- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-64-828/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- D. Z.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. Z. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. prašė teismo nustatyti bendravimo tvarką su jo nepilnamečiu vaiku. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną sūnaus Jokūbo ir skyrium gyvenančio tėvo A. V. bendravimo tvarką: pirmąsias keturias savaites (1 mėn.) nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos: A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis - antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 13 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val.; A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka sekančias keturias savaites (2 mėn.): A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis - antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 12 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovo bendravimo su sūnumi tolimesnė tvarka iki kol teismas priims ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje: A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį iki 18 val.; A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
2. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nuo šių metų pradžios neleidžia bendrauti su sūnumi, nuteikinėja jį prieš tėvą. Todėl manė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, kad nutrūks sūnaus ir tėvo glaudus ir artimas tarpusavio ryšys, jie nutols vienas nuo kito, bendrauti jiems pasidarys itin sunku ir sudėtinga. Pažymėjo, kad jo sūnus yra gana uždaras ir nedrąsus su jam nepažįstamais žmonėmis, todėl ieškovas nenori savo sūnui tapti svetimu žmogumi, kurio vaikas vengs ir nebenorės su juo bendrauti. Be to, sūnus tuo pačiu neteks galimybės bendrauti su savo mažuoju broliu Kajumi ir brolių tarpusavio ryšys nesusiformuos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs tam tikras konfliktas, tačiau nėra pateikta pakankamai duomenų, jog vaiko teisėti tėvai neteikia sūnui nuolatinės priežiūros, ar kad iškilusi reali grėsmė vaiko saugumui ar sveikatai. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, civilinės bylos nagrinėjimas nepradėtas. Manė, kad neištyrus įrodymų šioje byloje, nėra galimybės spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių, kaip prevencinės priemonės, tikslas yra užkirsti kelią žalai asmens turtiniams ir neturtiniams interesams.
5. Teismas nurodė, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iki ieškovo kreipimosi į teismą nebuvo nustatyta. Ieškovas nors ir pateikė duomenis, kad kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių dėl pagalbos priemonių taikymo, tačiau skyriaus atsakyme nurodyta, kad vaiko motina nurodė, kad yra psichologo rekomendacijos šiuo metu vaikui nebendrauti su tėvu. Šalių elgesys sūnaus atžvilgiu, tarp vaiko ir tėvų susiklostę santykiai ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės bus išsiaiškintos, nustatytos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės. Šiuo metu pateikti bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog ieškovas neturi jokių galimybių susitikti ir pabendrauti su vaiku, taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad galimai vienai iš šalių palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams.
6. Teismas sprendė, kad pagal pateiktus duomenis bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir ieškovo nurodytos aplinkybės yra kilusio ginčo nagrinėjimo dalykas, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl darė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmę ieškovo ir jo sūnaus interesams bei iš pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. priimtą nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiškai.
8. Nurodo, jog kad jis 2021 m. balandžio 26 d. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių Utenoje dėl to, kad atsakovė D. Z. jam neleidžia matytis ir bendrauti su sūnumi. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, pasinaudodama situacija, jog nepilnametis vaikas gyvena su ja. Tai nėra tiesiog tam tikras konfliktas, kilęs tarp ieškovo ir atsakovės, kaip nurodo teismas, o yra absoliutus atsakovės draudimas ieškovui ir sūnui bendrauti tarpusavyje bei palaikyti tėvo ir sūnaus artimą ryšį.
9. Nurodo, jog prašymu nustatyti laikiną ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, ieškovas siekia užkirsti kelią vaiko asmeninių neturinių teisių pažeidimui, o taip pat užtikrinti ir paties ieškovo, kaip tėvo, teisę bei tuo pačiu pareigą nekliudomai bendrauti su sūnumi ir juo rūpintis.
10. Pažymi, jog laikinas bendravimas su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, kai vaiko tėvai gyvena skyrium. Todėl teismo nurodytas teiginys, kad neištyrus įrodymų byloje, nėra galimybės spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, yra visiškai nepagrįstas.
11. Teismas pateikė prieštaringą poziciją, kadangi nurodo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp jo ir atsakovės yra kilęs tam tikras konfliktas, tačiau tuo pačiu pažymi, kad nėra pateikta pakankamai duomenų, jog vaiko tėvai neteikia sūnui nuolatinės priežiūros. Teismas nenurodo, kokius konkrečius įrodymus turėtų pateikti ieškovas, kurie patvirtintų, jog atsakovė jam visiškai neleidžia bendrauti su sūnumi. Atsakovė vengia bendrauti su ieškovu, neatsako į jo skambučius ir trumpąsias SMS žinutes, o jeigu ir atsako, tai nurodo, jog vaikas nenori su juo bendrauti arba parašo, kad ji vėliau jam parašys, tačiau vėliau jam nebeparašo. Atsakovė ne tik kad neleidžia ieškovui matytis su sūnumi, bet taip pat neleidžia ir bendrauti su juo telefonu ar naudojantis „Messenger“ programa. Be to, atsakovė atsisakė atvykti į vaiko teisių apsaugos skyrių bei suderinti ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką. Ieškovui kreipiantis dėl privalomosios mediacijos proceso, atsakovė nepateikė savo pozicijos, t. y. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Taigi, taikiai su ja susitarti dėl bendravimo tvarkos suderinimo ieškovui niekaip nepavyko, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko ir jo interesai, bei užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų ir toliau pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir ieškovo, kaip vaiko tėvo, teisės bei teisėti interesai.
12. Mano, kad teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti, kadangi nėra jokių pateiktų specialistų patvirtintų duomenų, kurie leistų spręsti, jog yra rekomendacija vaikui nebendrauti su tėvu. Atsakovės išsakyti žodžiai, kad yra rekomendacija vaikui nebendrauti su tėvu, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14816-21 buvo nutrauktas, taigi, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Todėl nesant absoliučiai jokio pagrindo, dėl ko ieškovas negalėtų bendrauti su sūnumi, jų tarpusavio bendravimas negali būti apribotas, juo labiau, kad atsakovė neturi jokios teisės to neleisti ar tai drausti.
13. Atsakovė ėmėsi neteisėtų veiksmų, kadangi jau beveik metus laiko ji riboja ieškovo ir sūnaus bendravimą ne tik gyvai, bet ir telefonu. Pažymi, kad ankščiau ieškovas su sūnumi dažnai bendraudavo telefonu per „Messenger“ programą. Kiekvieną dieną, kai jis skambindavo sūnui, sūnus visada atsiliepdavo, o vėliau toks bendravimas nutrūko, nes sūnui ieškovas nebegalėjo prisiskambinti. Mano, kad atsakovė nebedavė vaikui telefono tam, kad jie nebesusiskambintų. Taigi, atsakovė nesupranta to, kad nepaisant ieškovo ir atsakovės įtemptų tarpusavio santykių, tai nėra pagrindas riboti tiek vaiko, tiek tėvo teisę bendrauti.
14. Pažymi, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodyta minimali su pereinamuoju laikotarpiu nepilnamečio sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarka, kad bent jau minimaliai tas bendravimas tarp jų vyktų. Ieškovo įsitikinimu, tokia laikina bendravimo su vaiku tvarka yra racionali ir būtina, kad sūnaus ir tėvo bendravimas bei susiformavęs jų tarpusavio artimas ryšys nenutrūktų ir nesusilpnėtų.
15. Mano, kad ieškovo prašymas yra visiškai pagrįstas, ko pasekoje teismo priimta nutartis turi būti panaikinta, o ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant ieškovo ir nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką - visiškai patenkintos.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo ir atsakovės susirašinėjimus trumposiomis SMS žinutėmis.
20. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo teikiami įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu, be to šis klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais (kurie turi būti ginami prioritetiškai), teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
23. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos iki sprendimo byloje priėmimo nustatymo motyvavo, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovė draustų bendrauti ieškovui su vaiku, be to vaikų apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko motina teigė, jog yra psichologo rekomendacijos šiuo metu vaikui nebendrauti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neištyrus įrodymų šioje byloje, nėra galimybės spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
24. Ieškovas A. V. su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byloje nėra jokių specialistų išvadų, patvirtinančių, jog jam nerekomenduojama bendrauti su vaiku. Taip pat nurodė, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą dėl galimybės bendrauti su abiem tėvais po lygiai, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su tėvu.
25. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje bei CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.
26. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas siekia aktyviai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakovė tam nepritaria, bendravimą riboja. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis ieškovo ir sūnaus ryšys būtų nutrūkęs ar iš tikrųjų būtų specialistų rekomendacijos, vaiko interesais draudžiančios ieškovui bendrauti su sūnumi. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 14 d. rašto matyti, kad atsakovė yra priešiškai nusiteikusi ieškovo bendravimo su sūnumi atžvilgiu, atsakovė ne tik, kad nesutiko su vaikų teisių skyriaus darbuotojais aptarti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ir neatvyko į paskirtus susitikimus. Iš byloje esančių SMS žinučių matyti, kad atsakovė vengia bendrauti su ieškovu, neatsako į jo skambučius ir trumpąsias SMS žinutes, o jeigu ir atsako, tai nurodo, jog vaikas nenori su juo bendrauti arba nurodo, kad susisieks vėliau. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, ne tik kad neleidžia ieškovui matytis su sūnumi, bet taip pat neleidžia ir bendrauti su juo telefonu. Ieškovui kreipiantis dėl privalomosios mediacijos proceso, atsakovė nepateikė savo pozicijos dėl mediacijos.
27. T.p. pažymėtina, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos 2021 m. gruodžio 20 d. išvadoje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodoma, kad siūloma bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų, nes ji yra pakankamai išsami ir konkreti.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek sūnaus interesus, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tačiau preliminariai nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas, t. y. atsakovės priešiškas nusiteikimas ieškovo atžvilgiu ir neleidimas matytis su vaiku, specialistų išvadų dėl galimos neigiamos įtakos vaikui ieškovui su juo bendraujant nebuvimas, sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog šiuo atveju laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, kurio prašo ieškovas, yra būtinas siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo užtikrinimą, t.p. siekiant iki teismo sprendimo priėmimo dienos išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą lygiavertiškai bendrauti su abiem tėvais, užtikrinti vaiko santykių su skyrium gyvenančiu tėvu stabilumą.
29. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus tai, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su atsakove, ieškovas aktyviai siekia bendrauti su sūnumi Jokūbu, tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, atsakovė neteikė savo atsiliepimo dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo, siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnamečio sūnaus fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas sūnaus atžvilgiu, nustatytina ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka:
30. Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka pirmąsias keturias savaites (1 mėn.) nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos:
1) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis – antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 13 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val.;
2) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka sekančias keturias savaites (2 mėn.):
3) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis – antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 12 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;
4) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Ieškovo bendravimo su sūnumi tolimesnė tvarka iki kol teismas priims ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje:
5) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį iki 18 val.;
6) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
28. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu esant atitinkamam pagrindui pirmosios instancijos teismas turi teisę šalių prašymu pakeisti, papildyti šią bendravimo tvarką, maksimaliai ją pritaikant prie abiejų vaiko tėvų bei paties vaiko poreikių.
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo – tenkinti.
Nustatyti tokią laikiną sūnaus Jokūbo ir ieškovo A. V. bendravimo tvarką:
Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka pirmąsias keturias savaites (1 mėn.) nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos:
1) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis – antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 13 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16 val.;
2) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka sekančias keturias savaites (2 mėn.):
3) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kiekvieną savaitę, t. y. kas antrą mėnesio šeštadienį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį) ir kas antrą mėnesio sekmadienį (lyginėmis savaitėmis – antrą ir ketvirtą mėnesio sekmadienį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį/sekmadienį nuo 12 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.;
4) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Ieškovo bendravimo su sūnumi tolimesnė tvarka iki kol teismas priims ir įsiteisės galutinis sprendimas byloje:
5) A. V. turi teisę bendrauti su sūnumi, pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis - pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), paimant sūnų tos savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą tos savaitės sekmadienį iki 18 val.;
6) A. V. gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.