Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ir skolininko V. M. 2021-02-26 bendrą prašymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai prašo patvirtinti 2021-02-25 taikos sutartį (toliau – ir sutartis).

Prašyme yra nurodyta, kad tarp UAB Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, bei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pradinis kreditorius) 2020-10-09 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020-10/38, kurio naujajam kreditoriui buvo perleista reikalavimo teisė į 4000 Eur skolininko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolą pagal 2017-02-01 Paskolos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniai tiesiogiai nenumato, kad pareiškimai dėl taikos sutarties, nesant teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 6 d. konsultacijoje Nr. A3-120 „dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“ yra pasisakęs, kad dėl taikos sutarties (kuri buvo sudaryta konkrečiu atveju nesant teisminio ginčo), kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Dėl to, jeigu supaprastinto proceso tvarka dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipiasi tik viena iš taikos sutarties šalių ir iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aiški kitos sutarties šalies valia dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo arba yra pagrindas spręsti, kad kita šalis nesutinka su taikos sutarties teisminiu patvirtinimu, teismas tokį prašymą turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2-4 punktus). Teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 582 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, jeigu dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus.

Byloje egzistuoja šios aplinkybės: yra išreikšta sutarties šalių (kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ir skolininko V. M.) suderinta valia, jų bendras prašymas, nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (įskaitant sutarties sąlygą dėl 1,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną), nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, todėl Alytaus apylinkės teismas šia nutartimi tvirtina pareiškėjų pateiktos 2021-02-25 taikos sutarties sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Tenkinti prašymą.

Patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, ir skolininko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 25 d. taikos sutartį:

„1. Šia Taikos sutartimi Šalys nustato pagrindines sąlygas, kuriomis susitaria, jog Šalys bendradarbiaudamos išsprendžia Skolininko skolos grąžinimo klausimą ir užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje.

2. Šalys, siekdamos išspręsti ginčą taikiai abipusėmis nuolaidomis susitaria, kad Kreditorius atsisako 460 Eur skolos dalies, o Skolininkas įsipareigoja sumokėti Kreditoriui 3540,00 Eur.

3. Šalys susitaria, kad įsiskolinimas, kurį sudaro 3540,00 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt eurų), bus padengtas žemiau nustatyta tvarka:

Nr. Data Mokėjimo suma 1 2021-03-15 540,00 Eur 2 2021-03-25 3000,00 Eur Iš viso: 3540,00 Eur

4. Taikos sutarties 2 punkto lentelėje numatyti mokėjimai atliekami bankiniu pavedimu į kreditoriaus atsiskaitomąją banko sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank bankas.

5. Šalys susitaria, kad Skolininkui nevykdant arba netinkamai vykdant šios Sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, jis moka Kreditoriui 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, bei privalo atlyginti kitus Kreditoriaus patirtus nuostolius.

6. Šalys susitaria, kad Skolininkui ilgiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas vėluojant vykdyti bent vieną šioje Taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš Skolininko vykdyti visus Taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų šioje Taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus).

7. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis yra Šalims priimtinas susitarimas, kuriuo yra išsprendžiama tarp Šalių susiklosčiusi situacija. Šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis).“

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.