Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui R. K., nedalyvaujant atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovių atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjas R. K., atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir gydymosi laikotarpiui patalpintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2013-04-24 minėtos ligoninės direktoriaus paprašė papildomo skambučio tam, kad galėtų paskambinti advokatei E. V. ir į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją nurodytais telefonais (b. l. 39). 2013-04-24 Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui suteikus pareiškėjui R. K. 1 skambutį (b. l. 39), jis šia teise pasinaudojo 2013-04-25, skambindamas į mokesčių inspekciją telefonu (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Pokalbis truko 3 minutes (b. l. 40), buvo nerezultatyvus, kadangi, pareiškėjo R. K. teigimu, dėl reikalingos informacijos suteikimo jam buvo pasiūlyta paskambinti kitu telefonu, tačiau dar kartą skambinti kitu telefono numeriu jam nebuvo leista. Pareiškėjui R. K. dėl to pasiskundus Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui, pastarasis 2013-07-08 sprendimu nurodė, kad jam buvo suteikta teisė paskambinti vieną kartą, todėl, šia teise pasinaudojus, teisės tą pačią savaitę skambinti į kitus numerius jis nebeturėjo (b. l. 11). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės sprendimo suteikiant papildomą skambutį, 2013-08-23 sprendimu jo netenkino motyvuodamas tuo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 10).

BVK, su kitais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymais nustatantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, be kita ko, numato: laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.); paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 4) vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 str.); nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio Kodekso 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str. 1 d.); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (BVK 102 str. 2 d.); skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 str. 5 d.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir PĮVTT), XIX skyriaus normos, reglamentuojančios nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numato: pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (PĮVTT 124 p.); pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale (PĮVTT 125 p.); pareigūnas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tą abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigūnui prieš skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį (PĮVTT 126 p.); nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei (PĮVTT 127 p.).

Telefoninių pokalbių suteikimo suimtiesiems ir neteistiesiems tvarkos apraše, patvirtintame Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-64, iš esmės tik detalizuoja BVK ir PĮVTT nuostatas, susijusias su telefoninių pakalbių suteikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima manyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento administracijų ir pareigūnų veiksmai, susiję su telefoninių pakalbių suteikimu pareiškėjui R. K. nėra neteisėti, atitinkamai – nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų: kadangi pareiškėjas R. K. savaitės, kada jam buvo suteiktas papildomas pakalbis telefonu, laikotarpiu jau pasinaudojęs BVK 73 str. 4 p. nustatyta teise 1 kartą per savaitę kalbėti telefonu, 2013-04-24 jam, vadovaujantis BVK 102 str. 1 d. galėjo ir buvo suteikta teisė vieną kartą papildomai paskambinti telefonu. Kadangi 2013-04-25 pareiškėjas šia teisė pasinaudojo – 1 kartą paskambino vienu iš telefonų numerių ir kalbėjosi, jį lydinti pareigūnė pagrįstai neleido jam skambinti kitais prašyme nurodytais telefonų numeriais: BVK ir PĮVTT prasme pakalbis laikomas įvykusių, kai nuteistasis prisiskambina prašyme nurodytu telefono numeriu ir turi galimybę kalbėtis jam priimtiną laiko tarpą, ne ilgesnį nei 15 min., todėl pareiškėjo aiškinimai, kad įvykęs pokalbis nebuvo rezultatyvus, t. y. dėl reikalingos informacijos suteikimo jam buvo pasiūlyta paskambinti kitu telefonu, ir kad neišnaudojo visų 15 minučių, nėra svarbūs, kadangi jam buvo leista papildomai paskambinti telefonu tik vieną kartą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kadangi prašomą priteisti neturtinę žalą pareiškėjas sieja su Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnės veiksmais, kuriais jam 2013-04-25 nebuvo leista skambinti telefonu antrą kartą, t. y. veiksmais, kurie nėra neteisėti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.