Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės, ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti J. A. ir T. V., tačiau kasacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su J. A. ir T. V., pasiskirstę vaidmenimis, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusiojo D. B. gyvybei bei sveikatai, laikydami jį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas ir nesunkiai sužalodami, neteisėtai atėmė jam laisvę, lenkė ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei psichinę prievartą, atvirai vertė jį kitų asmenų naudai perduoti didelės vertės turtą, o būtent: siekdami užvaldyti D. B. pagal 2004 m. kovo 16 d. Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro patvirtintą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) valdomą jo motinai I. B. priklausantį butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą bei susitarė, kad apsvaigins D. B., nugabens jį į Kauną, padidintomis dozėmis leis jam narkotikus (heroiną), reikalaus parduoti motinos 71 500 Lt vertės butą jų nurodytam asmeniui, o gautus pinigus pasidalins. 2005 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo 2 iki 5 d., bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), J. A. su T. V. nukentėjusiajam į degtinę įpylus tyrimo metu nenustatytos medžiagos, nuo kurios D. B. užmigo, nugabeno jį į R. B. tėvo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), o vėliau į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, ten, T. V. iki 2005 m. rugsėjo 24 d., o J. A. iki 2005 m. spalio 1 d. vakaro jį saugant, visi trys naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą, grasinimus, prieš jo valią leido heroiną. Nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 1 d., siekdami priversti D. B. perduoti didelės vertės turtą jų nurodytam asmeniui, jį laikė buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), sandėliuke prirakintą antrankiais prie stelažo, ten, J. A. ir T. V. periodiškai naudojant prieš jį fizinį smurtą, lenkė bei vertė vartoti narkotinę medžiagą - heroiną, sukeldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Neteisėtai atėmę nukentėjusiajam laisvę, panaudoję fizinį bei psichinį smurtą, dėl lenkimo vartoti narkotines medžiagas atėmę galimybę priešintis, reikalavo iš apsvaiginto narkotinėmis medžiagomis D. B. vykti pas notarą pasirašyti motinos buto pirkimo-pardavimo sutartį su jų nurodytu asmeniu, o apsvaigintam narkotinėmis medžiagomis D. B. siekiant išvengti smurto bei grasinimų, Kauno rajono 4-ame notaro biure, esančiame Kaune, Savanorių pr. 363, pardavus I. B. priklausantį butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. nurodytam asmeniui – R. L., pinigų nukentėjusiajam nedavė, taip užvaldė didelės vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Kasatoriai ginčija skundžiamus teismų sprendimus neigdami tam tikras šioje baudžiamojoje byloje konstatuotas faktines aplinkybes ir teikdami savąjį įrodymų traktavimą, skirtingą nuo to, kuris užfiksuotas nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje. Tiek bendro pobūdžio teiginiai, kad byloje nėra kaltės įrodymų, esantys įrodymai verčia priimti išteisinamąjį nuosprendį, tiek ir konkrečių aplinkybių, kurias nustatė teismai, neigimas, aiškinant, jog nukentėjusysis D. B. veikė savo valia ir sudarė teisėtą buto pirkimo–pardavimo sutartį, o kasatorius R. B. atliko komercinio tarpininkavimo funkcijas ir pan., nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Dėl šios priežasties atitinkami kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

Dėl įrodymų vertinimo

Teismas, spręsdamas nuteistojo R. B. kaltės klausimą, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjęs teismas patikrino kiekvieno įrodymo tinkamumą, liečiamumą ir leistinumą, išnagrinėjo jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus įrodymus kaip visumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo išanalizuoti ir įvertinti ne tik nuteistąjį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl jų nuosprendyje išsamiai pasisakyta. Kasatoriai nepagrįstai abejoja nukentėjusiojo D. B. parodymų patikimumu, abejones siedami su šio asmens priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Teismas šio nukentėjusiojo parodymus vertino kartu su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. D. B. duoti parodymai apie esmines neteisėto laisvės atėmimo, lenkimo ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei vertimo, kitų asmenų naudai perduoti didelės vertės turtą aplinkybes atitinka kitus byloje surinktus įrodymus: pirmiausia nukentėjusiojo E. A., kuris įvykio metu gyveno pas D. B., kartu su juo vyko į Kauną ir liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; liudytojų K. B., V. V. parodymus apie D. B. pabėgimą iš buto, kuriame buvo apribota laisvė; VšĮ ,,Klaipėdos ligoninė“ 2005 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esamus duomenis, patvirtinančius, kad D. B. nuo 2005 m. spalio 2 d. buvo gydytas dėl patirtų sužalojimų ir opiatinės abstinencijos būklės; specialisto išvadą Nr. G 558/06(03), kurioje konstatuota, jog D. B. patirtų sužalojimų žymės atitinka laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. spalio 1 d., kitus faktinius duomenis. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo D. B. parodymams prioritetas prieš kitus byloje esančius įrodymus nebuvo teikiamas, jie įvertinti kaip kitų bylos faktinių duomenų visuma, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes.

Kasatorių argumentas, kad R. B. veiksmai turi būti vertinami kaip komercinis tarpininkavimas, o ne kaip tyčinės nusikalstamos veikos, nepagrįstas. Nors nuteistasis R. B. kaltu neprisipažino, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais apie veiką, bet taip pat byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Faktinių bylos duomenų visuma, sudaranti nuoseklią įrodymų grandinę, leidžia konstatuoti, kad R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė jam inkriminuotas veikas. Byloje nustatyta, kad kasatorius veikė organizuota bendrininkų grupe su T. V. ir J. A., pasiskirstę vaidmenimis, siekdami vieningo tikslo – priversti D. B. perduoti didelės vertės turtą. R. B. ne tik žinojo apie bendrininkų su nukentėjusiuoju atliekamus veiksmus, jiems pritarė, bet ir pats aktyviai prisidėjo prie to, kad būtų pasiektas nusikalstamas tikslas (tėvo bute laikė D. B., parūpino jam narkotikų; vežė nukentėjusįjį į Klaipėdą, kur tiesiogiai jį perdavė T. V. su J. A., o šiems su nukentėjusiuoju atlikus reikalingus veiksmus pas notarą, R. B. jį vėl parvežė atgal į T. V. nuomojamą butą, suleido narkotikų ir prirakino; pristatė D. B. į Registrų centrą reikalingiems dokumentams gauti; rinko dokumentus bei per tarpininkus surado buto pirkėją ir pan.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatorius suvokė, jog kartu su bendrininkais, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusiojo D. B. gyvybei bei sveikatai, neteisėtai laiko jį nelaisvėje, lenkia ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo, verčia jį perduoti didelės vertės turtą, numatė savo veikimo pasekmes ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau mano, kad apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o visus prieštaravimus teismas aptarė ir pašalino. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto nuostatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie R. B. padarytas nusikalstamas veikas atitinka faktines bylos aplinkybes. Į visus apelianto R. B. argumentus, tarp jų ir tuos, kurie susiję su notarės duotais parodymais apie I. B. priklausančio buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, yra atsakyta. Bylos įrodymai, tarp jų ir minėtos liudytojos duoti parodymai, nepaneigia nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį padarymo fakto.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės A. Š. kasacinį skundą atmesti.