- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- TS-57-482/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-17806-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- G. V.
išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo G. V. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-369,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo G. V. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. gegužės 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, jog Komisijos sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. Skunde nuteistasis teigia, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimas yra skundžiamas dėl akivaizdaus jo nemotyvuotumo - nutarime išdėsčiusi faktus, Komisija nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti man lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals. Akcentuotina, kad be jokių argumentų pateiktas teiginys, esą asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra LR Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, ir balansuoja ties riba veikos, numatytos LR BK 154, 155 straipsniuose. Šiame kontekste paminėtina ir Europos žmogaus teisių Teismo byloje V. prieš Suomiją (Nr. 40412/92) suformuluota nuostata - ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. Komisijos manymas, jog asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra visiškai deklaratyvus.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą, bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003.09.24 d. rekomendacija Rec(2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: 18 principas: Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Nuteistasis teigia, kad kalbant apie 18-tą principą, iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nurodo, kad lygtiniam paleidimui yra pristatomas pirmą kartą, visas be išimties administracijos pateiktas rekomendacijas įvykdė, bei sumažino nusikalstamumo rizikos balus pagal OASys metodiką. Dabar priklauso vidutinei rizikos grupei (57 balai), tačiau Komisija vis vien pateikia tuos pačius faktus, tas pačias rekomendacijas ir nemotyvuotas bei niekuo nepagrįstas išvadas. Todėl nebe pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos - balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba.
Skunde nurodoma, kad Komisijos išvada, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals, neparemta jokiais motyvais, todėl pati savaime yra įstatymų pažeidimu. P. K. pateiktas argumentacijas ir detalizavimą galima susidaryti nuomonę, jog ir ateityje išvardinti Komisijos neigiami faktoriai išliks nepakitę. Kalbant apie Komisijos siūlomas rekomendacijas iš vis tampa neaišku kokius kriterijus nuteistasis dar turiu atitikti. Prieinama iki tokio absurdo, jog siūlomos tos pačios programos tik pakeitus jų pavadinimus. Sekančioje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijoje vėl siūlomos tos pačios programos.
Nuteistasis teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtina nekaltumo prezumpcija. Analogiškai nekaltumo prezumpcija įtvirtina JTO "Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija", JTO Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių Paktas (14str. 2d.), Europos Žmogaus Teisių pagrindinių laisvių ir apsaugos Konvencija (6str. 2d.), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (44str. 6d.). Akcentuotina, kad prisijungimą prie JTO žmogaus teisių chartijos dokumentų Lietuvos Respublika deklaravo 1991-03-12d. įstatymu, t. y. anksčiau, nei buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Iš esmės šis įstatymas atitinka tarptautinės sutarties ratifikavimą pagal Konstitucijos 138 str. EŽT Konvencija yra privaloma ir turi viršenybę vidaus teisės atžvilgiu Konstitucijos 138 ir 150 str. pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentai turi viršenybę vidaus teisės atžvilgiu LR teismų įstatymo 33 str. pagrindu. EŽT teismas yra išaiškinęs, kad ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti (byla V. prieš Suomiją Nr.40412/92).
Skunde nurodoma, kad Komisija svarstydama lygtinio paleidimo klausimą vertino tas aplinkybes, už kurias nuteistasis jau yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme. Toks aiškinimas esą "vertintinas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis" prieštarauja bendrajam teisės principui non bis idem (LR Konstitucijos 31 str.) ir teismų praktikai.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo netenkinti nuteistojo skundo ir jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad Susipažinus su nuteistojo G. V. skundu ir kita bylos medžiaga, vertintina, kad Komisijos nutarime buvo tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Prokuroras atsiliepime teigia, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo tikslingumo yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Šiuo atveju prabrėžtina tai, kad G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du subendrintus nuosprendžius, anksčiau teistas, dabartinis teistumas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nebenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataiso proceso metu.
Taip pat prokuroras nurodo, kad Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą „OASys“ metodika, nuteistajam G. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 57 balai. Svarbu ir tai, kad šis balas nuo ankstesnio vertinimo 2019 m. birželio 17 d. sumažėjo tik 2 balais. Taigi, jau vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, G. V., nors paskutiniu metu bausmę ir stengiasi atlikti tinkamai, nedaro, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
Atsiliepime nurodyta, kad pagrįstą manymą, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, gali ir toliau nusikalstamai veikti, šiuo atveju patvirtina jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma informacija, jog šiuo metu jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančiais veiksniais išlieka gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos. Iš esančių duomenų apie nuteistojo atžvilgiu išduotus vykdomuosius raštus matyti, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai pakankamai dideli - 7319,99 Eur, padengta suma tik 138,80 Eur. Nuteistasis G. V. Marijampolės pataisos namuose darbu neaprūpintas. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (turtinės naudos siekį), nuteistajam nesumažinus galimų finansinių sunkumų įtakos jo teisei priešingam elgesiui, šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra akivaizdi ir įtikinanti. Nors nuteistasis G. V. ir nesutinka, kad Komisija formuodama savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į ankstesnius teistumus, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek ankstesni teistumai, tiek ir neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelis - 2 metai 8 mėnesiai ir 30 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. gegužės 21 d.), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia G. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti ignoruojamos.
Prokuroras teigia, kad G. V. iki šiol nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, buvo 2 kartus skatintas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Nustatyta, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2019-02-25 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, 178 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirta 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. subendrinta su 2018-11-30 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 4 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Įskaityta 7 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 8 mėnesiai ir 30 dienų.
2020 m. gegužės 21 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-369 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, vienam Komisijos nariui balsavus „už“ ir šešiems nariams „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis praeityje negebėjo surasti konstruktyvių problemų sprendimo būdų. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 57 balai. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nors nuteistasis ir skatintas du kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Nurodo, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Ir tai nesudaro pagrindo išvadai, jog jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat, atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 2 metai 8 mėnesiai ir 30 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. ankščiau teistas penkis kartus. Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai pasikartojantys. Nusikaltimo motyvai yra susiję su finansinės naudos siekimu. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas pirmą kartą. Turi priteistų įsiskolinimų, kurie yra priverstinai išieškomi. Nuteistasis pataisos namuose drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuteistas už nesunkių nusikaltimų padarymus. Nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis sąlyginai didelė 2 metai 8 mėnesiai ir 30 dienų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog asmuo padarė pakankamas išvadas dėl savo elgesio ir yra pasiruošęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės bei laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.
Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, du kartų skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pataisos namuose užfiksuota 7319,99 Eur dydžio ieškinių suma. Įsiskolinimas neatlygintas, kadangi yra išieškomas iš nuteistojo priverstinai. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje nedirba. Teismo nuomone nuteistasis nepakankamai stengiasi atlyginti priteistą sumą, kadangi iš jo įsiskolinimas yra valstybės išieškomas.
Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-346 nurodyta, kad byloje esanti informacija byloja, kad pastolius vogė, nes tikėjosi juos parduoti. Vėliau juos pardavė asmeniui, vardu Dainius, kurio pavardės nežino. Dėl turėtų psichotropinių medžiagų paaiškino, kad kartais vartodavo narkotikus, todėl jų buvo įsigijęs. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad G. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą, kas leidžia apibūdinti jį kaip nusikalsti linkusią asmenybę, todėl siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis. Išvadoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Nuteistasis pripažįsta, kad atlikdamas nusikaltimus nepagalvojo apie galimas neigiamas pasekmes sau ar kitiems, todėl galima teigti, kad nuteistasis koncentruojasi tik į teigiamas pasekmes. Nors nuteistasis teigia norintis būti visuomenės dalimi ir suvokiantis kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką.); lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija).
G. V. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 57 balų. 2019-06-17 atlikto vertinimo metu buvo nustatyti 59 balų pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik dviem balais. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Kaip minėta aukščiau nutarimo priėmimo dienai neatlikta bausmės dalis labai didelė 2 metai 8 mėnesiai ir 30 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas klausimus tiek teismas, tiek lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nes Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Ši konstitucinė nuostata pati savaime negali padaryti negaliojančiais įstatymo ar tarptautinės sutarties, bet ji reikalauja, kad jų nuostatos neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju Lietuvos Respublika negalėtų užtikrinti tarptautinių sutarčių šalių teisių, kylančių iš sutarčių, teisinės gynybos, o tai savo ruožtu trukdytų įgyvendinti įsipareigojimus pagal sudarytas tarptautines sutartis.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas konstatuoja, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija priėmė pagrįstą ir pakankamai motyvuotą nutarimą. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,
nutaria:
Nuteistojo G. V. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 81/04-369 panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.