Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2017-03-28 · Administracinė byla Nr. eI-2962-473/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
eI-2962-473/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00915-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Lauksargio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos
Kategorijos
  • 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-2962-473/2017Proceso Nr. 3-61-3-00915-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1; 55.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, spręsdama pareiškėjos Lauksargio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lauksargio gyvenamųjų namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-02-17 raštu Nr. 2D-2025(1.8) įformintą atsakymą į V. V. skundą ir įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti skundą.

Skundą atsisakoma priimti.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 40 punkte nustatyta, jog supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių koregavimo atvejais, taip pat specialiojo teritorijų planavimo dokumentams ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais; per susipažinti su parengtu, pakeistu ar pakoreguotu specialiojo teritorijų planavimo dokumentu ar pakoreguotu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu skirtą laiką planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus teikusiems asmenims per 5 darbo dienas nuo susipažinimo laikotarpio pabaigos, nurodydamas, ar atsižvelgta į pasiūlymus ar neatsižvelgta, taip pat kodėl neatsižvelgta (41.3 punktas); planavimo organizatorius parengtą, pakeistą ar pakoreguotą teritorijų planavimo dokumentą ir dokumentus, įrodančius, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, jeigu jie privalo būti informuoti pagal nuostatų 41.1 ir 41.2 papunkčius, informuoti apie galimybes susipažinti su parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais supaprastinta viešinimo procedūrų tvarka (informaciją apie skelbimus ir išsiųstus registruotus laiškus), pateikia derinančioms institucijoms ir teritorijų planavimo priežiūros institucijai (42 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1 punkte nustatyta, kad detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo procedūros metu nuo sprendimo koreguoti detalųjį planą priėmimo iki jo patvirtinimo gali būti priimama nemažai tarpinių sprendimų, tačiau skundo teismui objektu turėtų būti administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, nes tik galiojantis detalus planas galėtų sukelti konkrečias teisines pasekmes. Suinteresuotų asmenų teikiami pasiūlymai planavimo organizatoriui turi patariamąją reikšmę – planavimo organizatorius gali į ją atsižvelgti arba ne. Planavimo organizatoriaus poziciją dėl suinteresuotų asmenų teikiamų pasiūlymų tikrina Teritorijų planavimo komisiją, kurios išvada yra pagrindas tvirtinti detaliojo plano korektūrą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-02-17 raštą Nr. 2D-2025(1.8), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos teikiamus pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-30-3779 pagrindu pradėtą rengti teritorijos (Plytinės g. atšaka iki Nugalėtojų g.) detaliojo plano sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendinių koregavimo projektą. Pareiškėjos ginčijamas sprendimas yra tarpinis dokumentas priimtas iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo, taigi, toks raštas savaime pareiškėjai negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių, todėl šis raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Analogiška taisyklė yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-72/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisako priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, 107–109 straipsniais, 151 straipsniu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Lauksargio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą žyminį mokestį grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.

Išsiųsti nutarties nuorašą pareiškėjai žiniai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė