Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1975-392/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
e2S-1975-392/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23158-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
V. V., N. V., K. V., L. V.
Kategorijos
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1975-392/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23158-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 106.1.;106.3.;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, civilinėje byloje sprendžiant ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo solidariems atsakovams V. V., N. V., K. V. ir L. V. priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. V., N. V., K. V. ir L. V. 568,40 Eur skolos už buto nuomą ir 15,35 Eur delspinigių, 532,35 Eur skolos už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, jog ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą (b.l. 1-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1-1538 punktu Nr. 2 turi teisę savivaldybės (atstovaujamojo) vardu pareikšti ieškinį, sprendė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pats išreiškia valią būti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovu teisme ir pateikia jo įgaliojimus patvirtinančius įrodymus. Teismas, nustatęs, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinyje save įvardino ne ieškovo atstovu, o ieškovu ir prašo jam, o ne savivaldybei priteisti atsakovo įsiskolinimą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomą ir skolą už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, sprendė ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant tikslią savo procesinę padėtį, ar jis veikia kaip ieškovas, ar kaip ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimą, konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta taisyklė negali būti aiškinama plečiamai bei suvokiama kaip pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio bet kuriuos viešus juridinius asmenis, kurie reiškia ieškinius dėl sumų priteisimo, nepaisant to, kad pareiga atsakovui mokėti šias sumas susiklostė iš teisinių santykių, kuriuose viena šalis buvo savivaldybė, valstybė ar savivaldybės/valstybės įstaiga/įmonė. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei bet kuris ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl sumų priteisimo, kurios susidarė dėl turėtų sutartinių ar kitokių teisinių santykių tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų, būtų savaime laikomas ginančiu savivaldybės interesą, netektų teisinės prasmės CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas. Sisteminis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 bei 10 punktų aiškinimas neleido teismui CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinti plečiamai. Atkreipė dėmesį, jog kitos savivaldybės įmonės, kurios lygiai taip pat kaip ir ieškovas teikia viešąsias paslaugas savivaldybės vardu, susimoka žyminius mokesčius už reiškiamus ieškinius, pvz. UAB „Rasų valda“, UAB „Grinda“ ir kt. Įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį, teismas sprendė, jog ieškovo tikslas – išieškoti įsiskolinimą iš gyventojų už suteiktas viešąsias paslaugas, o ne apginti pažeistus savivaldybės gyventojų interesus. Tokiu atveju ieškinio reikalavimas priteisti už suteiktas viešąsias paslaugas sumas patenka ne į CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o į CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto reglamentavimo sritį, kuris pagal kasacinio teismo praktiką negali būti aiškinamas plečiamai ir apima tik tuos atvejus, kai ginčas vyksta dėl lėšų išieškojimo už atliktas viešo administravimo funkcijas, o ne suteiktas viešąsias paslaugas. Padarė išvadą, kad ieškovas (kuris pats vykdo ūkinę veiklą bei gauna pelną iš viešųjų paslaugų teikimo nuomojant savivaldybės būstą, taip pat, kuris siekia pats sau, o ne tiesiogiai į savivaldybės biudžetą išieškoti lėšas) tokio pobūdžio byloje nėra laikomas ginančiu savivaldybės interesą, kas sudarytų pagrindą jį atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl nustatė terminą sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 40-42).

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas (ieškovas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad ieškinį pareiškė dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, kuriuos nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau patikėjimo teise valdo ieškovas. Be to ieškovo įstaiga nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškinį pareiškė siekiant apginti savivaldybės interesus – išieškoti įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų nuomą, todėl, ieškovo nuomone, nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straiopsnio 1 dalies 5 punktą turi būti atleistas. Paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administarcijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 30-694 patvirtintų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.3 punktą, atstovauja Savivaldybės interesus visų instancijų teismuose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos teikėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administartorių, daugiabučių namų savinikų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius), ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savarankiškai užimamų pataplų bei atstovauja kitų kategoriijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės viklos sritimi, išskyrus atstovavaimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Kadangi ginčas kilo iš nuomos teisinių santykių, turto patikėtinis veikia patikėtojo interesais, turi jam suteiktą teisę reikšti teismui reikalavimus dėl skolų už buto nuomą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinyje nurodė eilę civilinių bylų dėl skolų išieškojimo už patalpų nuomą ir kitas paslaugas, kurios buvo išspręstos ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K-53/2015, kadangi nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nagrinėtos civilinių bylų faktinės aplinkybės skirtingos (b.l. 44-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti proporcinį žyminį mokestį ir nurodyti tikslią savo procesinę padėtį: ar jis veikia kaip Vilniaus savivaldybės atstovas, ar kaip ieškovas (b.l. 40-42).

Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už buto nuomą, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir, kurį patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Gyvenamosios patalpos (butas), esančios Vaduvos g. 32-3, Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilnius miesto savivaldybei (b.l. 5). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsniu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 28 sprendimo Nr. 1-484 „Dėl UAB Bendruva“ pertvarkymo“, 5 punktu, 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 nusprendė perduoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (skirtas naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti (b.l. 27). Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 1 punktą, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Pagal Įstatų 8 punktą, pagrindinis įmonės tikslas - administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b.l. 28). Pagal Įstatų 9.3 punktą, ieškovas atstovauja Savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendrosios mompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimų Savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos teikėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administartorių, daugiabučių namų savinikų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius; ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savarankiškai užimamų pataplų bei atstovauja kitų kategoriijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavaimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (b.l. 28-29). Pagal Įstatų 9.7 punktą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ veikla apima nuomos mokesčių iš nuomininkų surinkimą ir nesumokėtų mokesčių išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 29).

Viena vertus, net iš atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir tai, kad nėra visiškai aišku kokiu teisniu pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos už buto nuomą priteisimo: kaip atstovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės interesus, ar kaip ieškovas, vertintina, kad primosios instancijos teismas pagrįstai paprašė nurodyti tikslią besikreipiančio į teismą asmens procesinę padėti. Kita vertus iš ieškinio yra akivaizdu, kad jame ieškovu yra įvardinta SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir reikalaujamas sumas ieškinio rezoliucinėje dalyje taipogi aiškiai prašoma priteisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl toks trūkumas nebūtų pakankamu pagrindu ieškinį atsisakyti priimti, nes ieškovas yra pakankamai aiškus.

Dėl žyminio mokesčio

Pirmosios instancijos teismas ginčijamojoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-53/2015, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai bei vadovaujantis šiuo straipsniu negali būti atleidžiamos nuo žyminio mokesčio visos valstybių ir savivaldybių institucijos (įstaigos) vien dėl to, kad jos padavė ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, kiekvienu atveju turi būti nustatinėjama kokio pagrindinio (dominuojančio) intereso vedamas ieškovas kreipėsi į teismą su atitinkamu ieškiniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas ir yra viešasis juridinis asmuo, tačiau jis administruodamas savivaldybės turtą bei rinkdamas už jį mokesčius, turi įrodyti, jog veikia savivaldybės interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai nurodoma, jog jo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, galima remtis išaiškinimais bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje išaiškinta atitinkama teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013). Sutiktina, jog paminėtos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-53/2015 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa, tačiau toks kasacinio teismo išaiškinimas nėra naujas, dėl to, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti aiškinamas plečiamai išaiškinimas jau buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 14 d. konsultacijoje Nr. A3-80 (Teismų praktika, Nr. 19, p.240-241).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Kaip jau minėta, CPK 83 strainio 1 dalies 10 punkto sąvoka „valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos)” negali būti aiškinama plečiamai, t.y. nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatleidžiami ūkio subjektai – įmonės: valstybės ar savivaldybės įmonės (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1, 2 dalys) bei akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurios nėra išlaikomos iš valstybės biudžeto, jų turtas atskirtas nuo savininko (akcininkų) turto ir pagal prievoles jos atsako tik savo turtu (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įsatymo 2 straipsnio 3 dalies), todėl šioms įstaigoms (įmonėms) CPK 83 straipnio 1 dalies 10 punktas netaikomas.

Ieškovas įrodinėja, kad ieškinį pareiškė siekdamas apginti viešąjį interesą – Vilniaus mieto savivaldybės interesą, todėl yra atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris nustato, jog nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Teisę pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą reglamentuoja specialioji norma – CPK 49 straipsnis. Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį, prokuroras gali pareikšti ieškinį ne tik Civiliniame kodekse, šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. O valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais. Asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Taigi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: 1) subjektas gina viešąjį, valstybės ir/ar savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti), 2) teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįvardino įstatymo, suteikiančio jam teisę ginti viešąjį interesą, nemotyvavo, kaip pasireiškia bendrojo pobūdžio teisė ginti viešąjį interesą. Nuorodos į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimą Nr. 1-474, SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus, nėra pakankamas pagrindas faktui konstatuoti, jog apeliantas pareikštu ieškiniu gina viešąjį interesą. Konstatuotina, jog kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gali tik tie subjektai, kuriems teisė ginti viešąjį interesą yra numatyta jų veiklą ir įgaliojimus reguliuojančiuose įstatymuose, o vien tai, jog atitinkamas asmuo priklauso kuriai nors iš paminėtų asmenų kategorijų (Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius), savaime nereiškia, jog jis kreipiasi į teismą ginti viešąjį interesą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. lieps 13 d. nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas terminą, per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartyje, pašalinti.

Teisėjas Virginijus Kairevičius