- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- A-1087-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01693-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–8).
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. iki skundo padavimo teismui dienos buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pareiškėjas nurodė, jog patalpose gyveno nuo 18 iki 24 žmonių. Patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant sienų ir lubų buvo grybelis ir pelėsis. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Buvo netinkama ventiliacija, o esant blogoms oro sąlygoms per langus vėdinti patalpas buvo neįmanoma. Nebuvo naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas taip pat buvo netinkamas. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos, todėl kilus gaisrui jis negalėtų išsigelbėti, dėl to pastoviai gyveno apimtas baimės, išgyvenimų ir streso. Buvo gausu parazitų, tarakonų, blakių. Buvo per mažai sanitarinių įrenginių, tekdavo laukti eilėse. Prausykloje buvo šalta, drėgna, gausu parazitų, pelėsio, prastas apšvietimas bei slidžios grindys. Nebuvo įrengtas atskiras tualetas personalui (pareigūnai nuteistųjų tualetu naudodavosi be eilės). Buvo kalinamas avaringų pastatų patalpose, kurie turėjo asbestinį, sutrūnijusį, sveikatai keliantį pavojų stogą. Dėl neteisėtų veiksmų, aplaidumo pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, depresiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 16–23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, jog ne visada visos miegamos vietos yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Teisės aktai taip pat įpareigoja ir pareiškėją nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Gyvenamos patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Įstaigoje tiekiamas centralizuotas šildymas, tačiau 2017–2018 m. šildymo sezono metu patalpos buvo šildomos elektriniais šildytuvais. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Sanitarinių įrenginių kiekis pagal teisės aktus pakankamas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ar Pravieniškių PN-AK administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, nebuvo. Ginčo patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant. Skunde nurodytu laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Atsakovas neturėjo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Duomenų, kad jo asmens sveikatos istorijoje nurodytiems sveikatos sutrikimams galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nebuvo. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 99–106) skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista I. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
6. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su gyvenamojo ploto normos trūkumu, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog gyveno nuo 18 iki 24 žmonių, teismo vertinimu, pareiškėjo abstraktūs argumentai dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis dėl gyvenamųjų patalpų plotų ir miegamųjų vietų skaičiaus. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąją vietą, jos plotą ir jame kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nusprendė, kad atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punkto nuostatų, kuriose numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 13 d. (5 paras) karantino patalpoje minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma užtikrinta nebuvo, ir pareiškėjui minėtu laikotarpiu trūko 0,47 kv. m ploto.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, pažymėjo, kad pagal Taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tada, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalios gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu karantino patalpoje, todėl vertintos kaip šio pažeidimo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus arba orlaides, o karantino patalpoje per mechanines vėdinimo sistemas, toks vėdinimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų apšvietą bei oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas HN 134:2015. Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (apšvietos, ventiliacijos, temperatūros ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpos apšvietos, ventiliacijos, temperatūros dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, apšvietos, temperatūros atmesti kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose patalpose. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių (drėgmė, pelėsis ir pan.) būtų kreipęsis į administraciją, byloje taip pat nebuvo jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose formuojasi pelėsis, jog patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad 16 būrio 6 brigados gyvenamojoje patalpoje yra sudaryta galimybė išvėdinti patalpą per langus, pelėsio, nariuotakojų, graužikų ir kt. kenkėjų nepastebėta.
12. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pelėsio dušo patalpose iš dalies patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad dušinėje vietomis matomas pelėsis lubose ir sienose, todėl konstatuota, jog atsakovas pažeidė HN 134:2015 39 punktą ir toks pažeidimas galėjo pareiškėjui sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei bausmę atliktų teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Utenos deratizacija“. Taip pat pateikti darbų atlikimo aktai, kurie patvirtina, jog pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo atliekami darbai. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jų naikinimo atmesti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.
14. Teismas nustatė, kad 5 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai, 3 pisuarai, prausykloje 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 6 būrio sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai, 3 pisuarai, prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės; 15–16 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 4 pisuarai, prausykloje 8 praustuvės, 1dušo sietelis; Karantino būrio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, prausykloje 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Ginčo laikotarpiu 16 būryje buvo 82 nuteistieji, 6 būryje buvo 61 nuteistasis, 5 būryje buvo 62 nuteistieji, karantine 13 nuteistųjų. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas konstatavo, jog tai atitiko normose numatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad buvo tik keli tualetai, niekada nebuvo užtikrintas reikiamas praustuvių kiekis (jų visada būdavo mažiau nei priklauso), tačiau konkretaus buvusio sanitarinių įrenginių, praustuvių kiekio pareiškėjas nenurodė. Minėtos aplinkybės laikytos abstrakčiomis ir nepakankamomis atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
16. Atsakovo pateikti duomenys (Ūkio skyriaus pažyma) patvirtino, kad 2-ame sektoriuje esantys tualetai nėra suskirstyti į nuteistųjų ir personalo, tačiau įstaigos personalui prie jų darbo vietų yra įrengti atskiri tualetai ir darbuotojai nesinaudoja prie būrių esančiais tualetais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo tualeto personalui, tačiau iš nurodytų abstrakčių aplinkybių nebuvo galimybės nustatyti, ar tokio tualeto nebuvo būryje, ar gyvenamajame korpuse. Be to, pareiškėjas nenurodė, jog dėl susidarančių eilių prie sanitarinio mazgo ar dėl pareigūnų naudojimosi tualetu be eilės jis kreipėsi į atsakovą. Kreipimosi į pataisos namų administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar minėtos institucijos, žinodamos apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Ūkio skyriaus pažymoje pažymima, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Taip pat nurodoma, kad įstaigoje yra parengtas ir su Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas pareigūnų veiksmų planas kilus gaisrui, visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Pareiškėjas minėtoje pažymoje pateiktos informacijos neginčijo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, ar įstaigoje nėra laikomasi priešgaisrinių taisyklių. Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl asbesto dulkių, galimo gaisro pavojaus laikyti deklaratyviais ir atmesti kaip nepagrįsti.
18. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu iš viso 5 paras karantino patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos (pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto), dušo patalpoje buvo pelėsis, todėl konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
19. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, ar, kad elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus konstatuoto pažeidimo pobūdį, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
20. Byloje nenustačius, kad dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimams (pelėsis dušo patalpoje, 5 paras karantino patalpose pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto) pažeidimo mastą, jo trukmę, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytos mažareikšmėmis ir šioje byloje buvo pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
III.
21. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą (b. l. 109–110).
22. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pats pripažino, jog pareiškėjo teisės nebuvo užtikrintos. Taip pat teismas pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Byloje nustatyta, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (pelėsis dušo patalpoje, 5 paras karantino patalpoje pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto). Teismo išvada, kad neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijai. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti (b. l. 114–116).
24. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., atlyginimo.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK 5 paras karantino patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos (pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto), dušo patalpoje buvo pelėsis, pripažino, kad buvo pažeista I. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
27. Visų pirma, pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nekelia ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir mano, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų (pelėsis dušo patalpoje, 5 paras karantino patalpoje pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto), nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, t. y. pareiškėjas iš esmės ginčija tik Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde neginčijamų pirmosios instancijos teismo išvadų ir sprendimo motyvų nebekartoja ir plačiau dėl to nepasisakys. Juolab kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
28. Taigi, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
29. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
30. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, atsakovo atstovo įvykdyti neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018; kt.).
31. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Pavyzdžiui, EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, vienam asmeniui tenkančio minimalaus kameros ploto skaičiavimo metodikos, be kita ko, atsižvelgęs į savo praktiką, nurodė ir tai, jog paprastai tik trumpas, atsitiktinis ir nedidelis (nežymus) reikalaujamos minimalios asmeninės erdvės sumažinimas gali paneigti griežtą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Pavyzdžiui, 2012 m. sausio 17 d. sprendime byloje Fetisov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 43710/07, 6023/08, 11248/08, 27668/08, 31242/08 ir 52133/08) (134-138 p.), kai kalinys buvo laikomas maždaug 2 kv. m plote 19 dienų (žr. toliau 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Dmitriy Rozhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 4265/06), 52-53 p.) arba 2013 m. spalio 17 d. sprendime byloje Vladimir Belyayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 9967/06) (33-36 p.), kai kalinys buvo laikomas 2,95 kv. m plote 10 dienų, o vėliau ne iš eilės 2,65 kv. m plote 2 dienas ir 2,97 kv. m plote 26 dienas, taip pat 2013 m. balandžio 9 d. sprendime byloje Kurkowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 36228/06) (66-67 p.), kai pareiškėjas buvo laikomas maždaug 2,1 kv. m plote 4 dienas ir vėliau 2,6 kv. m plote dar 4 dienas EŽTT nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.
32. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad 5 paras buvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui karantino patalpoje teko 3,13 kv. m, o dušo patalpoje buvo matomas pelėsis. Kitų pažeidimų, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK, nenustatyta. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK byloje taip pat nenustatyti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos, priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog dėl tokios pagalbos pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė (b. l. 25–26). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
33. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
34. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.