Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. J., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo M. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimas dėl M. J. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos būklė yra gerėjanti, jis skyriuje vidaus tvarkos taisyklių laikosi, socialiniai ryšiai išlikę, artimieji sutiktų ateityje pacientu rūpintis ir užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis, pats M. J. kritiškas būklės atžvilgiu, supranta ambulatorinio gydymo svarbą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė M. J. pratęsti šiuo metu taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o teikimą pateikusios institucijos atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti, pats M. J. prašė skirti jam ambulatorinį gydymą, jo gynėjas advokatas Audrius Leonavičius ir suinteresuotas asmuo A. J. taip pat prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Pažymėtina, kad taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis pakeičiama, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Asmens psichikos būklės pakitimai, nepašalinantys jo pavojingumo visuomenei, sąlygoja taikomos priemonės pakeitimą: asmens psichinei būklei pablogėjus, priverčiamoji medicinos priemonė pakeičiama į griežtesnę.

Iš byloje esančios 2025 m. sausio 9 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados matyti, kad M. J. elgesys skyriuje per stebimą laikotarpį buvo formaliai teisingas, agresijos, režimo pažeidimų, konfliktų nebuvo, jo psichikos būklė yra gerėjanti. Kaip seka iš pastarosios išvados, pats M. J. nusiskundimų dėl sveikatos neturi, teisingai orientuotas savyje, vietoje ir laike, bendrauja formaliai, mandagiai, jo mąstymas žemo produktyvumo, nuoseklus, nuotaika lygi, emocijos nebrandžios, suicidines mintis ir ketinimus neigia, yra kritiškas būklės atžvilgiu, supranta ambulatorinio gydymo svarbą. Išvadoje nurodyta, jog M. J. artimieji sutiktų ateityje juo rūpintis ir užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis. Pagal smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR-20) matyti, kad M. J. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė (b. l. 10). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes išvadoje formuluojama gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad M. J. supranta sergantis ir būtinybę gydytis, medikamentiniam gydymui jis neprieštarauja, jo psichinė sveikata yra pagerėjusi ir gydymas jam gali būti tęsiamas bei užtikrinamas ambulatorinėmis sąlygomis. Pats M. J. teisme taipogi parodė suprantantis, jog jis serga ir jam reikia gydytis, vartoti vaistus, su tuo sutinka, žada lankytis pas gydytojus ir vartoti vaistus, pasižada klausytis brolio žmonos A. J.. Pati A. J. teisme parodė, kad M. J. suvokia sergantis, būdamas ne ligoninėje vaistus vartojo, lankėsi pas gydytojus, ji pasižadanti pagal galimybes prižiūrėti M. J. ir pakontroliuoti jį

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad M. J., priverstinai stacionare stebimo dėl vienos nesunkios ir vienos apysunkės baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, psichikos būklė vertintina kaip pagerėjusi, jo agresijos ir režimo pažeidimų nebuvo.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie M. J. psichikos būklę, ką patvirtina teismui pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davę asmenys, taipogi – gydytojų komisijos išvadą, laikytina, kad dėl psichikos susirgimo M. J. šiuo metu gydyti specializuotame stacionare nebetikslinga, tolesnį M. J. priverstinį stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas M. J. pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgiant į šią išvadą gydymo įstaigos teikimas tenkinamas.

Nutarties vykdymas dėl priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis M. J. taikymo, pavestinas jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti.

Pakeisti M. J., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą jo gyvenamą vietą ir gydymą pratęsti.

Nutarties vykdymą dėl M. J. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pavesti jo gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centrui, įpareigojant šio centro administraciją laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų pateikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo vykdyti skubiai.

Nurodyti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei paleisti M. J. iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės nelaukiant procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išlaikant tik būtiniausias paleidimo administracines procedūras.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Skundo padavimas nutarties skubaus vykdymo nesustabdo.