Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir V. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad pradinis garažo savininkas buvo S. S., tačiau (duomenys neskelbtini) m. ji V. S. už garažą sumokėjo 1000 Lt, taip tą garažą nupirko ir iki šiol garažu naudojasi, moka mokesčius už elektrą, aplink garažą tvarko aplinką, laiko savo asmeninius daiktus. Nupirkusi garažą jokių nuosavybės dokumentų iš ankstesnio savininko negavo, bet niekas į garažą pretenzijų nereiškė, ginčų nebuvo.

Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko ir jokių papildomų paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Iš valstybės įmonės Registrų centro sprendimo matyti, kad I. Š. prašymas atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto 1986 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į autogaražo „(duomenys neskelbtini)“ kooperatyvo narius buvo priimtas S. S.. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir valstybės įmonės Registrų centro informacijos matyti, kad garažas su rūsiais, buvusioje (duomenys neskelbtini) g. (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį neįregistruotos.

Byloje pateiktame raštelyje matyti, kad I. Š. perka iš S. garažą ir sumoka S. įnašą 1000 Lt. Pareiškėja nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) m. jai S. S. pasiūlė nusipirkti, o S. S. sutuoktinė V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pardavė I. Š. garažą už 1000 Lt., pinigus gavo ir į garažą nepretenduoja.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. S. garažų statytojų kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)s“ išskirtame žemės sklype (duomenys neskelbtini), būdamas šio kooperatyvo nariu, savo lėšomis pasistatė garažą, t. y. jį įgijo teisėtai, juo nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai naudojosi, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja pilnai pastatytą garažą apie (duomenys neskelbtini) m. įsigijo iš valdytojo (kooperatyvo nario) S. S. ( sumokėjo S. S. sutuoktinei V. S. 1000 Lt), tai yra, iš garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nario pareiškėja teises įgijo pagal byloje esantį raštelį. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu S. S. sutuoktinė V. S. ir, nors raštelyje (susitarime) nenurodyta jo surašymo data, nei kiti būtini rekvizitai, vistik V. S. patvirtino teismo posėdžio metu gavusi raštelyje nurodytą pinigų sumą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad garažo valdytoja pareiškėja tapo teisėtai. Nors garažo boksą pareiškėja įsigijo sandorio pagrindu – jį pirkdama pagal rašytinį susitarimą, tačiau šis sandoris neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimų, todėl nelaikytina nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Vieno, įvertinus ankščiau paminėtus faktinius duomenis bei pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatytina, kad garažas buvo sukurtas kitų fizinių asmenų, iš kurių pareiškėja garažą įsigijo, lėšomis. Nuo pat garažo įsigijimo pareiškėja juo naudojasi – garažą ji prižiūri, išlaiko ir remontuoja, moka mokesčius už elektrą( nors nepateikė elektros mokesčio mokėjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau išsamiai paaiškino, kaip ir kam mokestį sumoka, netikėti jos paaiškinimais nėra pagrindo). Kasacinio teismo pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja daugiau kaip 10 metų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m., sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdo garažą, visada elgiasi kaip daikto savininkė ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už ją į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra nustatyta ir pateikta jokių įrodymų, kad pastatytas pastatas (garažo boksas) yra savavališka statyba ir turi būti pašalinami savavališkos statybos padariniai. Pareiškėja nėra minėto garažo savininkė, bet valdo jį kaip savą, nemanydama, kad garažo savininku galėtų būti kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); garažas nėra įregistruotas kitų asmenų; šį garažą pareiškėja valdo sąžiningai ir atvirai, juo naudojasi ir prižiūri, t. y. byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys turi daugiau už pareiškėją teisių į valdomą nekilnojamąjį daiktą, ar pareiškėja slėptų daiktų valdymo faktą (CK 4.68, 4.70 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nekilnojamųjų daiktų valdymo fakto pareiškėja nebuvo įregistravusi viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti garažo įgijimą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – garažą su rūsiais, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad nėra įrodymų, jog pareiškime nurodyto turto statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad garažą labai ligą laiką - maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. S. S., o vėliau (duomenys neskelbtini) m. pareiškėja, teisėtai ir nepertraukiamai valdė. Nuo nekilnojamojo turto pastatymo iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neišliko. Garažą pareiškėja valdo viešai ir sąžiningai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ji kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir tokia byla suformuota, pastatui suteiktas unikalus numeris, užfiksuoti faktiniai duomenys dėl jų. Manytina, kad tik pareiškėjos pastangomis ir lėšomis pareiškime nurodytas turtas fiziškai išliko kaip nekilnojamo turto objektas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 10,36 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,36 Eur (dešimties eurų 36 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.