- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2K-402/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Benediktas Stakauskas (pran.)
- Nuteistasis
- R. B., J. A., T. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės, ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos, paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti J. A. ir T. V., tačiau kasacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su J. A. ir T. V., pasiskirstę vaidmenimis, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusiojo D. B. gyvybei bei sveikatai, laikydami jį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas ir nesunkiai sužalodami, neteisėtai atėmė jam laisvę, lenkė ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei psichinę prievartą, atvirai vertė jį kitų asmenų naudai perduoti didelės vertės turtą, o būtent: siekdami užvaldyti D. B. pagal 2004 m. kovo 16 d. Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro patvirtintą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) valdomą jo motinai I. B. priklausantį butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veikos planą bei susitarė, kad apsvaigins D. B., nugabens jį į Kauną, padidintomis dozėmis leis jam narkotikus (heroiną), reikalaus parduoti motinos 71 500 Lt vertės butą jų nurodytam asmeniui, o gautus pinigus pasidalins. 2005 m. rugsėjo mėn., laikotarpiu nuo 2 iki 5 d., bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), J. A. su T. V. nukentėjusiajam į degtinę įpylus tyrimo metu nenustatytos medžiagos, nuo kurios D. B. užmigo, nugabeno jį į R. B. tėvo butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), o vėliau į butą (duomenys neskelbtini), Kaune, ten, T. V. iki 2005 m. rugsėjo 24 d., o J. A. iki 2005 m. spalio 1 d. vakaro jį saugant, visi trys naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį ir psichinį smurtą, grasinimus, prieš jo valią leido heroiną. Nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 1 d., siekdami priversti D. B. perduoti didelės vertės turtą jų nurodytam asmeniui, jį laikė buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), sandėliuke prirakintą antrankiais prie stelažo, ten, J. A. ir T. V. periodiškai naudojant prieš jį fizinį smurtą, lenkė bei vertė vartoti narkotinę medžiagą - heroiną, sukeldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Neteisėtai atėmę nukentėjusiajam laisvę, panaudoję fizinį bei psichinį smurtą, dėl lenkimo vartoti narkotines medžiagas atėmę galimybę priešintis, reikalavo iš apsvaiginto narkotinėmis medžiagomis D. B. vykti pas notarą pasirašyti motinos buto pirkimo-pardavimo sutartį su jų nurodytu asmeniu, o apsvaigintam narkotinėmis medžiagomis D. B. siekiant išvengti smurto bei grasinimų, Kauno rajono 4-ame notaro biure, esančiame Kaune, Savanorių pr. 363, pardavus I. B. priklausantį butą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. nurodytam asmeniui – R. L., pinigų nukentėjusiajam nedavė, taip užvaldė didelės vertės turtą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 27 d. nutartį, R. B. iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė išimtinai kaltinančios pusės pateiktais įrodymais, besąlygiškai patikėjo D. B. pateikta versija, nors nė viena įrodymų rūšis neturėtų būti laikoma pranašesne už kitas. Kasatorių manymu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatytos įrodinėtinos aplinkybės, nesivadovauta teisingumo principu, teismai pažeidė vidinio įsitikinimo, kaip įrodymų vertinimo kriterijaus, turinį. Skunde akcentuojama, kad nors visoms R. B. inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms būtina tiesioginė tyčia, tačiau jis nuteistas už minėtas veikas, nesant tyčios požymių, apsiribojant objektyviu pakaltinimu. Kasatoriai nurodo, kad teismai neaptarė šių bylai svarbių faktinių aplinkybių: nukentėjusysis siekė gauti pinigų, todėl, panaudodamas įgaliojimą, pardavė jam patikėtą nekilnojamąjį turtą; sandorį tvirtinusi notarė patvirtino, kad D. B. valia buvo aiškiai išreikšta, o sandorio šalys teigė, kad už parduodamą turtą atsiskaityta. Pagal galiojančią teisinę prezumpciją sandoris yra teisėtas bei galiojantis iki bus teismine tvarka pripažintas negaliojančiu. Kasatorius teigia, kad jis tik tarpininkavo parduodant butą, už tai iš nukentėjusiojo gavo 4000 Lt. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis notarų biure lankėsi ne kartą, darytina išvada, kad jis turėjo realią galimybę pareikšti, jog sudaro sandorį ne laisva valia, nepaisant to, į teisėsaugos organus jis kreipėsi tik praėjus mėnesiui po sandorio sudarymo. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nukentėjusysis nenurodė, kokius konkrečius veiksmus, būdingus neteisėtam laisvės atėmimui, lenkimui vartoti narkotikus ar turto prievartavimui, padarė kasatorius. Procesiniuose sprendimuose nurodyti R. B. veiksmai turi būti vertinami ne kaip turintys nusikaltimo požymių, o kaip komercinis tarpininkavimas. Nors pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje daug dėmesio skiria faktinių aplinkybių, susijusių su atsiskaitymu už parduotą butą, S. P. veiksmų analizei, tačiau šių faktų vertinimas reikšmingas, aiškinantis, ar pirkėjų veiksmuose nėra sukčiavimo požymių, o tai nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas. Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami, atsižvelgiant į jo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Jų manymu, nukentėjusiojo parodymai kelia abejonių patikimumo prasme. Kasatorių teigimu, nuteistasis buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes apkaltinamasis nuosprendis jam leido žymiai lengviau civiline tvarka užginčyti turto perleidimo sandorį, be to, išvengti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje pakanka kasatorių teisinančių įrodymų, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kadangi skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose daug prielaidų, interpretacijų, o byloje esantys prieštaravimai nepašalinti, todėl nuosprendis ir nutartis naikintini.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kasatoriai skunde pateikia savą įrodymų vertinimą, ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes. Prokuroro nuomone, tiek nuteistasis R. B., tiek kiti nuteistieji veikė suderintai, vieni kitų veiksmams pritarė, pasiskirstė vaidmenimis ir siekė bendro rezultato – kitų asmenų naudai prievarta privertė nukentėjusįjį D. B. perduoti didelės vertės turtą. Nukentėjusiojo parodymai patvirtinti kitais bylos faktiniais duomenimis, kurie teismo įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasaciniame procese nėra nustatinėjamos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai nerenkami ir iš naujo nevertinami. Kasatoriai ginčija skundžiamus teismų sprendimus neigdami tam tikras šioje baudžiamojoje byloje konstatuotas faktines aplinkybes ir teikdami savąjį įrodymų traktavimą, skirtingą nuo to, kuris užfiksuotas nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje. Tiek bendro pobūdžio teiginiai, kad byloje nėra kaltės įrodymų, esantys įrodymai verčia priimti išteisinamąjį nuosprendį, tiek ir konkrečių aplinkybių, kurias nustatė teismai, neigimas, aiškinant, jog nukentėjusysis D. B. veikė savo valia ir sudarė teisėtą buto pirkimo–pardavimo sutartį, o kasatorius R. B. atliko komercinio tarpininkavimo funkcijas ir pan., nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Dėl šios priežasties atitinkami kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
Dėl įrodymų vertinimo
Teismas, spręsdamas nuteistojo R. B. kaltės klausimą, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjęs teismas patikrino kiekvieno įrodymo tinkamumą, liečiamumą ir leistinumą, išnagrinėjo jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus įrodymus kaip visumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo išanalizuoti ir įvertinti ne tik nuteistąjį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl jų nuosprendyje išsamiai pasisakyta. Kasatoriai nepagrįstai abejoja nukentėjusiojo D. B. parodymų patikimumu, abejones siedami su šio asmens priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Teismas šio nukentėjusiojo parodymus vertino kartu su kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. D. B. duoti parodymai apie esmines neteisėto laisvės atėmimo, lenkimo ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei vertimo, kitų asmenų naudai perduoti didelės vertės turtą aplinkybes atitinka kitus byloje surinktus įrodymus: pirmiausia nukentėjusiojo E. A., kuris įvykio metu gyveno pas D. B., kartu su juo vyko į Kauną ir liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; liudytojų K. B., V. V. parodymus apie D. B. pabėgimą iš buto, kuriame buvo apribota laisvė; VšĮ ,,Klaipėdos ligoninė“ 2005 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) esamus duomenis, patvirtinančius, kad D. B. nuo 2005 m. spalio 2 d. buvo gydytas dėl patirtų sužalojimų ir opiatinės abstinencijos būklės; specialisto išvadą Nr. G 558/06(03), kurioje konstatuota, jog D. B. patirtų sužalojimų žymės atitinka laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2005 m. spalio 1 d., kitus faktinius duomenis. Kolegijos nuomone, nukentėjusiojo D. B. parodymams prioritetas prieš kitus byloje esančius įrodymus nebuvo teikiamas, jie įvertinti kaip kitų bylos faktinių duomenų visuma, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes.
Kasatorių argumentas, kad R. B. veiksmai turi būti vertinami kaip komercinis tarpininkavimas, o ne kaip tyčinės nusikalstamos veikos, nepagrįstas. Nors nuteistasis R. B. kaltu neprisipažino, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais apie veiką, bet taip pat byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Faktinių bylos duomenų visuma, sudaranti nuoseklią įrodymų grandinę, leidžia konstatuoti, kad R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė jam inkriminuotas veikas. Byloje nustatyta, kad kasatorius veikė organizuota bendrininkų grupe su T. V. ir J. A., pasiskirstę vaidmenimis, siekdami vieningo tikslo – priversti D. B. perduoti didelės vertės turtą. R. B. ne tik žinojo apie bendrininkų su nukentėjusiuoju atliekamus veiksmus, jiems pritarė, bet ir pats aktyviai prisidėjo prie to, kad būtų pasiektas nusikalstamas tikslas (tėvo bute laikė D. B., parūpino jam narkotikų; vežė nukentėjusįjį į Klaipėdą, kur tiesiogiai jį perdavė T. V. su J. A., o šiems su nukentėjusiuoju atlikus reikalingus veiksmus pas notarą, R. B. jį vėl parvežė atgal į T. V. nuomojamą butą, suleido narkotikų ir prirakino; pristatė D. B. į Registrų centrą reikalingiems dokumentams gauti; rinko dokumentus bei per tarpininkus surado buto pirkėją ir pan.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatorius suvokė, jog kartu su bendrininkais, panaudodami smurtą ir sukeldami pavojų nukentėjusiojo D. B. gyvybei bei sveikatai, neteisėtai laiko jį nelaisvėje, lenkia ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas bei, panaudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą bei psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo, verčia jį perduoti didelės vertės turtą, numatė savo veikimo pasekmes ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau mano, kad apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o visus prieštaravimus teismas aptarė ir pašalino. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto nuostatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie R. B. padarytas nusikalstamas veikas atitinka faktines bylos aplinkybes. Į visus apelianto R. B. argumentus, tarp jų ir tuos, kurie susiję su notarės duotais parodymais apie I. B. priklausančio buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, yra atsakyta. Bylos įrodymai, tarp jų ir minėtos liudytojos duoti parodymai, nepaneigia nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį padarymo fakto.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo R. B. ir jo gynėjos advokatės A. Š. kasacinį skundą atmesti.