Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1291-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-06
Bylos Nr.
2S-1291-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Taiyang”
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2S-1291-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-13686-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taiyang” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Taiyang“ patikslintą skundą dėl antstolio Eduardo Sergėjevo veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Pateiktu skundu pareiškėja prašė panaikinti antstolio E. Sergėjevo patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pakartotinės pareiškėjo turto, esančio (duomenys neskelbiami), varžytynės; priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pakartotinės buto, esančio (duomenys neskelbiami) varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; paskirti pareiškėjo turto – buto, esančio (duomenys neskelbiami), rinkos vertės nustatymo ekspertizę arba turtą įkainoti 60 000 EUR sumai, vadovaujantis UAB „ideArt“ ataskaita. Nurodė, jog antstolio nustatytas turto įkainojimas aiškiai neatitinka realios rinkos vertės ir turtas parduodamas už ženkliai per žemą kainą. Antstolio areštuotas turtas buvo įvertintas 2017 m., todėl praėjus dviem metams nuo turto vertinimo privalėjo ne pardavinėti turtą, bet atlikti naują turto vertinimą. Turtą įkainojus neprofesionaliai ir jį pardavinėjant per žema kaina yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip turto savininko, teisės. Todėl pareiškėjos nuomone turto įvertinimo ir pardavimo iš varžytynių veiksmus būtina pripažinti neteisėtais. Pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad šiuo metu turto vertė siekia 60 000 EUR, todėl arba privalo būti paskirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė, arba turtas įkainotas 60 000 EUR suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, jog antstolis buvo paskyręs areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir 2017 m. spalio 6 d. įkainojo turtą remdamasis atliktos ekspertizės nustatyta vidutine turto rinkos verte. Pareiškėja skundė antstolio atliktą turto įkainojimą, tačiau skundas dėl nustatytos turto rinkos vertės 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14209-808/2018 buvo atmestas. Pareiškėjas, teikdamas argumentus dėl per žemos turto vidutinės rinkos vertės, remiasi UAB „ideArt“ Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbiami), bendra rinkos vertė yra 60 000 EUR. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad tikrai tokia yra turto rinkos vertė, kadangi turto rinkos kainą nustato ne tik turto vertės nustatymo ekspertizės ar ataskaitos, bet ir varžytynių dalyviai, kurie varžydamiesi siūlo kainą, kurią yra pasirengę sumokėti už perkamą turtą. Nagrinėjamu atveju turtas yra parduotas už aukštesnę, nei buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, kainą, todėl konstatuotina, jog turtas buvo parduotas už realią, šiuo metu rinkoje vyraujančią turto kainą. Pakartotinai atliekant turto vertinimo ekspertizę, skelbiant varžytynes ir atliekant kitus vykdymo veiksmus dar kartą, ne tik kad nebūtų garantijų, kad turtas bus parduotas už aukštesnę kainą, bet padidės ir vykdymo išlaidos, ir palūkanos išieškotojui, todėl negalima nustatyti, ar skolininko interesai bus labiau apginti. Pareiškėjos pateikta turto vertinio pažyma nėra prilyginama turto rinkos vertės nustatymo ekspertizei, nėra išsami, prie jos nėra pateiktos turto vertės nustatymo ataskaitos, todėl prilyginti pateiktą pažymą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizei ir pagrįstai tikėtis, kad atlikus ekspertizę būtų nustatyta analogiška turto vertė nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja UAB „Taiyang“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Teismas nagrinėjamoje byloje netyrė ar pareiškėjos turtas antstolio vykdomojoje byloje iš tikrųjų buvo įvertintas rinkos kaina.

3.2. Antstolio neprofesionalumą įrodo tai, jog antstolis turtą pardavinėja 2019 m. vadovaudamasis 2017 m. nustatyta turto verte, kai tuo tarpu dėl nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimų, turto rinkos kaina gerokai padidėjo.

3.3. Antstolio atliktoje ekspertizėje turto vertė nurodyta 45000,00 Eur, pareiškėjos užsakytame vertinime turto vertė nurodoma 60000,00 Eur. Toks verčių skirtumas yra ženklus, jog sukeltų abejonę dėl antstolio atlikto vertinimo teisingumo.

3.4. Pareiškėjos atliktas turto vertinimas yra tinkamas ir patikimas, nes vertinimą atliko ekspertė įrašyta į teismo ekspertų sąrašą.

IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

4. Suinteresuotas asmuo antstolis Eduardas Sergėjevas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

4.1. Pareiškėja jau buvo apskundusi antstolio atliktos ekspertizės išvadas, nurodydama, jog turtas įvertintas netinkamai, tačiau 2018-04-25 teismas nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nutartis yra įsiteisėjusi.

4.2. Antstolio veiksmai yra reglamentuoti įstatyme, neįvykus pirmosioms varžytynėms antstolis privalo skirti pakartotines varžytynes, o ne skirti ekspertizę turto rinkos kainai nustatyti.

4.3. Pareiškėjos pateiktas turto vertinimas nėra turto vertės nustatymo ekspertizė, o taip pat vertinimo ataskaita nėra išsami, nėra aišku kuom remiantis nustatyta tokia turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

7. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

8. Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų Civilinio proceso kodekso numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai (Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio atlikto apeliantei priklausančio turto įkainojimo naujos turto rinkos vertės ekspertizės nepaskyrimo. Apeliantės teigimu turto rinkos kaina buvo nustatinėjama 2017 m. o varžytynės vykdomos tik 2019 m., per du metus turto rinkos vertė ženkliai pakilo. Tokias nurodomas aplinkybes pagrįsti apeliantė pateikė turto vertinimo ataskaitą, kuria turtas įvertintas 60000,00 Eur suma.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2017-10-06 atlikus turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantė su ekspertizės išvadomis nesutiko ir teikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuris teismo nutartimi buvo atmestas. Kaip nurodyta antstolio pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą dėl pačios apeliantės procesinių veiksmų turto pardavimas varžytynėse užsitęsė, nes apeliantės prašymu vykdomoji byla buvo sustabdyta. Antstoliui atnaujinus vykdomosios bylos vykdymą jis privalo tęsti vykdymo procesus, o ne juos atlikti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius, jog antstolis savo pareigas vykdymo procese vykdė aplaidžiai, nes neskyrė dar vienos turto rinkos kainos nustatymo ekspertizės. Areštuoto turto kaina buvo nustatyta, todėl kiti antstolio veiksmai numatyti įstatyme buvo turto varžytynių skelbimas.

12. Apeliantės teigimu jos pateikta turto vertinimo ataskaita turėjo sukelti abejonę dėl antstolio atliktos ekspertizės išvadų dėl turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Turto rinkos kainą apsprendžia ne tik turto rinkos kainos nustatymo ekspertizė, bet ir subjektyvus turtą ketinančių įsigyti asmenų vertinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog turtas pirminių pakartotinių varžytynių metu buvo parduotas už 46709,00 Eur. Būtent už tokią kainą turtą įsigyti sutiko varžytynių dalyvis, todėl spręstina, jog būtent tokia yra reali apeliantės turto rinkos kaina.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolis nurodė, jog apeliantės pateikta vertinimo ataskaita yra neišsami, su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog turto vertė nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau nėra pateikta informacija apie lyginamuosius sandorius, nėra pateikti skaičiavimai, nėra duomenų apie turto būklę, turto nuotraukų. Įvertinus nurodytas aplinkybes sutiktina, jog pateikta vertinimo ataskaita nėra išsami, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinimo ataskaita nelaikytina tikslia bei keliančia abejonių dėl antstolio atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka