- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- I-4194-426/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02253-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Telšių rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai I. S., jos atstovei I. M., atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovėms Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė panaikinti: 1) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-08-06 sprendimą Nr. S-1279 (2.5); 2) Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos (toliau – ir Savivaldybės komisija) 2012-06-14 sprendimą.
Nurodo, kad yra Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narė, dirba Regioninėje Telšių ligoninėje gydytoja neurologe, l. e. neurologijos skyriaus vedėjos pareigas. 2012-01-26 Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstytas klausimas „Dėl Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų nustatymo“, pateiktam sprendimo projektui pritarta vienbalsiai. Savivaldybės komisija 2012-06-14 protokoliniu sprendimu nusprendė, kad pareiškėja 2012-01-26 Tarybos posėdyje balsuodama už sprendimą „Dėl Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų nustatymo“ pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 2 d. ir 11 str. l d. nuostatas. Komisijos 2012-08-06 sprendimu paliktas galioti Savivaldybės komisijos 2012-06-14 sprendimas. Komisija nustatė, kad neturi pagrindo kvestionuoti Savivaldybės komisijos 2012-06-14 sprendimo, todėl atskiro tyrimo dėl pareiškėjos veiksmų nepradėjo. Pareiškėjos teigimu, šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Įstatymo 25 str. l d. nustatyta, kad Komisija gali perduoti pranešimą ištirti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, o 2 d. sakoma, jog vadovas ar institucija vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus. Pagal minėto straipsnio 4 d., jeigu Komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Nurodo, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo patvirtinti Savivaldybės komisijos 2012-06-14 protokolinį sprendimą, nes pastarasis buvo priimtas grubiai pažeidžiant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo reikalavimus, Valstybės politikų elgesio kodekso normas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rezoliucijos „Dėl savivaldybių etikos komisijų sprendimų” rekomendacijas, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo“ 2011-09-29 Nr. T1-205, patvirtintus Telšių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatus.
Valstybės politikų elgesio kodekso 7 str. 3 d. nustatytos komisijos (ginčo atveju Savivaldybės komisijos) teisės atliekant tyrimą, to paties straipsnio 8 d. nustatytos valstybės politiko, kurio elgesys tiriamas, teisės: teikti komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga; dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Pareiškėja pažymi, kad nebuvo informuota apie Savivaldybės komisijos posėdžius ir juose nedalyvavo, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga. Be to, Savivaldybės komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, nėra nurodytos ir nustatytos faktinės aplinkybės, paaiškinimai, nėra įvertinti įrodymai, kuriais grindžiamos išvados. Savivaldybės komisija 2012-06-14 sprendime nevertino ir neanalizavo, ar pareiškėjos veiksmai balsuojant galėjo sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Pareiškėjos teigimu, šiuo konkrečiu atveju priimant Tarybos 2012-01-26 sprendimą Nr. Tl-26, interesų konflikto nebuvo ir negalėjo kilti, nes ji atliko savo, kaip savivaldybės tarybos narės, pareigas. Jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galėjusio turėti įtakos priimamam sprendimams, neturėjo. Tarybos posėdyje buvo sprendžiamas visų Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) atlyginimų nustatymo klausimas. Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimo aiškinamąjį raštą sprendimu buvo siekiama įgyvendinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15-1 str., Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2011-12-01 įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatytos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 p. Šiuose teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota vadovaujančių darbuotojų apmokėjimo sąlygų tvarka, kuri Tarybos sprendimu Nr. T1-26 nebuvo keičiama. Pažymi, kad ligoninėje dirba pagal darbo sutartį ir nėra tiesiogiai pavaldi VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktoriui. Be to, Tarybos pirmininkui bei Tarybos nariams ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau niekas nekėlė klausimo ir neteikė prašymų ir pasiūlymų dėl galimo interesų konflikto sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime (b. l. 42–44) nurodė, jog su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad ji dėl pareiškėjos tyrimo, numatyto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Komisijos įstatymas) 17 str. 2 p. ir 26–30 str., neatliko. Ji nėra vienintelė valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams kontroliuoti bei vertinti įgalinta institucija. Todėl atsakovu šioje administracinėje byloje turėtų būti pareiškėjai nepalankų sprendimą priėmusi Telšių rajono savivaldybė. Komisijos vertinimo dalykas buvo ne pareiškėjos elgesys, bet Savivaldybės komisijos 2012-06-14 protokolinio sprendimo atitikties Įstatymo nuostatoms (teisės aspektu) įvertinimas.
Komisijos įstatymo 25 str. bei Įstatymo 22 str. 3 d. numato, kad valstybės ar savivaldybių institucijos savo iniciatyva ar Komisijos pavedimu atlieka tyrimą ir Komisijai įvertinti pateikia atliktų patikrinimų išvadas. Komisija išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir apie tai informuoja pareiškėją (Komisijos įstatymo 25 str. 3 d.). Tik nesutikusi su institucijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis, gali pavesti jį atlikti dar kartą arba, privalo pati pradėti atskirą tyrimą, numatytą Komisijos įstatymo 26–30 straipsniuose.
Iš minėtų teisės normų sisteminės analizės matyti, kad ir be Komisijos žinios (įsikišimo, pavedimo ar pan.) valstybės ar savivaldybės institucijose savarankiškai atlikti tyrimai dėl Įstatymo nuostatų, asmeniui sukelia teisines pasekmes. Savo pozicija pagrindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Pažymi, kad pareiškėja, būdama Tarybos nare, priskirtina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai (Įstatymo 2 str. 1 d.), todėl jai yra taikomos Įstatymo nuostatos. Komisijos teigimu, pareiškėja, spręsdama savo darbdavio – Ligoninės vadovo – darbo užmokesčio klausimą ir įgyvendindama šios įstaigos steigėjos – savivaldybės tarybos įgalinimus, priimdama atitinkamus sprendimus, neabejotinai veikė Įstatyme įvardinto viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje. Todėl Savivaldybės komisijos 2012-06-14 išvada, kad pareiškėja nevykdė Įstatyme jai nustatytos prievolės tokio konflikto vengti, o jam atsiradus – nusišalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybės komisija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 98–99) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja privalėjo įvertinti visas galimas interesų konflikto grėsmes ir jų vengti. Viena iš tokių aplinkybių yra jos suinteresuotumas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, kurioje ji dirba, veikla ir savo darbdavio įgalioto asmens – direktorės A. V. darbu. Todėl ligoninės vadovo atlyginimo klausimo svarstymas bei sprendimų (nutarimų) priėmimas, dalyvaujant pačiam suinteresuotam asmeniui – pareiškėjai, neabejotinai sukelia interesų konfliktą. Aplinkybė, kad pareiškėja nėra tiesiogiai pavaldi ligoninės vadovei nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Iš pateiktų darbo sutarties kopijų matosi, kad darbo sutartį pasirašė pareiškėja ir ligoninės direktorė A. V.. Tai dar kartą įrodo, kad pareiškėja suinteresuota savo vadovės darbu, nes jos sprendimai įtakoja ir pareiškėjos statusą.
Sveikatos apsaugos ministras 2011-12-01 įsakymu Nr. V-1019 patvirtino Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 18 p., vadovo mėnesinė algos kintamoji dalis gali būti nuo 10 iki 40 procentų, t. y. pareiškėja, kaip ir kiti Tarybos nariai, turėjo galimybę kaip nors pakeisti ar daryti įtaką balsavimo objekto turiniui – patvirtinti mėnesinės algos kintamąją dalį nuo 10 iki 40 procentų. Aprašas nenustato konkrečios mėnesinės algos kintamosios dalies, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtuose teisės aktuose yra aiškiai reglamentuota vadovaujančių darbuotojų apmokėjimo sąlygų tvarka, kuri Tarybos sprendimu Nr. T1-26 nebuvo keičiama.
Taip pat pažymi, kad pagal Įstatymą niekas neprivalėjo pareiškėjos įspėti apie galimą interesų konfliktą, nes tai yra paties asmens pareiga tokio konflikto vengti ir, esant pagrindui, nusišalinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Komisijos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad I. S. dirba VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje (neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologe), o taip pat yra Tarybos narė (b. l. 32–35, 59, 90).
Pareiškėja 2012-01-26 dalyvavo Tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą Nr. T1-26 „Dėl Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų nustatymo“ (toliau – ir Tarybos 2012-01-26 sprendimas Nr. T1-26) (b. l. 12–27, 90). Minėto sprendimo 2.4 p. buvo nustatytas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės vadovo tarnybinio atlyginimo pastoviosios dalies dydžio koeficientas, o 3 p. nustatytas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės vadovo tarnybinio atlyginimo kintamos dalies dydis.
Komisija 2012-02-21 raštu buvo informuota, kad I. S., būdama Tarybos nare, dalyvavo 2012-01-26 posėdyje svarstant ir priimant sprendimą Nr. T1-26 (b. l. 52). Minėtame rašte prašoma įvertinti, ar pareiškėja nepažeidė etikos normų.
Komisija 2012-03-05 raštu Nr. S-295-(2.5) pavedė atlikti I. S. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms patikrinimą ir informuoti apie tyrimo rezultatus (b. l. 51).
Taryba, vykdydama Komisijos 2012-03-05 rašte išdėstytą pavedimą, 2012-03-29 sprendimu iš 6 Tarybos narių (V. B., S. Č., P. K. (pirmininkas), A. K., D. R., V. R.) sudarė Savivaldybės komisiją, kuriai pavedė įvertinti I. S. elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, jai balsuojant už Tarybos 2012-01-26 sprendimo Nr. T1-26 priėmimą (b. l. 100).
Pareiškėja Savivaldybės komisijai 2012-04-10 pateikė paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad Tarybos 2012-01-26 įvykusiame posėdyje balsavo už sprendimo Nr. T1-26 priėmimą (b. l. 115). Taip pat nurodė, kad VšĮ Regioninės Telšių ligoninės vadovui nėra tiesiogiai pavaldi, todėl interesų konflikto jos veiksmuose nebuvo.
Savivaldybės komisijos 2012-04-13 protokoliniu sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta, kad I. S. balsavo Tarybos 2012-01-26 sprendimo Nr. T1-26 priėmimą (b. l. 48).
Komisija, susipažinusi su 2012-04-13 protokoliniu sprendimu, 2012-05-18 raštu pavedė Savivaldybės komisijai pakartotinai įvertinti pareiškėjos elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams (b. l. 49). Minėtame rašte, be kita ko, pažymėta, kad Savivaldybės komisijos 2012-04-13 protokoliniu sprendimu I. S. elgesys teisiniu požiūriu įvertintas nebuvo, o tik apsiribota išvada, kad pareiškėja dalyvavo sprendimo priėmimo procedūrose, todėl 2012-03-05 rašte išdėstytas pavedimas nebuvo įvykdytas.
Savivaldybės komisijos 2012-06-14 protokoliniu sprendimu Nr. 3 nuspręsta, kad I. S., 2012-01-26 įvykusiame Tarybos posėdyje balsuodama už sprendimą „Dėl Telšių rajono savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų (vyriausiųjų gydytojų, direktorių) tarnybinių atlyginimų nustatymo“, pažeidė Įstatymo 3 str. 2 d. ir 11 str. 1 d. nuostatas (b. l. 8). Minėtame posėdyje dalyvavo 4 Savivaldybės komisijos nariai, 3 iš jų balsavo už minėto sprendimo priėmimą, susilaikė 1.
Komisijos 2012-08-06 sprendimu Savivaldybės komisijos 2012-06-14 sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 7). Minėtame sprendime Komisija pažymėjo, kad neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su Savivaldybės komisijos 2012-06-14 sprendimu, todėl atskiro tyrimo dėl I. S. elgesio nepradės.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų, panaikinti Savivaldybės komisijos 2012-06-14 ir Komisijos 2012-08-06 sprendimus, pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Savivaldybės komisijos 2012-06-14 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Sprendžiant ginčą aiškintinos ir taikytinos Įstatymo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Tarybos 2011-09-29 sprendimu Nr. T1-205 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) normos.
Tarybos etikos komisijos sudarymo, jos darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, reglamentuoja Nuostatai, kurių 3 p. nustatyta, kad komisija sudaroma Tarybos sprendimu.
Nuostatų 4 p. nustatyta, kad komisija susideda iš 9 (devynių) narių. Komisijos nariu gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių.
Kaip minėta, I. S. elgesys buvo nagrinėjamas Tarybos 2012-03-29 sprendimu patvirtintoje Savivaldybės komisijoje, kuri buvo sudaryta tik iš 6 Tarybos narių ir į kurios sudėtį nebuvo įtraukti bendruomenės atstovai (b. l. 8, 100)
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Savivaldybės komisija buvo sudaryta pažeidžiant Nuostatų 4 p. reikalavimus, nes: 1) ji buvo sudaryta tik iš 6 narių; 2) į jos sudėtį nebuvo įtraukti gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas adm. b. Nr. A14-416/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131–138). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, paprastai nelaikytini pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm. b. Nr. A14-416/2005; Nr. A6-2202/2006; Nr. A11-435/2007; Nr. A502-341/2009; Nr. A662-902/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone tai, jog Savivaldybės komisija buvo su daryta tik iš 6, o ne iš 9 narių, kaip nurodyta Nuostatų 4 p., negali būti pripažįstama nežymiu ar neesminiu procedūriniu pažeidimu, t. y. tokiu, kuris neturėjo įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir šios komisijos 2012-06-14 priimto protokolinio sprendimo pagrįstumui. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, jog už minėto sprendimo priėmimą balsavo 3 komisijos nariai ir 1 susilaikė. Todėl, tuo atveju, jeigu Savivaldybės komisija būtų sudaryta iš 9 narių, balsavimo rezultatai galėjo būti palankūs pareiškėjai. Be to, vadovaujantis Nuostatų 20 p., Savivaldybės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė, t. y. ne mažiau 5, jos narių. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Savivaldybės komisijos 2012-06-14 posėdyje dalyvavo tik 4 (įskaitant pirmininką) nariai.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Savivaldybės komisijos 2012-06-14 protokolinis sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 p. nelaikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.
Pagal Komisijos įstatymo 25 str. 4 d., jeigu Komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
Taigi, Komisija, atlikdama minėtomis Komisijos įstatymo nuostatomis jai priskirtą viešojo administravimo funkciją, nagrinėjamu atveju privalėjo įvertinti Savivaldybės komisijos 2012-06-14 protokolinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įvertinti ne formaliai, o objektyviai, nešališkai ir pilnutinai išanalizavusi visas reikšmingas teisines aplinkybes, tame tarpe ir pačios Savivaldybės komisijos sudarymo teisėtumą. Priešingas Komisijos įstatymo 25 str. 4 d. įtvirtintų nuostatas aiškinimas suponuotų išvadą, kad Komisijai priskirtinos sprendimų teisėtumo kontrolės funkcijos vykdymas yra formalus ir iš esmės betikslis. Tačiau toks teisės aiškinimas prieštarautų viešo administravimo subjektų veiklai taikytinam gero viešojo administravimo principui.
Teismui konstatavus, kad Savivaldybės komisija 2012-06-14 sprendimą priėmė neteisėtos sudėties ir tai pripažinta esminiu procedūriniu pažeidimu, darytina išvada, jog Komisijos 2012-08-06 sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. prasme nelaikytinas pagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos I. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012-08-06 sprendimą Nr. S-1279 (2.5) ir Telšių rajono savivaldybės tarybos laikinosios komisijos 2012-06-14 sprendimą Nr. 3.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.