- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- ATP-750-651/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00944-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-05-31 A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-05-30, apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš dešinio šono, kliudė stovėjusį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tuo A. K. pažeidė KET 5; 9; 33; 231.1; 233 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-09-13 nutarimu pripažino A. K. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. paskyrė 150 Lt baudą, už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 3 100 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 3 100 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 m. Teismas padarė išvadą, jog A. K. kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties. Nurodo, kad bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad jis vairavo automobilį, kuris kliudė automobilį „Škoda Octavia“, kad V. G. priklausantį automobilį kliudė „Renault Megane Scentic“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad technine prasme būtent „Renault Megane Scentic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kontaktavę. Teigia, jog teismas nepašalino prieštaravimų, nutarimą priėmė remdamasis tik liudytojų parodymais, kurie yra labai prieštaringi. Policijos pareigūnai negalėjo paaiškini, kodėl nebuvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, ką reiškia byloje esančiose fotonuotraukose liniuotė ir kokią informaciją ji gali suteikti, nes joje nematyti jokių skaičių ir nėra galimybės palyginti automobilių susilietimų aukščių, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas pažymi, jog nutarime nurodytos tik prielaidos, kurių pagrindu jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl nurodo, kad teismo nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla jam nutraukta nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas prašo netenkinti A. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu nutarimu teismas pripažino, jog A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog byloje paaiškinimus bei parodymus teismo posėdyje davė liudytojai T. J., L. J., A. J., A. B., nukentėjusysis V. G. bei policijos pareigūnai A. G., V. P..
Iš T. J. paaiškinimo, duoto 2013-05-30, t. y. įvykio dieną, nustatyta, kad jis paaiškino, jog matė, kaip (duomenys neskelbtini) automobilis „Renault Scentic“ kliudė automobilį „Škoda Octavia“, po to automobilis nesustojęs nuvažiavo. Taip pat nurodė, jog automobilis buvo visas apgadintas, ant jo nebuvo kairės pusės priekinio sparno (b. l. 7). Teismo posėdžio metu T. J. parodė, jog paties automobilio kliudymo fakto nematė, per veidrodėlį matė, jog pro automobilį„Škoda Octavia“ pravažiavo baltos spalvos „Renault Megane“, ir girdėjo garsą, po to matė, kad buvo nukritusios detalės nuo „Škoda Octavia“ automobilio. Taip pat parodė, kad policijos pareigūnams įvykio vietoje aiškino, kad automobiliui „Renault“ buvo pakritęs buferis, padaužytas (įskilęs) sparnas, šiuos apgadinimus matė, kai automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau nesakė, kad automobilis buvo be sparno (b. l. 37–38).
2013-05-30 paaiškinime L. J. nurodė, kad pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini), baltos spalvos „Renault Scentic“ automobilis, kurio valstybiniai numeriai galėjo būti 416, atsitrenkęs ir apgadinęs automobilį „Škoda Oktavia“ toliau dideliu greičiu nuvažiavo, automobilyje sėdėjo vienas asmuo (b. l. 8). Teismo posėdžio metu minėta liudytoja parodė, jog paties mašinų kontakto nematė, išgirdo tik garsą ir nukritusį veidrodėlį. Liudytojos manymu, baltos spalvos automobilis pravažiuodamas užkliuvo už stovinčios V. G. mašinos. L. J. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog ji nepažįsta automobilių modelių, paaiškinime automobilio modelį nurodė pats policijos pareigūnas. Ji taip pat nurodė, kad valstybinis numeris galėjo būti 4 ir 1, bet numerio ji nematė ir neįsidėmėjo (b. l. 38).
Liudytojas A. J., kuris kartu su trauktinu administracinėn atsakomybėn asmeniu važiavo automobiliu, parodė, kad jis sėdėjo keleivio pusėje ir pravažiuodami pro (duomenys neskelbtini) jie tikrai nekliudė kito automobilio, teigė, jog būtų girdėjęs kontaktą (b. l. 38).
Liudytojas A. B. parodė, kad automobilis jau iki 2013-05-30 buvo apibraižytas, o 2013-05-30 jis padėjo tvarkyti A. K. automobilį (b. l. 39).
Policijos tyrėjas A. G. teismo posėdyje parodė, jog įvykio vietoje apklausti liudytojai nurodė, jog matė, kaip baltos spalvos „Renault“ kliudė „Škodą“. Kad rastas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos, sekančia dieną jam pranešė V. P. ir jie nuvažiavo pas K., kur kieme rado baltos spalvos „Renault Megane Scentic“. Teismo posėdyje tyrėjas negalėjo paaiškinti, ties kuria vieta buvo apgadintas A. K. automobilis, kokie buvo matavimai, taip pat negalėjo paaiškinti.
Policijos pareigūnas V. P. parodė, jog liudytojų paaiškinimai buvo surašyti iš jų žodžių, liudytojai nurodė, jog „Škodą“ kliudė baltos spalvos „Renault“, todėl buvo važinėjama po Pagėgius ir ieškoma tokio apgadinto automobilio. Po kelių dienų pats „Škodos“ savininkas jiems pranešė, kur yra automobilis „Renault“, ir buvo nuvažiuota į vietą jo apžiūrėti. Policijos pareigūnas V. P. negalėjo pasakyti, ar „Renault“ automobilio apgadinimai buvo seni, ar nauji, nes visas automobilis buvo netvarkingas. Taip pat jis parodė, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Oktavia“, nufotografuotas, sudaryta vaizdo lentelė. Teigė, jog spalvotose nuotraukose gerai matėsi automobilių įbrėžimai, aukštis, pripažino, jog jo kaltė, kad nenurodė aukščio skaičiais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų liudytojų parodymus, daro išvadą, jog liudytojų parodymai yra labai prieštaringi, nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti matęs patį automobilių susilietimo faktą bei to, kad būtent A. K. vairuojamas „Renault“ kliudė automobilį „Škoda“. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas T. J. nurodė, jog automobilyje sėdėjo du žmonės, tuo tarpu liudytoja L. J., buvusi įvykio vietoje, nurodė, jog automobilyje buvo tik vienas žmogus. Taip pat liudytoja L. J. net negalėjo pasakyti, kokio modelio buvo automobilis, kliudęs automobilį „Škoda“, automobilio modelį parašė pats policijos pareigūnas. Taigi akivaizdu, kad tokie liudytojų parodymai kelia abejonių. Policijos pareigūnai taip pat negalėjo patvirtinti, kad automobilio „Renault“ apgadinimai yra naujai padaryti ir atitinka įvykio aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai T. J., A. J., A. B. parodė, jog A. K. vairuotas automobilis jau seniai buvo apibraižytas.
Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų tiksliai ir aiškiai užfiksuoti automobilių apgadinimai, matavimai, kurie patvirtintų galimą automobilio kontaktą, nes iš byloje pateiktų vaizdo lentelių visiškai neaišku, kada ir kokie matavimai buvo atlikti. Be to, nesant byloje „Renault Megane Scenic“, apžiūros akto, nėra galimybės nustatyti jo apgadinimų, objektyviai palyginti su automobilio „Škoda Octavia“, sugadinimais.
Atsižvelgdamas į paminėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jo byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų A. K. kaltės įrodymų padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.