Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas du kartus: 1. Kauno apylinkės teismo 2017-02-22 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – bauda (8 MGL), bauda sumokėta 2017-04-07. 2. Kauno apylinkės teismo 2018-03-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, paskirta bausmė – bauda (32 MGL), bauda sumokėta 2018-09-27, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2019-09-12, apie 0.35 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-sios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. B. ir B. P. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, tai yra, nevengti sulaikymo ir neįžeidinėti jų, į duodamus žodinius perspėjimus nereagavo, aktyviais veiksmais priešinosi – mosikavo rankomis, stumdėsi bei B. P. tyčia vieną kartą kairiu kumščiu sudavė į lūpą, po to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, dešine ranka du kartus B. P. sudavė į galvą, tuo padarydamas apatinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir nubrozdinimu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu buvo per daug išgėręs alkoholio ir todėl viskas taip gavosi. Nepamena kas atsitiko, kodėl jis išsikvietė policiją. Sužinojo, kad susimušė su policijos pareigūne. Kadangi tuo metu buvo smarkiai apsvaigęs, galėjo taip pasielgti. Atsimena, kad trenkė nukentėjusiai vieną kartą. Galėjo ir keletą smūgių suduoti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Sutina atlyginti pusę prašomos sumos. Atsiprašo nukentėjusios.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019-09-12 Kauno apskr. VPK KP NVRS gauti Kauno apskr. patrulių vyr. patrulės B. P., vyr. patrulio A. B. tarnybiniai pranešimai, kad 2019-09-12, 0.35 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas L. P. gimęs (duomenys neskelbtini), pasipriešindamas sulaikymui, B. P. kairiu kumščiu vieną kartą smūgiavo į veidą bei dešiniu kumščiu smūgiavo du kartus į galvą, taip sukeldamas B. P. fizinį skausmą. Įtariant įvykdžius nusikalstamą veiką, buvo sulaikytas L. P., kuris patalpintas į Kauno apskr. VPK areštinę 48 valandoms (b. l. 8-9).

Liudytojos B. P. parodymais, kuri 2019-09-12 apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrule. 2019-09-11, 19 val. pradėjo tarnybą, adresu Savanoriu pr. 144, Kaunas, ir automobiliu r. š 1714 išvažiavo patruliuoti nustatytu maršrutu. 2019-09-12 patruliuojant r. š 1714, kartu su vyr. patruliu A. B., nustatytame maršrute, 0.23 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Kaunas pranešėjo du draugai tarpusavyje konfliktuoja prie namo, vienas iš jų grasina, abu neblaivūs, laukia prie namo. Atvykus nurodytu adresu apie 0.35 val. juos pasitiko pranešėjas L. P., kuris paaiškino, kad prie minėto adreso laiptinės durų sėdintis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. R., gimęs (duomenys neskelbtini) pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, dėl to tarp vyrų kilo konfliktas. Bendraujant su L. P., jis pradėjo agresyviai elgtis ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tada paaiškinus asmeniui nutraukti savo neteisėtus veiksmus, šis pradėjo agresyviai elgtis, mosikuotis rankomis, stumdytis, dėl to norint šį asmenį sulaikyti ir paėmus jam už dešinės rankos, šis kairiu kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, taip prakirsdamas lūpą. Po jai suduoto smūgio, jai išslydo jo dešinė ranka ir tuomet jis laisva dešine ranka trenkė du kartus jai į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Į gydymo įstaigą nesikreipė, toliau tęsė tarnybą. Kadangi jai buvo padaryta fizinė žala, prašo ją pripažinti byloje nukentėjusia. Prašo išduoti užduotį į teismo medicinos ekspertizę (b. l. 26-29).

Liudytojo A. B. parodymais, kuris 2019-09-12 apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019-09-12 dirbant kartu su vyriausiaja patrule B. P., radijo šaukiniu 1714, iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, pranešėjo du draugai konfliktuoja tarpusavyje prie namo, vienas jų grasina. Abu vaikinai neblaivūs, GMP nereikalinga. Reaguojant į gautą pranešimą ir nuvykus minėtu adresu apie 0.35 val., juos pasitiko apie įvykį pranešęs asmuo L. P., kuris paaiškino, kad prie minėto adreso laiptinės durų sėdintis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. R., pas jį namuose gėrė alkoholinius gėrimus, dėl to tarp vyrų kilo konfliktas. A. P. nurodė, kad A. R. jam grasino, jog jį nužudys. Apie situaciją paklausus A. R., jis paaiškino, jog jis vartojo alkoholį L. P. namuose, šis staiga iškvietė policiją, tačiau dėl kokiu priežasčių, jis paaiškinti negali. Toliau tęsiant pokalbį su L. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, asmuo prašė jog būtų iškviesti tyrėjai, nes jis yra 2019-09-07 parašęs pareiškimą dėl A. R., tačiau su juo nuo to laiko dar niekas nesusisiekė. Kadangi kaip minėjo abu asmenys iš pažiūros buvo neblaivus, jis nuėjo iki tarnybinio automobilio pasiimti alkotesterio, kad galėtų nustatyti asmenų blaivumą. Jo kolegė B. P. liko su minėtais vyrais. Būdamas prie automobilio pamatė, kad L. P. mosikuoja rankomis į šalis bei siekia išvengti sulaikymo, nes matė kaip kolegė jį bando vesti už rankos ties alkūne link tarnybinio automobilio. Jis iškart pribėgo prie kolegės, garsiai pareikalavo asmens nesipriešinti ir nusiraminti, tačiau pilietis ir toliau elgėsi agresyviai, bandant jį sulaikyti jis stangino rankų raumenis, muistėsi, todėl L. P. buvo pargriautas ant žemės. Asmuo gulėdamas ant žemės ir toliau muistėsi, slėpė savo rankas po savimi, nesileido būti sulaikomas. Jam garsiai pareikalavus nesipriešinti, asmuo į perspėjimus nereagavo, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser X26“, kaip įprastas elektrošokas. Tuomet uždėjo L. P. antrankius ir sulaikę asmenį pristatė į Kauno apskr. VPK OVS. Po viso įvykio jo kolegė B. P. jam paaiškino, kad kol jis buvo prie tarnybinio automobilio, L. P. jai vieną kartą kumščiu sudavė į lūpą bei du kartus į galvą. Jis pats to nematė, tačiau matė, kad kolegės lūpa buvo praskelta. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo (b. l. 20-23).

Liudytojo A. R. parodymais, kad 2019-09-13 apklaustas kaip liudytojas parodė, 2019-09-11, apie 21 val. buvo bare, kuris randasi šalia šeštojo forto, Riomerio gatvėje, tačiau tikslaus baro pavadinimo nežino. Jam sėdint bare, prie jo prisėdo jam nepažįstamas asmuo. Asmuo prisistatė L., paklausė jo ar turi pinigų ir ar gali jį pavaišinti alumi. Jis sutiko, nupirko jam ir sau alaus, jie sėdėjo prie vieno stalo ir kalbėjosi. Abu išgėrė po vieną litrą alaus. Tuomet L. pasiūlė važiuoti pas jį namo, dar šiek tiek išgerti. Jie tame pačiame bare nusipirko dar tris po litrą talpos butelius alaus ir išvažiavo taksi automobiliu pas jį į namus. Kokiu tiksliu adresu važiavo pasakyti negali, nes neatsimena. Jiems būnant L. namuose jie klausėsi muzikos, kalbėjosi ir toliau vartojo alkoholį. Apie 23.40 val. jis L. pasakė jog eina į lauką parūkyti, L. išėjo kartu su juo. Tuomet jis pasakė, kad jau važiuos namo, tačiau L. pasakė, kad niekur jis nevažiuos ir jo tašė yra palikta jo namuose, o namų duris jis užrakino. Jis prašė, kad jis pas jį pasiliktų nakvoti, nes kitaip neatiduos jam jo krepšio. Jis bandė jį dar įkalbėti, kad atrakintų namus ir leistų jam pasiimti krepšį, tačiau jis vis tiek nesutiko. Jam besėdint prie laiptinės, L. iš niekur nieko pasakė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis dar juokais jam pasakė, kad labai gerai, nes jie padės jam pasiimti krepšį iš jo namų. Jis galvojo, kad jis tiesiog pajuokavo, tačiau 2019-09-12, apie 0.10 val. į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Prie jų priėjo pareigūnas ir pareigūnė, jie L. paklausė kas čia vyksta, jis pareigūnams dar pasakė, kad jis jam neatiduoda jo krepšio, kuris yra jo namuose. Pareigūnai L. liepė gražinti jo krepšį, todėl L. nuėjo į namus ir jam jį atnešė. Kai gavo savo krepšį, jam pareigūnai liepė eiti namo. Jis matė, kad L. liko toliau kalbėti su pareigūnais, girdėjo kad jis garsiu balso tonu ginčijosi su pareigūne, o ji bandė jį nuraminti, tačiau ką jie kalbėjo tikrai nežino ir daugiau nieko nematė, nes išėjo namo (b. l. 14-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2475/2019(02), kurioje nurodyta, kad B. P. konstatuota apatinės lūpos sumušimas su kraujosruva ir nubrozdinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą vietą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-09-12 ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kumščiu, spiriant ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (b. l. 35).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2225, kuriame nurodyta, kad 2019-09-12, 1.01 val. L. P. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 58).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusios parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis L. P. nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių valstybės tarnautojų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-sios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. B. ir B. P. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, tai yra, nevengti sulaikymo ir neįžeidinėti jų, į duodamus žodinius perspėjimus nereagavo, aktyviais veiksmais priešinosi – mosikavo rankomis, stumdėsi bei B. P. tyčia vieną kartą kairiu kumščiu sudavė į lūpą, po to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, dešine ranka du kartus B. P. sudavė į galvą, tuo padarydamas apatinės lūpos sumušimą su kraujosruva ir nubrozdinimu, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgius. Šioje byloje kaltinamasis L. P. visiškai prisipažino kaltas ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam L. P. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad L. P. anksčiau teistas (b. l. 50-52), baustas administracine tvarka (b. l. 53-56), gydėsi psichiatrijos klinikoje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 61), specialisto išvada Nr. 93TPK-1100/2019, kurioje konstatuota, kad nėra duomenų, kad L. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga)(b. l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas(b. l. 73).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Kaltinamasis viešuosius darbus atlikti sutinka.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019-09-12, 0.52 val. iki 2019-09-13, 13.19 val., tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina.

Nukentėjusi B. P. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis sutinka atlyginti pusę prašomos sumos.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo L. P. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai B. P. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi B. P. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme nukentėjusių atsiprašė, yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje.. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, paties kaltinamojo poziciją, kad jis sutinka nukentėjusiai atlyginti pusę prašomos sumos ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir nuteisti jį viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų (iš viso 120 valandų) visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų (iš viso 80 valandų) visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti vieną dieną jo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019-09-12 0.52 val. iki 2019-09-13, 13.19 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusios B. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš nuteistojo L. P. 500 eurų (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.