- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 1-1807-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13847-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. tyčia nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės, sveikatą: 2020 m. balandžio 8 d. apie 22.20 val., namelyje, esančiame netoli pastato, adresu Chemijos g. 53, Kaune, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine L. R. metu dėl pritrūkusio alkoholio, neištikimybės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,30 promilių girtumas), tyčia ne mažiau vieną kartą spyrė sugyventinei L. R. į dešinį šoną, padarydamas dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius.
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 8 d. kartu su sugyventine L. R. nuėjo pas draugus V. ir I. į Chemijos gatvę, sodo namelį. Visi kartu vartojo alkoholį. Tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Tuo metu draugai buvo neblaivūs ir gulėjo lovoje. Konflikto metu jis koja spyrė sugyventinei į šoną. Suprato, kad galėjo sulaužyti šonkaulius. Jis pats paskambino 112 ir pasakė, kad reikalinga greitoji pagalba, kad yra nukentėjęs žmogus, kad sulaužyti šonkauliai. Atvykus policijos pareigūnams, viską prisipažino, paaiškino, kad susipyko su sugyventine ir vieną kartą spyrė jai į šonkaulius. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Tokiam jo poelgiui įtakos galėjo turėti išgertas alkoholis.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nes E. M. yra jos šeimos narys. Išaiškinimą pilnai supranta, parodymus duoti sutinka, nes mano, kad E. M. dėl to, kas įvyko, yra nekaltas. Taip susiklostė aplinkybės. Ji su E. M. kartu gyvena jau 4 metus, veda bendrą ūkį. Gyvena dviese jai priklausančiame bute. 2020 m. balandžio 8 d. buvo pas iš matymo pažįstamus I. ir V., kurie gyvena sodo namelyje netoli Chemijos g. 53, Kaune. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Toliau nelabai ką pamena, nes buvo gerokai padauginusi alkoholio. I. ir V. nuėjus miegoti, apie 22.20 val., tarp jos ir E. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, nelabai pamena, tačiau galėjo kilti dėl pritrūkusio alkoholio ir dėl neištikimybės. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji būna agresyvi, todėl tą kartą greičiausiai ji puolė draskyti E. rankas, o jis, kad nuramintų ir atstumtų nuo savęs, spyrė vieną kartą pataikydamas į dešinį šoną. Nuo smūgio ji pajuto skausmą dešiniame šone ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. E. iškvietė greitąją pagalbą. Medikai išvežė ją į Kauno klinikas, kur jai nustatė šonkaulių lūžius. Po apžiūros ji buvo išleista gydytis į namus. Mano, kad ji pirma jį puolė, o jis gindamasis nuo jos agresyvaus elgesio spyrė, tačiau tyčia sužaloti nenorėjo. Į teismo medicinos ekspertizę ji nesikreips ir civilinio ieškinio nereikš. Su bet kokiu priimtu spendimu ikiteisminiame tyrime ji sutiks, tik prašo labai nebausti E.. I. ir V. jų konflikto nematė, nes jie miegojo, o ar pabudo atvykus greitajai ir policijai, to nežino, nes pati nelabai ką pamena, net nepamena, kas įsodino į greitosios pagalbos automobilį (b. l. 27–30).
Iš 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio O. Leontjevo tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo L. R. nurodė, jog 2020 m. balandžio 8 d. kartu su sugyventiniu E. pas draugus namelyje netoli Chemijos g. 53 pastato vartojo alkoholį, apie 22.20 val., kai pritrūko alkoholio, kilo konfliktas ir sugyventinis spyrė į dešinį šoną su koja, taip sukeldamas fizinį skausmą. E. M. paaiškino, kad susipyko su sugyventine ir jai spyrė, tikriausiai sulaužė šonkaulius. Sulaikytasis E. M. pristatytas į policijos įstaigą. Tiek L. R., tiek E. M. buvo apsvaigę nuo alkoholio (b. l. 11–14).
Iš 2020 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Laučiūtės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d. 22.25 val. Kauno apskrities VPK registruotas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. pranešimas apie tai, kad adresu Chemijos g. 53, Kaune, pranešėjas pats sumušė savo žmoną. Galimai lūžo šonkauliai. Tikslinant pranešimo aplinkybes į įvykio vietą nuvyko Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3-isoios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai R. Juraitienė ir O. Leontjevaas. Juos pasitikusi L. R. paaiškino, kad jai geriant alkoholinius gėrimus kartu su sugyventiniu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), pas draugus namelyje netoli pastato adresu Chemijos g. 53, Kaune, 2020 m. balandžio 8 d. apie 22.20 val. žodinio konflikto metu, kuris kilo dėl alkoholio trūkumo, E. M. spyrė su koja L. R. į dešinį šoną. Moteris buvo susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, dėl girtumo nepavyko įpūsti į alkoholio matuoklį (b. l. 9–10).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. Steponavičiūtės 2020 m. balandžio 9 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1–2).
Iš 2020 m. balandžio 9 d. vietovės apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta – teritorija, esanti netoli pastato, adresu Chemijos g. 53, Kaunas (b. l. 15–22).
2020 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1058/2020 (02) L. R. nustatyta dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku (b. l. 42).
Iš 2020 m. balandžio 8 d. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3714 matyti, kad 23.23 val. E. M. nustatytas 1.30 % (promilių) neblaivumas (b. l. 69).
E. M. laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 8 d. 22.50 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 11.00 val. (b. l. 59–61).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. M. tyčia nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nariui – sugyventinei, sveikatą pasitvirtino.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo šeimos narį arba artimą giminaitį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamasis pripažino, jog būdamas neblaivus konflikto su sugyventine metu spyrė jai koja į šoną, suprato, jog galėjo sulaužyti šonkaulius, todėl iškvietė pagalbą. Atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams savo kaltės neneigė, paaiškino, jog konflikto metu spyrė sugyventinei L. R. į šoną. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog vartojant alkoholį pas draugus, adresu Chemijos g. 53, Kaune, tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai koja spyrė į šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, gydymo įstaigoje buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Be to, kaltinamasis pats telefonu iškvietė pagalbą, nurodė, kad sumušė sugyventinę, galimai sulaužė šonkaulius, o atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams paaiškino, jog konflikto metu spyrė koja sugyventinei ir tikriausiai sužalojo šonkaulius. Tai užfiksuota tiek 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tiek ir vyr. patrulio O. Leontjevo 2020 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo.
2020 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1058/2020 (02) L. R., įvertinus medicininius dokumentus ir jų duomenis, nustatyta dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai. Nurodyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti daiktui judant ir kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu ir šie sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m balandžio 8 d. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie duomenys neprieštarauja kaltinamojo parodymams ir patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą, t. y., kad sužalojimai atsirado kaltinamajam koja spyrus nukentėjusiajai į šoną. Be to, specialisto išvada netiesiogiai taip pat patvirtina ir nusikaltimo padarymo laiką, t. y. 2020 m. balandžio 8 d. 22.20 val.
Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai įvykio metu buvo sulaužyti šonkauliai, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šios pasekmės atsirado būtent dėl kaltinamojo elgesio – spyrio nukentėjusiajai į šoną. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė ir tai patvirtina, kad kaltinamojo elgesys – spyris nukentėjusiajai į dešinį šoną, tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – lūžusiais šonkauliais, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis E. M. 2020 m. balandžio 8 d. apie 22.20 val., namelyje, esančiame netoli pastato, adresu Chemijos g. 53, Kaune, žodinio konflikto su L. R. metu dėl pritrūkusio alkoholio, neištikimybės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau vieną kartą spyrė sugyventinei L. R. į dešinį šoną, padarydamas dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad spirdamas koja į šoną gali nesunkiai sutrikdyti sveikatą, gali sulaužyti šonkaulius ar sukelti kitus sužalojimus, todėl jo veikimo būdas – spyris koja į šonkaulių sritį, rodo, jog jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Be to, byloje nustatyta, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Kaip pats nurodė, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, todėl darytina išvada, kad jo nusikalstamą elgesį lėmė neblaivumas.
Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria asmuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Tai atitinka šeimos nario sąvoką, nurodytą BK 248 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kaltinamojo E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam E. M. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis neteistas, administracine tvarka baustas 4 kartus, nusikaltimo padarymo dieną turėjo galiojančių nuobaudų. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 94), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 97).
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam E. M. skirtina mažesnė bausmė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis pripažino kaltę, gailisi, savo poelgį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Be to, kaltinamasis iš karto po nusikalstamos veikos padarymo pats iškvietė pagalbą, paaiškino, kad sužalojo savo šeimos narį, kad galimai sulaužė šonkaulius, iš nusikaltimo vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį ir šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, jam toks elgesys nebūdingas. Todėl, įvertinus ir tai, jog viena iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant draudimus ar įpareigojimus. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, nes, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus, tikėtina labiau drausmins kalinamąjį, turės auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš savo šeimos narį, nesuvaldžius pykčio, teismo vertinimu, siekiant prevencinio pobūdžio tikslo, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcijos, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 8 d. 22.50 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 11.00 val. (b. l. 59–61), viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš M. Gimbutienės g. 10-315, Kaune, ir nebendrauti su L. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamąjį įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 8 d. 22.50 val. iki 2020 m. balandžio 9 d. 11.00 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.