Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu) ir jam paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu) ir jam paskirta 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (R. G. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 metai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (R. G. atžvilgiu) ir jam paskirta 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį (R. G. atžvilgiu) ir jam paskirta 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

Paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.

K. P. bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – 2015-06-22.

Iki šiol neatlyginta civilinio ieškinio dalis patenkinta ir priteista R. S. naudai iš K. P. 85,90 EUR nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-08-02, apie 22.00 val., būdamas bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste iš bute buvusios rankinės, kuri buvo pakabinta ant durų, pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą - piniginę 10 litų vertės su joje buvusiais pinigais 480 litais - R. S. vardu išduotą „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuo stalo pagrobė R. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 301 dual“, kurio vertė 260 litų, ir 150 ml talpos kvepalų buteliuką, kurių vertė 30 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. 780 litų (225, 90 eurų) turtinę žalą, taip neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę iki 2014-08-02, 22-23 val., kol išmetė (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g.

Be to, K. P. nuteistas už tai, kad jis 2014-09-12, apie 24.00 val., būdamas viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) skg. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pagrobė svetimą R. G. priklausantį turtą iš jo asmens drabužių, tai yra striukės kišenės: mobilaus ryšio telefoną „SONY XPERIA Z SORT“, kurio vertė 1000 litų, 60 litų, R. G. asmens dokumentus: R. G. asmens tapatybės kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB “SEB” mokėjimo kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. G. vardu, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. 1060 litų (307 eurų) turtinę žalą, taip pat neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę bei pagrobė R. G. asmens dokumentą: tapatybės kortelę.

Teismo posėdyje nuteistojo K. P. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai K. P. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. (už dvi nusikalstamas veikas), 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl K. P. kaltės. Nuteistojo K. P. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo K. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad K. P. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam K. P. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam K. P. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.) ir apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į K. P. asmenybę – anksčiau teistas, tačiau naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai K. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. P. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra artimos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. P. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, mažinti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo K. P. nurodytos aplinkybės – tai, kad jo teistumas išnykęs, jis visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir labai gailisi, netrukdė teismui nagrinėti jo baudžiamosios bylos, visada ateidavo į apklausą, yra atlyginęs R. G. visą jam padarytą turtinę žalą, R. S. atlygino dalį žalos, tačiau yra suinteresuotas atlyginti visą iš jo priteistą žalą, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad visos apeliaciniame skunde minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant K. P. bausmes. Naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta ir kurios suteiktų pagrindą švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, apeliantas nenurodė.

Nuteistojo K. P. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors nuteistasis K. P. teigia, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau iš bylos matyti, kad byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka – byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, o ne prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas K. P. nepripažino visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų, nėra pagrindo sumažinti nuteistajam K. P. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

Apeliacinius skundu nuteistasis K. P. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis K. P. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendį, buvo teistas 6 kartus už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys institutai – jam buvo taikyta amnestija, lygtinis paleidimas, tačiau tai K. P. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus K. P. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant K. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo K. P. padarytas veikas, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. P. paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.