- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-12411-604/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01296-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Pareiškėjas
- O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Ernestas Bušmovičius
- Kategorijos
suinteresuotam asmeniui D. S. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimais pateikti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. M. pateiktu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina G. M. 1988-10-21 dovanojimo sandorio pagrindu iš A. Š. (VĮ registrų centras duomenimis – A. Š.) įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. S. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos reikalavimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjos reikalavimo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. M. pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad jos motina G. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1988-10-21 dovanojimo sutartimi iš tetos S. Š. vyro A. Š., tačiau tinkamai neįregistravo sutarties Nekilnojamojo turto registre. Šį namą motina valdė, tvarkė ir prižiūrėjo kaip savo nuosavybę, sudarinėjo dėl jo sutartis, mokėjo komunalinius mokesčius, atliko inventorizaciją. Šiame name jos mama gyveno maždaug nuo 1990 metų iki pat savo mirties. Namas nebuvo tinkamas gyventi, todėl jos motina jį po truputį pradėjo tvarkyti. (duomenys neskelbtini) jos motina mirė. Po motinos mirties bute liko gyventi ji ir jos brolis, namą prižiūri iki šiol. Kiti asmenys pretenzijų dėl gyvenamojo namo naudojimo jai nėra pareiškę. Po motinos mirties norėjo paveldėti motinos palikimą, tačiau sužinojo, kad namas motinai nepriklauso.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos G. M. ar A. Š. palikimų perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jų paliktojo ar padovanoto turto valdymą. Mano, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra abejotinas, nes iš pateiktų įrodymų yra tikėtina, kad gyvenamasis namas A. Š. nepriklausė nuosavybės teise. Be to, nėra konkrečių duomenų apie palikėjo nuosavybės teisės į jį įgijimą ir įgyvendinimą.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad yra G. M. sūnus. Jam yra žinoma, kad gyvenamąjį namą jo motinai padovanojo motinos tetos S. Š. sutuoktinis. Šiame name su motina ir seserimi pradėjo gyventi nuo 1990 metų. Namas buvo netinkamas gyventi, reikėjo jį įrengti. Įrengimo darbus atlikinėjo jo motina. Šiame name motina gyveno iki pat savo mirties. Po motinos mirties šį namą prižiūri kartu su seserimi. Kiti asmenys pretenzijų dėl namo nereiškia.
Liudytojas A. K. paaiškino, kad gyvenamąjį namą A. Š. 1988 metais padovanojo savo giminaitei G. M.. Namas nebuvo tinkamas gyventi. Šį namą G. M. įrengė ir prižiūrėjo, liko jam gyventi su vaikais iki pat savo mirties. A. Š. ar jo giminaičiai šiame name nesilankė, nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Iš pareiškėjos pateikto 2008-05-09 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad aptariamam nekilnojamajam daiktui yra suteiktas statusas „Neįregistruotas“, kas patvirtina tik statinio kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą, tačiau nepatvirtina atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto, nepaisant to, kad statiniui yra suteiktas unikalus numeris. Iš pateikto 2008-05-09 išrašo, 1990-03-30 užsakymo ir 1990-04-04 pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto matyti, kad statinio kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo procedūrą 1990-03-30 inicijavo pareiškėjos motina G. M., kurios užsakymo pagrindu 1990-04-04 nustatyti gyvenamojo namo kadastro duomenys, tačiau nepateikus statinio savininko A. Š. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, registracijos procedūra nebuvo užbaigta.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos 2023-02-21 pažymoje nurodyta, kad aptariamą gyvenamąjį namą pareiškėjos motina G. M. įgijo iš A. Š. 1988 metais, vėliau užbaigė šio namo statybą, atliko gyvenamojo namo techninę inventorizaciją ir jame nepertraukiamai gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad po G. M. mirties namą prižiūri G. M. įpėdiniai: dukra (pareiškėja) O. M. ir sūnus V. J..
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Tai reiškia, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę ir turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), jos motina G. M. įgijo 1988-10-21 dovanojimo sandorio pagrindu. Pareiškėjos teigimu, gyvenamojo namo dovanojimo sandoris su tuometiniu turto savininku A. Š. išties buvo sudarytas, tačiau iki šių dienų nebuvo išsaugotas.
Pareiškėjos nurodyto dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 282 straipsnio 2 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys turi būti sudaromos CK 255 straipsnyje nustatyta forma - notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip pat dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo 39 straipsnio 1 dalis numatė, kad notariškai tvirtindamas sandorius dėl gyvenamojo namo (namo dalies) perleidimo, valstybinis notaras arba miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pareigūnas, atliekantis notarinius veiksmus, patikrina, ar jis priklauso perleidžiančiam asmeniui ir ar nėra draudimo perleisti arba arešto, taip pat ar yra rašytinis sutikimas sutuoktinio, jeigu gyvenamasis namas (namo dalis) yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1985-03-14 nutarimo Nr. 86 „Dėl valstybinės butų fondo apskaitos“ 2 punktas numatė, kad Komunalinio ūkio ministerijos Respublikinis techninės inventorizacijos biuras vykdo butų fondo registraciją ir techninę inventorizaciją miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėje nepareinamai nuo to, kam jis priklauso.
Aptariamu atveju nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininku 1988-10-21 dienai buvo A. Š., tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, jog nei pats nekilnojamasis daiktas, nei A. Š. (nurodomas A. Š.) nuosavybės teisės į jį 1988-10-21 dienai nebuvo įregistruotos Respublikiniame techninės inventorizacijos biure. Byloje yra A. Š. sutuoktinės S. Š. notarui pateiktas sutikimas sudaryti dovanojimo sandorį su pareiškėjos motina G. M., tačiau šis dokumentas nėra pakankamas A. Š. nuosavybės teisei patvirtinti, tačiau patvirtina faktą, kad A. Š. turėjo leidimą gyvenamojo namo statybai. Be to, iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Eišiškių seniūnijos 2023-02-21 pažymos matyti, kad aptariamą gyvenamąjį namą pareiškėjos motina G. M. įgijo iš A. Š. 1988 metais, vėliau užbaigė šio namo statybą, atliko gyvenamojo namo techninę inventorizaciją ir jame nepertraukiamai gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Nebaigto statyti gyvenamojo namo perleidimo fakto neginčija ir byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo – D. S. – A. Š. dukra.
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą - CK 4.68 str.
Pareiškėja nepateikė dovanojimo sutarties, todėl negalima nustatyti jo turinio, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, jog A. Š. 1988-10-21 dienai turėjo leidimą statyti gyvenamąjį namą, todėl turėjo teisę perleisti savo teisę dukterėčiai, todėl 1988-10-21 tarp A. Š. ir G. M. buvo sudaryta nebaigto statyti gyvenamojo namo dovanojimo sutartis, kurį nėra įregistruota VĮ Registrų centre, todėl darytina išvada, kad buvo perleistas leidimas statyti gyvenamąjį namą, todėl yra pagrindas pareiškėjos reikalavimą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,
Nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 1988 metais spalio 21 d. įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), iš A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), remianti nebaigto statyti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutarties pagrindu bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.