Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-5018-905/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-28
Bylos Nr.
2-5018-905/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Ieškovas
K. A.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2-5018-905/2012
Proceso Nr. 2-03-3-03820-2012-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.8; 73.2.2.5; 93.2.11
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,teismo posėdžio sekretorė A. P.,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. V. iratsakovo atstovei J. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 12 324 Lt neišmokėtos draudimo išmokos ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas. 2011 m. liepos 14 d. įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu sunaikintas (sudegė) ieškovui priklausęs automobilis VW Phaeton. Šis automobilis buvo apdraustas transporto priemonių (KASKO) draudimu. Atsakovas nustatė 41 700 Lt atlygintinos žalos (išmokėtinos draudimo išmokos) dydį; nurodyta suma sumokėta ieškovui. Pagal ieškovo iniciatyva nepriklausomo turto vertintojo sudarytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą automobilis draudžiamojo įvykio dieną įvertintas 54 324 Lt. Anot ieškovo, iš šios sumos atskaičius draudimo sutartyje nurodytą 300 Lt besąlyginę išskaitą, atsakovas įpareigotinas išmokėti likusią 12 324 Lt sumą (54 324 – 300 – 41 700). Ieškovo nuomone, automobilis buvo pritaikytas Lietuvos rinkai, atitiko techninės apžiūros reikalavimus, nenustatyta jokių automobilio naudojimo apribojimų.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad automobilio rinkos vertė, kuri apibrėžta draudimo taisyklių 1.19 punkte, tai pinigų suma, už kurią Lietuvoje gali būti parduotas analogiškas automobilis. Anot atsakovo, ekspertas, ieškovo iniciatyva nustatęs automobilio rinkos vertę, neatsižvelgė į tai, jog Anglijoje pagamintas ieškovo automobilis buvo skirtas kitai negu Lietuvos rinkai. Atsakovo nuomone, automobilio vairo padėtis dešinėje ir (arba) jos perkėlimas į kairę daro didelę įtaką jo paklausai bei rinkos vertei Lietuvoje ir atsakovo ekspertas atsižvelgdamas į šiuos kriterijus atitinkamai pakoregavo ieškovo automobilio rinkos vertę įvykio metu.

Teismo nustatytos aplinkybės

Galiojant šalių 2011 m. gegužės 5 d. sudarytai transporto priemonių draudimo sutarčiai (b. l. 79-84), 2011 m. liepos 14 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sunaikintas (sudegė) ieškovo automobilis VW Phaeton. Atlikęs nuostolių sureguliavimo procedūras, atsakovas (draudikas) nustatė 42 000 Lt nuostolio sumą, iš kurios išskaitė 300 Lt besąlyginės išskaitos ir išmokėjo ieškovui (draudėjui) 41 700 Lt draudimo išmokos (b. l. 6, 37, 42).

Ieškovo užsakymu atlikęs automobilio vertinimą, vertintojas A. V. nustatė, kad automobilio rinkos vertė 55 370 Lt, likutinė vertė 1046 Lt, dėl įvykio patirto nuostolio dydis 54 324 Lt (b. l. 16). Atsakydamas į atsakovo raštą-paklausimą, A. V. 2012 m. gegužės 14 d. rašte nurodė, kad nėra informacijos apie specialią ieškovo automobilio paskirtį ar skyrimą specifinei rinkai, kas galėtų turėti didelės įtakos rinkos vertei (b. l. 35).

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010 m. kovo 31 d. redakcija, galiojusi draudžiamojo įvykio metu) 1.19 punkte nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė – pinigų suma, už kurią Lietuvoje gali būti parduota analogiška transporto priemonė, sudarius tiesioginį sandorį tarp norinčių tokią transporto priemonę parduoti bei pirkti asmenų ir tinkamai pateikus rinkai, jei abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nelemiant kitoms su tokiu sandoriu tiesiogiai nesusijusioms aplinkybėms (b. l. 56). Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad jei draudimo sutartyje nenurodyta konkreti draudimo suma, tokiu atveju draudimo suma lygi transporto priemonės rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną (b. l. 58). Iš esmės taip pat draudimo suma apibrėžta ir draudimo liudijimuose (b. l. 79, 82).

Iš UAB Marijampolės techninės apžiūros centro pateiktų duomenų matyti, kad: ieškovo automobilis VW Phaeton pagamintas 2005 metais; kilmės šalis (įvežta) Didžioji Britanija; pirmos registracijos Lietuvoje data 2011 m. balandžio 7 d.; techninės apžiūros data 2011 m. balandžio 7 d.; pirminė techninė apžiūra „be trūkumų“; techninė apžiūra galioja iki 2013 m. balandžio 7 d. (b. l. 78).

Įmonės „Moller Baltic Import“ SE 2012 m. lapkričio 7 d. rašte nurodyta, kad ši įmonė, kaip Volkswagen automobilių gamintojo Volkswagen AG atstovas ir Volkswagen automobilių importuotojas, Baltijos šalyse nerealizuoja automobilių su vairu dešinėje. Rašte taip pat nurodyta, kad Volkswagen automobilių gamintojas nenumato galimybės perdaryti automobilius, kurių vairas dešinėje, į automobilius su vairu kairėje; neteikia techninių sąlygų bei technologijos tokiam automobilių perdarymui. Įmonės „Moller Baltic Import“ SE teigimu, Volkswagen AG tokius automobilius (kurių vairas perkeltas iš dešinės į kairę pusę) vertina kaip nepataisomai sugadintus ir kategoriškai atsisako bet kokios atsakomybės už tokių automobilių eksploatacijos pasekmes (b. l. 99).

Teismo posėdžio metu šalių atstovai nurodė, kad laikosi pozicijos, jog draudžiamojo įvykio metu automobilio vairas buvo kairėje pusėje. Remdamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu draudimu dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo automobilis buvo įregistruotas Lietuvos Respublikoje, automobiliui 2011 m. balandžio 7 d. atlikta techninė apžiūra, teismas vertina kaip nustatytą faktinę aplinkybę, jog draudžiamojo įvykio metu automobilio vairas buvo kairėje pusėje.

Aplinkybių teisinis įvertinimas

Pirmiau nurodytos Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (toliau – Taisyklės) 6.1 ir 1.19 punktų nuostatos lemia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui ieškovas kaip draudėjas įgijo teisę į draudimo sumą, kuri lygi automobilio rinkos vertei draudžiamojo įvykio dieną. Taisyklių 1.19 punkte apibrėžta transporto priemonės rinkos vertės sąvoka, teismo vertinimu, iš esmės atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. 1497 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) pateikiamą turto rinkos vertės sąvoką arba 2 straipsnio 13 dalyje (1999 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. VIII-1202 redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.) pateiktą rinkos vertės sąvoką.

Tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar Didžiojoje Britanijoje su vairu dešinėje pagamintas automobilis VW Phaeton (pritaikytas eismui kairiąja kelio puse), jo vairą perkėlus-permontavus į kairę pusę, gali būti rinkos vertės prasme vertinamas kaip analogiškas automobilis VW Phaeton (pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse). Spręsdamas dėl šios aplinkybės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 28 punkte nustatyta, jog transporto priemonės valdymo įtaisus perstatyti iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš šių sąlygų: 1) transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise; 2) transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas. Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad abiem 28 punkte nurodytais atvejais po perdirbimo turi būti atlikta transporto priemonės techninė ekspertizė. Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad kitoje šalyje perdirbtoms ir į Lietuvą įvežtoms transporto priemonėms turi būti atliekama techninė ekspertizė. Pažymėtina, kad automobilio valdymo sistemos (taigi ir vairo) perkėlimas iš dešinės į kairę pusę priskiriamas sudėtingam perdirbimui (Tvarkos 7 punkto devintoji pastraipa, 2 priedo 4.2 punktas).

Viena vertus, ieškovas nenurodė-neatskleidė, kas ir kokiomis techninėmis sąlygomis atliko automobilio perdirbimo darbus jį pritaikant eismui dešiniąja kelio puse. Šiuo aspektu byloje nepateikta jokių duomenų, kad automobilio perdirbimo darbai, ypač tie, kurie susiję su vairo perkėlimu, atlikti automobilio gamintojo įgaliotame servise arba kad ieškovas, turi (turėjo) automobilio gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atliko servise pagal gamintojo technines sąlygas, taip pat kad po tokių perdirbimo darbų buvo atlikta automobilio techninė ekspertizė (Tvarkos 28, 29, 44 punktai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Volkswagen automobilių gamintojo atstovo įmonės „Moller Baltic Import“SE rašte nurodyta, kad gamintojas apskritai nenumato galimybės (taigi ir techninių sąlygų) šitaip perdaryti automobilius. Vadinasi, automobilių gamintojas (bent jau jo atstovas įmonė „Moller Baltic Import“SE) neturi duomenų, kad ieškovui būtų išduotos-suteiktos techninės sąlygos automobilio perdirbimui ar kad toks perdirbimas galėjo būti atliktas gamintojo įgaliotame servise. Kita vertus, atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį negrindė argumentais ar aplinkybėmis, susijusiomis su automobilio perdirbimo darbų kokybe, neįrodinėjo, kad automobilio perdirbimo, vairo perkėlimo darbai atlikti nekokybiškai, kad automobilio techninė apžiūra atlikta nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Vadovaudamasis civiliniame procese vyraujančiais rungimosi ir dispozityvumo principais (Civilinio proceso kodekso 12, 13, 178 straipsniai) ir atsakovui neginčijant automobilio perdirbimo darbų ir (ar) šių darbų kokybės atitikties norminių teisės aktų reikalavimams, teismas nesprendžia ir nenustatinėja, kokią įtaką automobilio rinkos vertei gali turėti faktiškai atliktų automobilio perdirbimo, vairo perkėlimo darbų kokybė ir teisėtumas (atitiktis teisės aktų reikalavimams).

Vairo perkėlimas iš vienos pusės į kitą, akivaizdu, yra kompleksinio pobūdžio darbas, kurio metu pakeičiamas-perdirbamas ne tik vairo mechanizmas, bet ir automobilio salono detalės, pedalai, elektros instaliacija, skysčių (tepalų) žarnelės, jų konfigūracija, taip pat atitinkamai pakeičiama tam tikrų mazgų-detalių vieta variklio skyriuje. Šie darbai, jų atlikimo kokybė turi didelę įtaką automobilio eksploatavimui ir jo saugumui, todėl darbai turi būti atlikti itin kokybiškai, kruopščiai. Dėl to vairo perkėlimas vertintinas ne tik kaip sudėtingas (Tvarkos 7 punkto devintoji pastraipa, 2 priedo 4.2 punktas), bet ir kaip esminis automobilio perdirbimas. Atsižvelgdamas į aptariamų automobilio perdirbimo darbų didelį mastą ir aukštus reikalavimus jų atlikimo kokybei, teismas sprendžia, kad šitaip perdirbtas ieškovo automobilis (net ir nepaneigus perdirbimo darbų ir darbų kokybės atitikties teisės aktų (Tvarkos 28, 29 punktų) reikalavimams, t. y. laikantis pozicijos, kad perdirbimo darbai atlikti vis dėlto automobilio gamintojo įgaliotame servise arba kad ieškovas turi (turėjo) gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atliko bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas ir kad po tokio perdirbimo buvo atlikta techninė ekspertizė) rinkos vertės prasme negali būti vertinamas kaip analogiškas neperdirbtiems automobiliams. Taigi sprendžiant dėl perdirbto automobilio rinkos vertės, analogiškais tokiam automobiliui turi būti laikomi tokiu pačiu mastu ir tvarka perdirbti automobiliai.

Ieškovo iniciatyva automobilį įvertinęs vertintojas nepagrįstai neatsižvelgė į automobilio perdirbimą kaip į kriterijų, turintį įtakos automobilio rinkos vertei. Atsakovo atliktame automobilio įvertinime į šį kriterijų pagrįstai atsižvelgta. Ieškovas neginčijo perdirbto automobilio vertės sumažinimo masto, t. y. neginčijo, kad analogiškai perdirbto automobilio rinkos vertė turėtų būti didesnė, negu nustatė atsakovas, todėl teismas nesprendžia, ar atsakovas automobilio rinkos vertę pagrįstai sumažino būtent tokia dalimi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Dėl to ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, valstybei iš ieškovo priteistina 23,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1, 5 dalimis, 178 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,15 Lt (dvidešimt tris litus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius