- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- eA-1269-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02717-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos mokslų tarybos
- Pareiškėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 25.8Kiti su mokslu ir švietimu susiję klausimai
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos mokslų tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos mokslų tarybai dėl kvietimo sąlygų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti: 1) Lietuvos mokslo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. (toliau – ir Kvietimas) 1 Konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 11 punktą, kaip prieštaraujantį konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir MSĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams; 2) Tarybos 2017 m. liepos 19 d. projekto paraiškos administracinės patikros pažymos Nr. AP-MIP-17-444 (1) (toliau – ir Pažyma) dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense arba SCOPUS (toliau – ir cituojamumo rodiklis), todėl jo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui ir įpareigoti Tarybą atlikti projekto ekspertinį vertinimą; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį.
2. Pareiškėjas skunde, ginčydamas Kvietimo Sąlygų 11 punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, nurodė, kad kai sprendžiant dėl projekto vadovo tinkamumo vadovauti moksliniam tyrimui suabsoliutinamas reikalavimas turėti nurodytą kiekį mokslo darbų periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį dviejose duomenų bazėse, nepateikiant kitų alternatyvių reikalavimų, tai prieštarauja nacionalinei teisei ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. Pareiškėjas teigė, jog Sąlygose nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, suabsoliutinimas riboja mokslininkų galimybes dalyvauti konkurse ir konkuruoti. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėti mokslo žurnalai yra leidžiami Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, kuriuose skelbiami mokslinių bendrosios teisės šaltinių tradicijos tyrimų rezultatai, o Lietuva, priešingai, priskiriama kitai – kontinentinės teisės – tradicijai. Be to, žurnale Clarivate Analytics Web of Science (buv. Thomson Reuters) kontinentinės teisės tradicijos mokslas nėra proporcingai reprezentuojamas palyginti su fizinių ar kitų socialinių mokslų kryptimis, jame yra vos keletas žurnalų, kurių tematika tik iš dalies gali būti siejama su teisės mokslu. Todėl dėl tokių objektyvių priežasčių Lietuvos teisės mokslas kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės tradicijos valstybių yra reprezentuojamos tarptautiniu mastu panaudojant kitas bazes, o ne Clarivate analytics (buv. Thomson Reuters) WEB of Sciense ar SCOPUS. Pareiškėjas teigė, jog atitinkamai, spręsdama dėl teisės krypties mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo ir Kvietimo Sąlygų diferencijavimo, Taryba turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Pareiškėjui akivaizdu, kad socialinių mokslų teisės krypties mokslinių tyrimų objektas lemia teisės mokslo darbų publikavimo specifiką. Pareiškėjas teigė, kad teisės mokslinių tyrimų specifika neturi neproporcingai ar diskriminuojamai nulemti ar užkirsti kelio teisės krypties mokslininkams dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkursuose.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, jog Pažyma neteikti jo Projekto ekspertiniam vertinimui yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi yra grindžiama neteisėtu ir nepagrįstu šioje administracinėje byloje ginčijamu Sąlygų 11 punktu.
4. Pareiškėjas teismo posėdyje akcentavo, kad Tarybos reikalavimas projektų vadovų mokslinius straipsnius vertinti išimtinai nuo to, kokiose duomenų bazėse jos buvo paskelbtos, nevertinant esmės – mokslinių straipsnių turinio – yra neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, jog pakaktų specialaus reikalavimo skelbti tarptautiniuose leidiniuose. Pareiškėjas akcentavo, kad tarptautinis žurnalas CCF International kiekvienam „procesualistui“ yra aktualus ir todėl jame pareiškėjas publikuoja savo straipsnius, o Sąlygose nurodytose bazėse civilinio proceso publikuojamų žurnalų nėra, todėl Tarybos nustatyti specialieji reikalavimai taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams nėra proporcingi visų atžvilgiu, todėl nėra įgyvendinami, t. y. suabsoliutintų sklaidos reikalavimų nustatymas neproporcingai riboja mokslininkų kūrybos laisvės principą. Pareiškėjas teigė, jog mokslininkai turi turėti galimybę be neigiamų pasekmių publikuoti savo straipsnius ten, kur yra tikslingiausia bei akcentavo, kad jis nesiekė dalyvauti konkurse su užsienio partneriu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad neturi būti nustatytų neįmanomų sąlygų, o mokslininkų kvalifikacijos negalima vertinti vien formaliais kriterijais. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kvietimo Sąlygose nustatytų specialiųjų reikalavimų taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams neįmanoma įgyvendinti ir dėl nustatyto labai trumpo termino nuo Kvietimo paskelbimo ir Paraiškos pateikimo, per kurį socialinių mokslų srities projektų vadovai turėtų galimybę atitikti nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad įgyvendindamas programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą, turi teisę nustatyti specialius reikalavimus. Todėl atsižvelgdamas į tarptautinę praktiką, paraiškoms įvertinti taiko tiek kokybinius, tiek kiekybinius vertinimo kriterijus. Paraiškų vertinime, pirmiausia, atliekama administracinė paraiškos patikra, kuria siekiama įvertinti atitiktį kvietime nurodytiems bendrųjų taisyklių reikalavimams, po to atliekamas ekspertinis vertinimas, pasitelkiant tarptautinio (aukščiausio) lygio mokslininkus, įtrauktus į Tarybos ekspertų duomenų bazę. Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos naudojamas mokslinių tyrimų projektų aukštos kokybės (angl. excellence) vertinimo kriterijus yra visuotinas ir aiškiai parodo publikuojamų mokslo darbų kokybę. Atsakovas akcentavo, kad nustatyti reikalavimai Projekto vadovams yra objektyvūs ir skaidrūs, kuriais siekiama didinti Lietuvos mokslo tarptautiškumo lygį. Ginčijami specialieji reikalavimai taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams atitinka šiandienos poreikius. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė kaip Taryba pažeidė MSĮ 3 straipsnio 1 dalį, akcentavo, kad nereguliuoja mokslininkų atliekamų mokslinių tyrimų. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Konkurso Sąlygos prieštarauja lituanistikos prioritetui bei nurodė, kad jo kompetencijai yra priskirta atskira lituanistikos programa, pagal kurią per kalendorinius metus organizuojami vienas (o kartais ir du) kvietimai teikti paraiškas. Atsakovas teigė, jog Kvietimo Sąlygose nustatyti specialieji reikalavimai yra teisėti, todėl jų pagrindu priimta Pažyma yra taip pat teisėta.
7. Teismo posėdyje atsakovas pažymėjo, kad komitetų posėdžiuose buvo svarstomas Kvietimo Sąlygų tekstas. Kvietimu buvo siekiama finansuoti aukščiausio lygio projektus. Atsakovas akcentavo, kad Kvietime buvo nustatyta alternatyva, t. y. nurodytos dvi duomenų bazės, kuriose turėjo būti paskelbti projektų vadovų moksliniai straipsniai. Be to, pareiškėjas turėjo alternatyvą dalyvauti ir trečiajame konkurse su užsienio partneriu. Atsakovas nurodė, kad per metus yra rengiama apie 30 kvietimų, skirtų teisininkams, kuriems nėra taikomi ginčijami specialūs reikalavimai. Mokslinių straipsnių skelbimas nurodytose duomenų bazėse atitinka ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius reikalavimus. Jei nebūtų nurodyta kokiose duomenų bazėse turi būti publikuojami teisės mokslo darbai, taip susidarytų teisinis neaiškumas. Sąlygose buvo nustatyti minimalūs slenkstiniai reikalavimai, kurie turi būti visuotinai suprantami. Atsakovas pabrėžė, kad humanitariniams mokslams dėl reikalavimų moksliniams straipsniams buvo nustatyta išimtis ir akcentavo, kad trys teisininkų grupės dalyvavo Konkurse, vienos iš jų paraiška laimėjo Konkursą. Atsakovas pažymėjo, jog buvo prognozuota didelė konkurencija, todėl buvo siekta procesą valdyti, projektų vadovams nustatant specialius reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad duomenų bazė SCOPUS yra Europos Sąjungos, slenkstinius reikalavus nustatė Tarybos komitetai, kurie juos ir suformulavo. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo skunde išdėstyta subjektyvi nuomonė, konkrečių argumentų dėl Kvietimo Sąlygų 11 punkto ir Pažymos neteisėtumo pareiškėjas nenurodė.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. N. skundą tenkino. Teismas panaikino atsakovo VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. 1 Konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punkto 1 ir 2 papunkčius, atsakovo 2017 m. liepos 19 d. projekto paraiškos administracinės patikros pažymos Nr. AP-MIP-17-444 (1) dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. 1 Konkursui „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui, įpareigojo atsakovą atlikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ (toliau – Projektas) ekspertinį vertinimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
9. Teismas nustatė, kad jungtiniame Humanitarinių ir socialinių bei Gamtos ir technikos mokslų komitetų (toliau – ir Jungtinis komitetas) 2016 m. spalio 24 d. posėdyje buvo suderintos Kvietimo teksto projekto nuostatos. Jungtinio komiteto 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje svarstant suderintą Mokslininkų grupių projektų Kvietimo teksto projektą, be kita ko, nuspręsta Kvietimo teksto projekte nurodyti, kad vyks 6 projektų konkursai; visų konkursų projektų vadovams turi būti taikomi slenkstiniai reikalavimai; slenkstinius reikalavimus projekto vadovui – patyrusiam mokslininkui – nustatyti atskiruose Tarybos komitetų posėdžiuose. Tos pačios dienos Jungtinio komiteto posėdyje nuspręsta, kad reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turėtų būti panašūs į tuos, kurie bus taikomi Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų vadinamųjų visuotinės dotacijos projektų vadovams; atitinkamai, pasiūlytas tokiems vadovams taikomų slenkstinių reikalavimų teksto projektas. Jungtinio komiteto 2016 m. lapkričio 28 d. posėdyje nuspręsta iš esmės, be kelių korektūrinių pataisymų, pritarti 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje pasiūlytam patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams taikomų slenkstinių reikalavimų teksto projektui.
10. Teismas nurodė, kad Jungtinio komiteto posėdyje patvirtinus Kvietimo tekstą, Taryba 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbė Kvietimą, kuriame nurodyta iki 2017 m. vasario 13 d. 16 val. teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. 1 Konkursui „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“, pagal kurį atrinktus mokslinius projektus finansuos Taryba. Paskelbto Kvietimo Sąlygų 11 punkte nustatyta, kad teikiamo socialinių mokslų srities (paraiškoje nurodytos kaip pagrindinė projekto mokslo sritis) projekto vadovas turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų: 11.1. per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkiolika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip aštuonis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį duomenų bazėse; 11.2. per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip dvylika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip penkis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį duomenų bazėse.
11. Teismas nustatė, kad prisijungęs prie Tarybos elektroninės sistemos, 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas Tarybai pateikė Projekto paraišką Nr. P-MIP-17-444.
12. Teismas nurodė, kad Tarybos pirmininko 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-162 „Dėl mokslininkų grupių projektų VII Kvietimo I ir II konkursams pateiktų socialinių mokslų paraiškų projektų vadovų atitikties slenkstiniams reikalavimams patikros“ pavesta Tarybos ekspertei atlikti pareiškėjo atitikties Kvietime nurodytiems reikalavimams patikrą. Atlikus pareiškėjo atitikties Kvietime nurodytiems reikalavimams patikrą, Taryba priėmė Pažymą, apie kurią pareiškėjas buvo informuotas elektroniniu paštu, kurioje nurodyta, kad jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, todėl pareiškėjo pateikta Projekto paraiška neatitinka Kvietimo Sąlygose nustatytų keliamų reikalavimų, nėra teikiama ekspertiniam vertinimui. Teismas nustatė, kad Pažymos dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui.
13. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir pareiškėjo skundo turinį darė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas nesutinka su Tarybos nustatytais specialiaisiais reikalavimais, taikomais socialinių mokslų srities projektų vadovams, todėl kaip neteisėtą ir nepagrįstą laiko Pažymos dalį, kurioje nustatyta, kad nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui.
14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisinį santykį reglamentuoja mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą ir finansavimą reglamentuojantis MSĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir kiti teisės aktai. Teismas analizavo MSĮ 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 84 straipsnio 1 –6 dalis, Tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-625 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2017 m. spalio 1 d.), 4, 5.2, 9 punktus. Teismas pažymėjo, kad įgyvendindama Tarybos nuostatų 5.2 punkte nustatytą uždavinį, Taryba 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. VIII-26 patvirtino Lietuvos mokslo tarybos administruojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo mokslo ir sklaidos projektams finansuoti ir šių projektų administravimo tvarką reglamentuojančias Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrąsias taisykles (toliau – ir Bendrosios taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 27 d.), kurių II skyriaus I skirsnyje įtvirtinti bendrieji reikalavimai projekto vykdytojams (Bendrųjų taisyklių 3–6 punktai). Bendrųjų taisyklių II skyriaus I skirsnyje nustatyti kvietimų teikti paraiškas skelbimo ir paraiškų teikimo tvarka, pagal kurią, be kita ko: paraiškos teikiamos pagal kvietimus, kuriuos skelbia Taryba (13 punktas); Tarybos skelbiamame kvietime nurodomos paraiškų teikimo bendrosios nuostatos ir specialieji konkretaus konkurso reikalavimai, kita informacija (15 punktas); paraiškos teikiamos lietuvių kalba Tarybos elektroninėje sistemoje, jei tarptautinės programos dokumentuose ar kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip (16 punktas); kartu su paraiška teikiami neatsiejamomis paraiškos dalimis laikomi privalomi papildomi dokumentai – pagrindinių projekto vykdytojų sutikimas ir vykdančiosios institucijos raštas – ir priedai, jei tarptautinės programos dokumentuose ar kvietime teikti paraiškas nenurodyta kitaip; paraiškos ir papildomų dokumentų formos tvirtinamos Tarybos pirmininko įsakymu (17 punktas); pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, paraiškos nepriimamos (19 punktas). Bendrųjų taisyklių III skyriaus II skirsnyje nustatyta paraiškų vertinimo ir atrankos tvarka, pagal kurią, be kita ko: pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, atliekama jų administracinė patikra ir ekspertinis vertinimas (20 punktas); administracinę patikrą vykdo Tarybos Mokslo fondas, jei tarptautinės programos dokumentuose nenurodyta kitaip. Jos metu tikrinama, ar konkursui pateiktos paraiškos atitinka Bendrųjų taisyklių ir (ar) tarptautinės programos bei kvietime nurodytus reikalavimus. Nustačius, kad paraiškoje esama neesminių neatitikimų, projekto vadovui suteikiama galimybė juos pašalinti per dvi darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo paraiškoje nurodytu projekto vadovo elektroniniu paštu dienos. Neesminiai neatitikimai yra: 21.1. pagrindinių projekto vykdytojų sutikime ir vykdančiosios institucijos rašte nepateikti arba klaidingai pateikti reikiami duomenys; 21.2. nepateikti arba klaidingai pateikti projekto paraiškos priedai: projekto pagrindinių vykdytojų gyvenimo aprašymai, mokslinių publikacijų sąrašai, projekto partnerio (-ių) sutikimas (-ai) kartu vykdyti projektą (21 punktas); administracinės patikros rezultatai įforminami Tarybos pirmininko patvirtintos formos administracinės patikros pažymoje (24 punktas); Tarybai pateiktų paraiškų administracinės patikros rezultatai (konkursui pateiktų paraiškų ir paraiškų, atitikusių administracinės patikros reikalavimus, sąrašai, nurodant paraiškos registracijos numerį, vykdančiąją instituciją, projektui prašomas lėšas) skelbiami svetainėje (25 punktas); ekspertiniam vertinimui teikiamos tik administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos (27 punktas); Tarybai pateiktų paraiškų ekspertinį vertinimą atlieka ekspertų grupės, kurios yra sudaromos ir savo darbą organizuoja pagal Tarybos patvirtintą ekspertinio vertinimo tvarkos aprašą ir (ar) atitinkamos tarptautinės programos nuostatas (28 punktas).
15. Teismas nurodė, kad Tarybos 2012 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VII-114 patvirtintas Mokslininkų grupių projektų finansavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris nustato Tarybos administruojamų valstybės biudžeto lėšų skyrimo atlikti mokslinius tyrimus pagal mokslininkų pasiūlytas temas ir šių tyrimų finansavimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Remiantis Tvarkos aprašo 17 punktu, kvietimo tekstas svarstomas Jungtinio komiteto posėdyje. Norintieji dalyvauti konkurse užpildo paraišką Tarybos elektroninėje sistemoje, kurios adresas nurodomas kvietime (Tvarkos aprašo 19 punktas). Paraiška pradedama rengti elektroninėje sistemoje užpildant formą (Tvarkos aprašo 20 punktas), o prašymas, kurį pasirašo projekto vadovas ir kiti vykdytojai tyrėjai, bei vykdančiosios institucijos raštas rengiami pagal Tarybos pirmininko patvirtintas formas ir nuskenavus įkeliami į elektroninę sistemą (Tvarkos aprašo 21 punktas).
16. Teismas iš aptarto teisinio reguliavimo nustatė, jog tam, kad Taryba įgyvendintų programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą, jai suteikta teisė skelbti kvietimus paraiškoms teikti ir, vadovaujantis jai suteikta diskrecija, nustatyti kvietime įtvirtintus projektų paraiškų specialiuosius reikalavimus, kurių tekstas svarstomas Jungtinio komiteto posėdyje. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekvestionuoja Tarybai įstatymu suteiktos teisės nustatyti specialiuosius reikalavimus taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams bei naudoti mokslinių tyrimų projektų aukštos kokybės (angl. excellence) vertinimo kriterijų, tačiau kelia ginčą dėl nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, atitikties MSĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams. Kadangi ginčo dėl mokslininko kvalifikacijos nagrinėjamu atveju nėra, teismas, spręsdamas administracinę bylą, nevertino pareiškėjo argumentų dėl ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, atitikties pareiškėjo nurodytai Konstitucinio Teismo doktrinai.
17. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama pozicija, kad tokiu atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, darė išvadą, kad, spręsdamas dėl Tarybos nustatytų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, ir jų pagrindu priimtos Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, apsiribos patikrinimu, ar nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams Taryba tinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.
19. Teismas, vertindamas Tarybai suteiktos diskrecijos ribas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje diskrecija suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Kadangi viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės, diskrecijos teisė teisinėje valstybėje nėra absoliuti. Vadinasi, diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų, o įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų. Šių principų paisymas sąlygoja teisinio tikrumo, aiškumo principų įgyvendinimą, teisės į gynybą užtikrinimą. Atitinkamai, tokiu atveju diskrecija turi būti pagrindžiama ne tik bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, bet ir objektyviais faktais.
20. Teismas nurodė, jog tam galėtų įvertinti, ar Taryba, įgyvendindama diskreciją, laikėsi principų ir vadovavosi teisės aktuose nustatytais reikalavimais, Taryba turi galėti paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir, kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra bei, kurių pakanka pasirinkimo pagrindimui, ir įrodyti, kad buvo atsižvelgta į visus svarbius veiksnius. Vadinasi, Taryba, nustačiusi specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, turi galėti įrodyti, jog minėti specialieji reikalavimai buvo nustatyti veiksmingai pasinaudojant diskrecija, kuri reikalauja atsižvelgti į visus svarbius veiksnius ir aplinkybes, ir teismas tai vertino.
21. Teismas pažymėjo, kad iš Tarybos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, buvo suderinti ir patvirtinti Jungtinio komiteto posėdžiuose. Vertinant aplinkybę, kodėl buvo patvirtinti ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. posėdyje, sprendžiant dėl mokslininkų grupių projektų Kvietimo teksto projekto, be kita ko, buvo nuspręsta, kad skelbiant Kvietimą vienintelė išeitis – kelti reikalavimus projektų vadovams ir kvalifikaciniai reikalavimai turi būti taikomi visų konkursų projektų vadovams, o svarstant dėl reikalavimų, kurie turėtų būti taikomi mokslininkų grupių projektų Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams, buvo siūlyta, kad Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turėtų būti taikomi slenkstiniai reikalavimai, kadangi tik patyrę mokslininkai projektų vadovai turi tam tikrą įdirbį, taigi nuspręsta, kad reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi Kvietimo patyrusių mokslininkų projektų paraiškų vadovams turi būti panašūs į tuos, kurie taikomi Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų visuotinės dotacijos projektų vadovams. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog nustatyti specialieji reikalavimai yra panašūs į pagal Europos Sąjungos socialinio fondo lėšomis finansuojamų visuotinės dotacijos projektų vadovams taikomus reikalavimus negali paneigti Tarybos pareigos įrodyti ginčijamų specialiųjų reikalavimų pagrįstumo ir tinkamumo. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 28 d. posėdyje, nebuvo pateikti jokie papildomi ir pasirinkimą pagrindžiantys argumentai, kurie pagrįstų, kodėl buvo patvirtinti ankstesniame Jungtinio komiteto posėdyje pasiūlyti socialinių mokslų srities projekto vadovams taikytini specialieji reikalavimai, t. y. arba per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne mažiau kaip penkiolika mokslo straipsnių periodiniuose, ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip aštuonis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį duomenų bazėse; arba per pastaruosius dešimt metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo termino paskutinės dienos yra paskelbęs ne disertacijos pagrindu parengtą monografiją arba, jei monografija parengta su bendraautoriais, jos dalį (ne mažesnę kaip 4 autoriniai lankai) ir ne mažiau kaip dvylika mokslo straipsnių periodiniuose ar tęstiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip penkis – periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį duomenų bazėse.
22. Teismas nustatė, kad ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, buvo nustatyti, kaip ir Tarybos atstovai teismo posėdyje nurodė, siekiant suvaldyti didelę konkurenciją tarp paraiškas teikiančių ir siekiančių dalyvauti pagal Tarybos paskelbtus kvietimus mokslininkų. Teismas pažymėjo, jog nei teismo posėdyje, nei procesiniuose dokumentuose, Taryba nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo nustatyti būtent tokie ginčijami specialieji reikalavimai, kokiais teisės aktais remiantis Jungtinio komiteto posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios dvi duomenų bazės, kuriose socialinių mokslų srities projektų vadovai turėjo stebėtinai ilgą laikotarpį publikuoti savo mokslinius straipsnius tam, kad vėliau galėtų dalyvauti Tarybos organizuojamose ir vykdomuose konkursuose. Teismas nurodė, jog Tarybos teigimu, nustatytos dvi konkrečios duomenų bazės, kuriose socialinių mokslų srities projektų vadovai turėtų būti publikavę savo mokslinius straipsnius, sukuria teisinį apibrėžtumą ir garantuoja teisinį tikrumą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad motyvuota administracinė diskrecija suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, jog nei rašytiniai įrodymai, nei teismo posėdyje pateikti Tarybos atstovų paaiškinimai nepatvirtina nustatytų konkrečių duomenų bazių pagrįstumo ir tinkamumo. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra susidariusi teisiškai neapibrėžta situacija, kai dar pati Taryba 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. VII-41 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. VI-24 ir 2006 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. VI-30 pripažinimo netekusiais galios“ nutarė 2005 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. VI-24 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių“ ir 2006 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. VI-30 „Dėl Tarptautinių duomenų bazių sąrašo papildymo“ pripažinti netekusiais galios, o viešai nėra paskelbta kito Tarybos teisės akto (nutarimo), iš kurio mokslininkai iš anksto žinotų, kokias duomenų bazes Taryba pripažįsta ir tuo remiantis galėtų modeliuoti savo elgesį skelbiant savo mokslo straipsnius būtent tokiuose leidiniuose, kuriuose skelbiami jų mokslo darbai būtų laikomi tenkinančiais galimus Tarybos nustatytus specialius reikalavimus.
23. Teismas nurodė, jog teismo posėdyje Tarybos atstovai nepaaiškino, kodėl nustatant konkrečias duomenų bazes nebuvo vertintos mokslininkų galimybės skelbtis ir kitose duomenų bazėse. Teismas pažymėjo, kad pagal Kvietimą teikiamos paraiškos buvo priimamos nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. vasario 13 d. 16 val. Teismas darė išvadą, kad Tarybos slenkstinius reikalavimus objektyviai atitikti galėjo tik tie socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie jau yra publikavę savo mokslinius straipsnius nurodytose duomenų bazėse. Kiti potencialūs socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie apie konkrečias duomenų bazes sužinojo tik susipažinę su Kvietimo Sąlygomis, nors ir jų paraiškos atitiktų kitus keliamus reikalavimus, objektyviai per 2 mėnesius nustatytų specialiųjų reikalavimų įgyvendinti neturėtų galimybės. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Taryba prieš paskelbdama Kvietimą būtų nustačiusi pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokslininkai galėtų objektyviai įgyvendinti galimai nustatytus specialiuosius reikalavimus. Teismas nusprendė, jog be deklaratyvių teiginių, kad socialinių mokslų srities projektų vadovams nustatyti reikalavimai didina Lietuvos mokslo tarptautiškumo lygį ir atitinka šiandienos poreikius, Taryba nepaaiškino, kokiais tiksliais duomenimis remiantis buvo nustatyti ginčijami specialieji reikalavimai, nenurodė, kokios faktinės aplinkybės atspindi ginčijamų specialiųjų reikalavimų parinkimą, į kokius svarbius veiksnius Taryba atsižvelgė patvirtinusi ginčijamus specialiuosius reikalavimus, todėl Tarybos deklaratyvų ir abstraktų teiginį, kad ji, atsižvelgusi į tarptautinę praktiką, nustatė specialius reikalavimus, atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatsižvelgė į atitinkamų mokslo sričių ir krypčių specifiką, kuri suponuoja tai, kad atitinkamai kiekvienos mokslo srities ir krypties atstovai publikuoja savo mokslinius straipsnius atitinkamose duomenų bazėse. Teismas darė išvadą, kad Taryba neįrodė, jog skelbdama bendrą konkursą visų socialinių mokslo sričių atstovams, nustatė ginčijamus reikalavimus, atsižvelgusi į skirtingų socialinių mokslų sričių specifiką ir patvirtino tokius specializuosiu reikalavimus, kurie nebūtų diskriminuojantys ir neužkirstų kelio visiems socialinių mokslų srities teisės atstovams dalyvauti valstybės remiamo mokslo konkurse. Teismas pažymėjo, kad šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje Tarybos atstovo teiginys, kad organizuojamuose konkursuose, skirtuose tik teisininkams, ginčijamų specialiųjų reikalavimų nėra nustatyta. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog Taryba būtų atlikusi tyrimą ar vertinusi reikšmingas aplinkybes ir veiksnius prieš patvirtindama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, kurie be kitų socialinių mokslų srities projektų vadovų taikytini ir teisės mokslo atstovams. Tarybos atstovų argumentai, kad ginčo Kvietimu buvo siekta finansuoti tik aukščiausio lygio mokslininkus yra nenuginčyti, tačiau teismas darė išvadą, kad Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, kuris įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus, nustatydama ginčijamus specialiuosius reikalavimus, taikomus visiems socialinių mokslų srities projektų vadovams, turėjo vadovautis bendraisiais principais ir nustatyti tokius specialiuosius reikalavimus, kurie būtų objektyviai įgyvendinami visiems socialinių mokslų sričių atstovams ir nebūtų diskriminuojantys per se.
Atsiliepimas
25. Teismas pažymėjo, kad vertindamas Tarybos nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, teisėtumą ir pagrįstumą, Tarybos atsiliepime nurodytus argumentus, kad Europos mokslo fondo 2014 m. atliktame Tarybos išoriniame vertinime pačios Tarybos finansuojamų programų ir projektų poveikis matuojamas pagal straipsnius, paskelbtus ginčijamose duomenų bazėse, teismas laikė teisiškai nereikšmingais. Tai, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (sutr. MOSTA) 2015 m. atliktame mokslinės veiklos palyginamajame tyrime pabrėžiamas mokslo tarptautiškumo didinimas, taip pat nepaneigia Tarybos pareigos pagrįsti nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, pagrįstumą ir tinkamumą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs tai, kad pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinę patikrą praeina tik tos paraiškos, kurias teikia projekto vadovas, kuris yra paskelbęs savo mokslo straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį duomenų bazėse dešimtiems metų iki kvietime nustatyto paraiškų pateikimo laikotarpiu, atsižvelgęs į susidariusią teisiškai neapibrėžtą situaciją, kai nėra teisės akto (nutarimo), iš kurio mokslininkai iš anksto žinotų, kokias duomenų bazes Taryba pripažįsta, teismas nusprendė, jog Taryba neįrodė nustatytų ginčijamų specialiųjų reikalavimų pasirinkimo tinkamumo savo išsikeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui bei patvirtino ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatsižvelgusi ir neįvertinusi skirtingų mokslo sričių specifikos. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad nustatyti ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, neproporcingai riboja pareiškėjo teises konkuruoti dėl mokslinių projektų finansavimo ir galimybę dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose.
27. Atsižvelgęs į sprendime išdėstytus motyvus bei įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad Taryba, nustačiusi specialiuosius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams ir negalėjusi įrodyti, kad rinkdamasi iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinko būtent tą, kuris yra tinkamiausias nustatytiems savo tikslams ir uždaviniams pasiekti, netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją, peržengė jos ribas ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus organizuojant ir vykdant programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą nustatyti specialius reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad Taryba, nustatydama ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų sričių projektų vadovams, pažeidė pareiškėjo teisę teikti paraišką dėl valstybinio finansavimo ir konkuruoti dėl jo.
28. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Pažymos dalį, kuria nuspręsta neteikti pareiškėjo pateikto Projekto ekspertiniam vertinimui. Teismas nustatė, kad ginčo byloje dėl praleisto termino skundui paduoti dėl ginčijamo sprendimo tarp ginčo šalių nėra. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas yra įteiktas 2017 m. liepos 12 d. Konstatavus, kad Taryba, viršydama diskreciją nustatė ginčijamus specialius reikalavimus, taikomus socialinių mokslų srities projektų vadovams, teismas nusprendė, kad skundžiamos Pažymos dalis, kurioje nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ją panaikino.
29. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pažeistų teisių Tarybai viršijus diskrecijos ribas gynimo būdo parinkimas yra teismo diskrecija, kuri įgyvendinama vertinant byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į siekį veiksmingai apginti pareiškėjo teises, pašalinant neigiamas pasekmes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju iš aptarto teisinio reguliavimo teismas nustatė, kad administracinės patikros metu identifikuojamos pateiktos paraiškos, nustatant, kurių projektų vadovai neatitinka Bendrųjų taisyklių ir Kvietimo Sąlygose nustatytų reikalavimų. Nustačius tokias pateiktas paraiškas – jos toliau nėra vertinamos. Vadinasi, tik administracinę patikrą praėjusio projekto vadovo pateikta projekto paraiška yra vertinama toliau ir atliekamas tokio projekto ekspertinis vertinimas. Teismas atsižvelgė į tai, jog šioje administracinėje byloje konstatuota, kad ginčijami specialieji reikalavimai, taikomi socialinių mokslų srities projektų vadovams, yra neproporcingi ir nustatyti viršijus Tarybos diskreciją, atitinkamai, panaikinta pareiškėjo atžvilgiu priimtos Pažymos dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl pareiškėjo paraiška neatitinka Kvietimo paraiškoms keliamų reikalavimų ir neteikiama ekspertiniam vertinimui. Nagrinėjamu atveju Taryba kaip viešojo administravimo subjektas įgyvendino jos diskrecijai priskirtus veiksmus, priimdama Pažymą, kuria įforminti pareiškėjo Projekto paraiškos administracinės patikros rezultatai. Panaikinus Pažymos dalį, kita Pažymos dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo pateikta paraiška atitinka visus kitus Kvietimo paraiškoms keliamus reikalavimus, nagrinėjamu atveju yra nenuginčyta ir galiojanti. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo pateikta paraiška be ginčijamų specialiųjų reikalavimų, taikomų socialinių mokslų srities projektų vadovams, neatitinka kitiems Bendrųjų taisyklių ir Kvietimo Sąlygose nustatytiems reikalavimams. Todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo paraiškos administracinė patikra yra atlikta, o jos rezultatai rodo, kad pareiškėjo paraiška neatitiko tik tų specialių reikalavimų, kurie šioje administracinėje byloje yra panaikinti, teismas nusprendė, jog neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą atlikti pareiškėjo pateikto Projekto ekspertinį vertinimą. Teismas pareiškėjo skundą tenkino.
30. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisė pareiškėjui iš Tarybos 22,50 Eur žyminio mokesčio.
III.
31. Atsakovas Lietuvos mokslo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
32. Atsakovas teigia, jog yra įgaliotas, taigi jam suteikta diskrecijos teisė organizuoti programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą ir nustatyti reikalavimus, pasirenkant jo nuomone geriausią variantą. Atsakovas nurodo, kad Jungtinis komitetas, remdamasis savo ekspertine kompetencija ir siekdamas kuo aukštesnių tikslų formuojant Lietuvos mokslo politiką, nustato konkursų (varžybų) taisykles būsimiems jų dalyviams. Atsakovas teigia, jog aukščiau minėtas vertinimo taisyklių nustatymas yra subjektyvus, kylantis iš vidinės ekspertinės kompetencijos ir negali būti saistomas konkurso dalyvių nuomonės apie formuluojamus konkurso reikalavimus.
33. Atsakovas teigia, jog teismas sprendime ne kėlė klausimą, ar Taryba, priimdama ginčijamus reikalavimus pažeidė galiojančius teisės principus ir normas, tačiau bandė atkreipti dėmesį į pačių reikalavimų tinkamumą, o nurodydamas, kad Taryba nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl buvo nustatyti būtent tokie ginčijami specialieji reikalavimai, kokiais teisės aktais remiantis Jungtinio komiteto posėdyje buvo pasiūlytos konkrečios dvi duomenų bazės, kuriose socialinių mokslų srities projektų vadovai turėjo stebėtinai ilgą laikotarpį publikuoti savo mokslinius straipsnius tam, kad vėliau galėtų dalyvauti Tarybos organizuojamose ir vykdomuose konkursuose, tarsi suabejojo vidine ekspertine atsakovo kompetencija. Atsakovas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus dėl teisės priimti tokius specialius reikalavimus, juos atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, tačiau nepateikė aiškių kriterijų kaip buvo įvertintos minėtų reikalavimų nustatymo ribos. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006), ir teigia, jog šioje nutartyje ne tik pažymima reikalavimų patikros svarba, tačiau ir nubrėžtos ribos, kuriomis teisminė kontrolė turi apsiriboti. Atsakovas nurodo, kad tai, ar visi šie teismo sprendime nustatyti tikrinimo metodai buvo panaudoti ir, ar visus juos reikėtų naudoti atliekant konkrečiai atsakovo diskrecijos išorinių ribų tikrinimą, teismo sprendime nėra pasisakyta.
34. Atsakovas nurodo, kad jis diskrecijos teisės nustatyti su mokslo finansavimu susijusius reikalavimus nepažeidė. Atsakovas teigia, jog iš teismo sprendimo nėra aišku, kurios atitinkamos teisės ar teisėti interesai buvo pažeidžiami patvirtinant ginčijamus specialiuosius reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad VII kvietimo tikslas buvo finansuoti aukščiausio lygio projektus (teisme nenuginčytas) ne pagal mokslo sritis, dėl to ir patikrinimas buvo galimas tik viso VII kvietimo (6 konkursų) apimtyje, siekiant nustatyti, ar Taryba pasirinko tinkamiausią variantą. Atsakovas pabrėžia, jog būtinai turi būti keliamas pirmame apeliacinio skundo punkte paminėtas klausimas dėl visapusiško išorinės diskrecijos patikrinimo, tačiau tik nustačius aiškius ir konkrečiai šiai bylai tinkančius tikrinimo kriterijus.
35. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendime buvo konstatuojamas tik Tarybos teiginių deklaratyvumas, tačiau būtent šių teiginių, kaip atsakovo pateiktų paaiškinimų byloje, visetas ir turėtų būti analizuojamas per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamo klaidos, piktnaudžiavimo ar įgaliojimų viršijimo aspektą. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas savo skundą grįsdamas tik siauro teisės dalyko (tik kaip vieno iš sudėtinio Humanitarinių ir socialinių mokslų elemento) iškėlimu prieš kitus nepateikia konkrečių įrodymų, kad atsakovas būtų apsirikęs nustatydamas neadekvačius byloje nurodytus konkurso reikalavimus, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovo ekspertiniai, mokslo politiką formuojantys organai padarė klaidų pasirinkdami minėtus kriterijus, o abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai, remiantis ABTĮ 56 straipsniu neturėtų būti laikomi pakankamais.
36. Atsakovas teigia, jog teismas savo sprendime darė išvadą, kad ginčijami reikalavimai buvo diskriminuojantys, nors iš atsakovo pateiktų paaiškinimų byloje akivaizdu, jog minėtuose konkursuose buvo pateiktos ir dalyvavo visų socialinių mokslų srities atstovų (taip pat ir teisės krypties) paraiškos. Atsakovas teigia, jog teiginiai apie teisės krypties mokslininkų diskriminaciją neturi teisinio pagrindo ir nepatvirtina, kad atsakovas viršijo savo turimą diskreciją nustatydamas reikalavimus. Atsakovas akcentuoja, jog visiems pareiškėjams buvo suteikiamos lygios ir vienodos galimybės konkuruoti dėl finansavimo. Niekas nebuvo išskiriamas, apibrėžiant konkretų subjektą ar jį apibūdinančius subjektyvius požymius, todėl šiuo atveju peržengti atsakovui suteiktos diskrecijos ribų ir nebuvo įmanoma, nes nebuvo pažeisti konkrečių teisės aktų reikalavimai.
37. Dėl teisinio apibrėžtumo ir garantuojamo teisinio tikrumo atsakovas pažymi, kad Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128 „Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos“ (toliau – Metodika) (2015 m. vasario 5 d. redakcija), aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip vienas iš humanitarinių ir socialinių mokslų vertinimo kriterijų sudėtinių dalių pasirenkami mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį, todėl negalima sutikti su teismo teiginiu, kad yra susidariusi teisiškai neapibrėžta situacija, nes iš aukščiau paminėtų teisės aktų akivaizdu, jog minėtus reikalavimus buvo siekiama įtvirtinti ir apie jų panaudojimą vertinimo procesuose pareiškėjai galėjo žinoti iš anksto. Atsakovas nurodo, kad aukščiau paminėtas įsakymas neteko galios nuo 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau nuo 2017m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“, išlaiko minėtą duomenų bazių reikalavimą mokslo straipsniams vertinant mokslo institucijas. Atsižvelgęs į minėtą faktą, atsakovas teigia, jog minėto cituojamumo rodiklio reikalavimų tęstinumas išlieka ir sprendžiant iš minėto reglamento 6.28 punkto nustatomas konkrečiai apibrėžtam terminui iki 2022 m. Ir nors minėti reikalavimai nėra nustatyti tiesiogiai pačio atsakovo vykdomiems konkursams, atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektai privalo atlikti viešąjį administravimą jiems patikėtose srityse nepaisydami to, kad teisinis reguliavimas, reikalingas jų funkcijoms įgyvendinti, nėra išsamus (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012).
38. Atsakovas pabrėžia, kad jo naudojamas mokslinių tyrimų projektų aukštos kokybės (angl. excellence) vertinimo kriterijus yra visuotinas ir nepakeičiamas tarptautinėje praktikoje, apimantis ir tokį rodiklį, kaip mokslo darbų (publikacijų) skaičius tarptautiniuose išsamiai recenzuojamuose (angl. peer-review) mokslo žurnaluose, kurių cituojamumo rodiklis aiškiai parodo publikuojamų mokslo darbų kokybę. Atsakovas teigia, jog aukštos kokybės kriterijų mokslinių tyrimų vertinime naudoja dauguma šalių ir daugelis mokslinius tyrimus finansuojančių institucijų, įskaitant Europos mokslo tarybą, kuri patraukliu ir ilgalaikiu finansavimu remia pažangiausius mokslo tyrėjus ir jų grupes, siekiančias vykdyti mokslinį proveržį skatinančius, didelių socialinių-ekonominių siekių ir naudos mokslinius tyrimus.
Atsiliepimas
39. Atsakovas teigia, kad teismas savo sprendime nurodė, jog Taryba pažeidė pareiškėjo teisę teikti paraišką dėl valstybinio finansavimo ir konkuruoti dėl jo. Atsakovas nesutinka su tokia teismo pozicija, nes visada atsiras asmenų, neatitinkančių tam tikrų konkurso sąlygų; tokia praktika eliminuoja tokį teisinį institutą kaip konkursinis finansavimas. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateiktas skundas turėjo būti atmestas, teigia, kad žyminio mokesčio išlaidos turėtų likti jas patyrusiai šaliai, t. y. pareiškėjui.
40. Atsakovas papildomai paaiškino, kad Tarybos skelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. 1 konkursas „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ yra įvykęs, su jo 2017 m. rugsėjo 26 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. V-223 patvirtintais rezultatais galima susipažinti Tarybos interneto svetainėje: https://www.lmt.lt/lt/konkursu-rezultatai/vii-kvietimo-rezultatai/vii-kvietimo-rezultatu-apibendrinimas/2365. Atsakovas pažymi, kad VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. 1 konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ stabdymo klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas, todėl projektų vykdymas prasidėjo 2017 m. rugsėjo pabaigoje, patvirtinus finansuojamų projektų sąrašą. Projektų pagal minėtą konkursą maksimali galima vykdymo trukmė yra iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
41. Pareiškėjas V. N. atsiliepime į atsakovo Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, esant galimybei papildomai įvertinti nustatytų konkursinių reikalavimų konstitucingumo aspektą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą.
Šalies argumentai
42. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime nėra nė vieno motyvo, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad teismas suabejojo vidine ekspertine atsakovo kompetencija. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, kad nustatydama specialiuosius reikalavimus socialinių mokslų srities projektų vadovams, Taryba neveiksmingai pasinaudojo diskrecija, nepaaiškino, kodėl nustatant konkrečias duomenų bazes, nebuvo vertintos mokslininkų galimybės skelbtis ir kitose duomenų bazėse, kad Tarybos slenkstinius reikalavimus galėjo atitikti tik tie socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie jau yra publikavę savo straipsnius nurodytose duomenų bazėse. Kiti potencialūs socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie apie reikalavimą publikuoti straipsnius atitinkamose duomenų bazėse sužinojo tik keli mėnesiai iki konkurso, neturėjo jokios galimybės dalyvauti konkurse. Tokiu būdu buvo pažeisti teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principai, o Taryba netinkamai realizavo savo diskreciją; Taryba neįrodė, kad skelbdama bendrą konkursą visų socialinių mokslų sričių atstovams, nustatė ginčijamus reikalavimus, atsižvelgusi į skirtingų socialinių mokslų sričių specifiką ir patvirtino tokius specializuotus reikalavimus, kurie nebūtų diskriminuojantys ir neužkirstų kelio socialinių mokslų teisės srities atstovams dalyvauti skelbiamame konkurse.
43. Pareiškėjas teigia, kad jo skunde iškeltas specialiųjų reikalavimų skelbti mokslinius straipsnius tik tuose moksliniuose žurnaluose, kurie yra įtraukti į dvi duomenų bazes, konstitucingumo aspektas yra labai svarbus, nes lemia visos mokslo vertinimo politikos Lietuvoje bendrą kryptį, todėl esant galimybei, prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo aspektu pasisakyti, pateikdamas nuorodą į Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimą.
44. Pareiškėjas nurodo, kad teisme buvo visiškai įrodyta, kad reikalaujamose duomenų bazėse praktiškai nėra nė vieno kontinentinės teisės tradicijai atstovaujančio mokslinio žurnalo, todėl paskelbti savo mokslinių tyrimų rezultatų reikalaujamose duomenų bazėse referuojamuose žurnaluose mokslininkai neturi jokių galimybių. Jokios alternatyvos, kaip to reikalaujama Konstitucinio Teismo doktrinoje įtvirtintuose reikalavimuose konkurso dalyviams nebuvo suformuluota. Todėl iš konkurso praktiškai buvo eliminuota visa socialinių mokslų kryptis, net nesigilinant į tai, kokio lygio mokslinius tyrimus yra atlikęs konkretus mokslininkas. Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalavimas skelbti mokslinius straipsnius tam tikrose duomenų bazėse buvo taikomas dešimties metų laikotarpiui iki konkurso paskelbimo, kas faktiškai reiškė akto galiojimą atgal. Pareiškėjas teigia, jog tai prieštarauja tiek teisiniam tikrumui, tiek ir kitiems bendriesiems teisės principams (akivaizdu, kad mokslininkas, skelbdamas savo straipsnius negalėjo žinoti, kokie reikalavimai moksliškumui vertinti bus po dešimties metų).
45. Pareiškėjas teigia, jog jo skunde yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nustatytų reikalavimų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Pakankamai aiškiai savo poziciją suformavo ir teismas. Pareiškėjas nurodo, kad skunde įrodyta, kad nustatyti konkursiniai reikalavimai užkirto kelią konkurse dalyvauti ne „siauro teisės dalyko“ (kaip teigiama skunde) atstovams, bet praktiškai visiems teisės krypties mokslininkams.
46. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad tokio pobūdžio reikalavimai yra visuotinai pripažįstami tarptautinėje praktikoje, ir atkreipia dėmesį, kad atsakovas nesugebėjo nurodyti nė vienos Europos valstybės, kurioje įtvirtinti tokie griežti reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl ginčijamo reikalavimo nėra humanitariniams mokslams.
47. Pareiškėjas pabrėžia, kad nustatytos konkursinės sąlygos iš galimybės dalyvauti konkurse eliminavo ne atskirus mokslininkus, bet visos teisės krypties atstovus. Tokia situacija ne eliminuoja, bet visiškai diskredituoja konkursinio finansavimo idėją, todėl atsakovo argumentai, kad konkursui buvo pateiktos kelios teisės srities paraiškos, teismo proceso metu taip pat buvo paneigtos įrodant, kad kriminologija yra ne tiek teisės, kiek filosofijos bei sociologijos mokslas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus patenkino visiškai (žr. nutarties 1 ir 8 p.). Tokio teismo sprendimo priėmimą iš esmės suponavo Vilniaus apygardos administracinio teismo konstatavimas Tarybos netinkamai pasinaudota diskrecijos teise – nebuvo atskleista, kodėl Sąlygose nustatant konkrečias duomenų bazes, nebuvo vertintos mokslininkų galimybės skelbtis ir kitose duomenų bazėse, kodėl Tarybos slenkstinius reikalavimus galėjo atitikti tik tie socialinių mokslų srities projektų vadovai, kurie jau yra publikavę savo straipsnius nurodytose duomenų bazėse.
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, administracinės bylos nagrinėjimo ribos sietinos tik su Sąlygų 11 punkte išdėstytų reikalavimų nustatymu, nulėmusiu ir Pažymos ginčo dalies surašymą, todėl teismine patikra turėjo būti atlikta ta apimtimi, kiek pagrįsta buvo Tarybos diskrecija (terminas „diskrecija“ (lot. discretio, pranc. discretion) „Tarptautinių žodžių žodyne“ apibūdinamas kaip „veiksmų laisvė“, „nuožiūra“. Institucijos arba pareigūno diskrecija – tai teisė spręsti kokį nors klausimą, veikti savo nuožiūra), apibrėžiant nuostatas Sąlygų 11 punkte.
50. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas yra įgaliotas, taigi jam suteikta diskrecijos teisė organizuoti programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbų finansavimą ir nustatyti reikalavimus, pasirenkant, jo nuomone, geriausią variantą. Pažymi, kad diskrecijos teisė buvo pagrįsta ir teisiškai (žr. nutarties 37 p.).
51. Metodikos 1 punkte buvo pasisakyta, jog ji skirta įvertinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinės (meninės) veiklos rezultatus, palyginti Institucijas pagal jose vykdomą mokslo veiklą, pasitelkiant mokslo ir meno srityse ir kryptyse bendrus veiklos vertinimo rodiklius.
52. Metodikos nuostatuose (galiojo iki 2017 m. lapkričio 1 d.), atsižvelgiant į jos paskirtį, nebuvo įvardyta nei viena iš duomenų bazių, nurodytų Sąlygų 11 punkte, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacija į Metodiką, tikrinamu aspektu, pripažintina nepagrįsta.
53. Kitas teisinis reguliavimas, nurodomas šio baigiamojo teisės akto 37 punkte, neturi teisinės reikšmės, kadangi įsigaliojo po Pažymos surašymo, todėl negali būti taikomas visuomeniniams santykiams, atsiradusiems iki jo priėmimo, taip užtikrinant principo, kad teisės aktų galia yra nukreipta tik į priekį, laikymąsi.
54. Sutiktina, kad administracija (bendrine prasme), veikdama pagal kompetenciją, turi tam tikrą autonomijos sferą, kurioje savo nuožiūra gali rinktis iš alternatyvių veikimo būdų, priimti sprendimus. Sprendžiant, ar buvo piktnaudžiauta realizuojant diskrecijos teisę, aktualus ne tik teisinis reguliavimas, numatantis galimas alternatyvas, bet ir tam tikra kriterijų sistema, kurių svarbiausieji yra logiškumo ir racionalumo principai, leidžiantys išsiaiškinti, ar sprendimas priimtas pagrįstai, atsižvelgus ir tinkamai įvertinus svarbias aplinkybes.
55. Šiuo konkrečiu atveju, stokojant teisinio reguliavimo pagrindimo dėl konkrečių duomenų bazių, tampa aktualu, kiek buvo logiška, tikslinga bei racionalu, Sąlygose įtvirtinti būtent tas konkrečias duomenų bazes, be kita ko, numatant reikalavimą, kad tose duomenų bazėse būtų buvę skelbiamasi ne mažiau kaip dešimt metų iki konkurso paskelbimo, nenumatant jokių išimčių ar alternatyvų.
56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Sąlygų 11 punkte įtvirtinti imperatyvai nėra logiškai paaiškinami – potencialūs paraiškos davėjai yra suvaržomi laike, apibrėžtomis duomenų bazėmis, nepaisant jų turimos kvalifikacijos, kompetencijos, patirties, taip pastarųjų atžvilgiu sukeliant neigiamus padarinius, o kitiems asmenims, galbūt, suteikiant prioritetą. Tokiu atveju jau yra prasilenkiama su proporcingumu, skaidrumu, atskaitingumu.
57. Daroma išvada grįstina ir konstitucine jurisprudencija, kur Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad mokslininkas, pretenduojantis į tam tikras pareigas valstybinėse mokslo studijų institucijose, turi būti paskelbęs tam tikrą kiekį mokslo darbų ir tokiuose leidiniuose, kurie yra referuojami tarptautinėse duomenų bazėse, negali būti suabsoliutinami (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimą "Dėl minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslininkams").
58. Pripažintina, kad administracijos diskrecijos teisė yra reikalinga, nes įstatymų leidėjas negali numatyti visų aplinkybių, galinčių susiklostyti įvairiose viešojo administravimo srityse ateityje, tačiau realizuojant administracinę diskrecijos teisę vis dėlto turi būti siekiama maksimaliai tai teisiškai pagrįsti, užtikrinti, kad sprendimas priimamas realizuojant diskrecijos teisę būtų logiškas, proporcingas, skaidrus, realiai įmanomas / įgyvendinamas.
59. Konstitucinis Teismas, tikrindamas teisinį reguliavimą, kuriuo buvo keičiamos priemonės, įgalinančios vertinti studijų ir jų vykdymo kokybę, nurodė, kad įstatymų leidėjas nesilaikė konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimų nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia), taip pat numatyti tinkamą vacatio legis – pakankamą laikotarpį nuo įstatymo, kuriuo nustatomos naujos priemonės, įgalinančios vertinti studijų ir jų vykdymo kokybę, oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį inter alia aukštosios mokyklos galėtų tinkamai pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus studijų ir jų vykdymo kokybei; taigi įstatymų leidėjas netinkamai įgyvendino Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies suponuojamą pareigą reguliuoti aukštųjų mokyklų veiklą taip, kad būtų užtikrinta aukštojo mokslo kokybė, nepaisė pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosioms mokykloms laiduojamos autonomijos ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimą).
60. Sąlygų 11 punkte iš principo ir buvo pareikalauta kitų asmenų (jei buvo nustatyti tokie reikalavimai galima teigti, jog vis dėlto buvo asmenų, atitikusių nurodytas nuostatas, apibrėžtas Sąlygų 11 punkte) atžvilgiu iš esmės to, ko negalima turėti / atitikti, nes apie tai iš anksto nežinota. Tai, manytina, nesuderinama su atsakingo valdymo principu. Visi administracijos veiksmai, priimami sprendimai, negali pažeisti įstatymų bei teisės principų.
61. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šiuo konkrečiu atveju, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Sąlygų 11 punkte nustatytų reikalavimų įtvirtinimas, nebuvo pagrįstas, kitiems asmenims realiai neįmanomas, todėl ir negalėjo būti paliktas galioti. Apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja kitokio sprendimo priėmimo. Nurodytos aplinkybės (netinkamas administracinės diskrecijos teisės realizavimas) konstatavimas visiškai pakankamas kilusio socialinio konflikto užbaigimui ir baigiamojo teisės akto priėmimui administracinėje byloje.
62. Būtina pažymėti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat tenkino ir reikalavimą dėl įpareigojimo Tarybą atlikti pareiškėjo pateikto Projekto ekspertinį vertinimą.
63. Į administracinę bylą pateikti Tarybos paaiškinimai apie jau pasibaigusį ginčo konkursą ir jo patvirtinimą 2017 m. rugsėjo 26 d. Tarybos pirmininko įsakymu Nr. V-223, lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo korektūrą. Nekyla jokių abejonių, kad reikalavimas dėl įpareigojimo Tarybą atlikti pakartotinį vertinimą nebus įmanomas, o tai reiškia, jog tokiu būdu, kokiu nurodė teismas, pareiškėjo teisės nebus apgintos, todėl ši apskųsto teismo sprendimo dalis yra taisytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos mokslo tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį ta apimtimi, kur Lietuvos mokslų taryba buvo įpareigota atlikti pareiškėjo V. N. pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertinį vertinimą.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.