. Apie nuoširdaus gailėjimosi buvimą sprendžiama iš kaltininko neigiamo savo poelgio vertinimo, jo krimtimosi dėl padarytų veiksmų ir jo stengimosi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos požymius, buvimo. Bylos duomenimis, tokių požymių buvimas apelianto veiksmuose, nekonstatuotas. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, kaltu prisipažino iš dalies, duodamas parodymus, savo atliktus nusikalstamus veiksmus, menkino, pats nusikaltimu padarytos žalos neatlygino ir atlyginti nesistengė, tad pagrindo ir šioje dalyje tenkinti jo skundą bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat nėra.

Apelianto ir kito nuteistojo veiksmai, padarant konstatuotas nusikalstamas veikas buvo bendri. Automobiliu nuvykę pas nukentėjusį, smurto vartojimu abu jie vertė šį prisipažinti pavogus cigaretes, abu įgrūdo šį į automobilio bagažinę, vežiojo joje, bendrai mušė jį ir t.t.. Visa tai pagrindo nei apelianto vaidmenį padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas laikyti antraeiliu, neduoda, tad ir šioje dalyje pagrindo apelianto skundo tenkinimui, nėra.

Už BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos yra baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 m. bausmės, o už BK 146 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki 4 m. bausmės.

Apeliantas ne kartą teistas, jo turimas ankstesnis teistumas, neišnykęs, tad už nusikalstamų veikų padarymus paskirtos įstatymų sankcijose numatytų griežčiausios rūšies, t.y. laisvės atėmimo bausmės, yra pagrįstai ir savo rūšimi šios bausmės jam nėra aiškiai per griežtos, tad šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas.

LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio.

Skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyti apeliantui skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo motyvai rodo, kad už padarytas nusikalstamas veikas nutaręs apeliantui paskirti artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui bausmes, faktiškai teismas pilnai šio savo nutarimo nesilaikė.

BK 146 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 4 m. 1 mėnuo ir 15 d.,tad už šios nusikalstamos veikos padarymą apeliantui paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė tikrai yra artima sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui.

BK 294 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 m. 7 mėnesiai ir 15 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą apeliantui paskirta 2 m. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei paskirta galutinė subendrinta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, taip pat yra artimos įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

Apeliantas teistas, skundžiamu nuosprendžiu konstatuotas padarytomis nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t.y., būdamas recidyvistas, konstatuota yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, nekonstatuotas, jis nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, duomenų, kad būtų teikęs išlaikymą vaikui, byloje taip pat nėra. Pagrindo skunde nurodytų abstrakčių teiginių pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę nesant, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

2011 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą..