- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-168/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Tomas Šeškauskas, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A., A. P., R. K., N.K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
gynėjoms advokatėms Angelei Fominienei, Vytautei Ladigaitei – Balčiūnienei, Albinai Cirulienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. , R. K. ir N.K. (N. K. ) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 9 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d.d., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 3 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-03-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 5 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d.d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2001-04-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str.1 d. laisvės atėmimu 5 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d.d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 3 d.d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2004-03-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės mėn. iš 10 į 11 d.d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, V. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, panaudojęs fizinį smurtą nepilnametės R.R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, prievarta ją nurengė, užspaudė jos kaklą ranka, taip atimdamas jai galimybę priešintis, su ja, esančia bejėgiškoje būklėje, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią ir taip nepilnametę R. R. išžagino.
R. K. nuteistas už tai, kad tęsiant nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, grasino nukentėjusiajai R. R. ir su ja, esančia bejėgiškoje būklėje, lytiškai santykiavo prieš jos valią, tai yra, ją išžagino.
N. K. nuteistas už tai, kad tuojau pat, toje pat vietoje, pasišalinus iš buto A. P. ir R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, užrakino buto duris, liepė nukentėjusiajai nepilnametei R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), nusirengti, grasino sumušti, panaudojo fizinį smurtą : prievarta už plaukų palenkė jos galvą iki savo lytinio organo ir jėga įstūmė jį į burną nukentėjusiajai ir taip patenkino su ja lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu būdu, tai yra seksualiai prievartavo nepilnametę R. R.
Be to, A. P. , R. K. ir N. K. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2003 m. gegužės mėn. 10-11 d.d. nakties laikotarpiu, V. M. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žagindami ir seksualiai prievartaudami oraliniu būdu nepilnametę R.R., gim. (duomenys neskelbtini), šiais smurto veiksmais sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, pasireiškusį stresogeninių įvykių išgyvenimu mintyse, nuotaikų svyravimu, miego sutrikimais, sumažėjusio ryšio su kitais žmonėmis jausmu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl psichikos sutrikimo.
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jo kaltė neįrodyta. Jis nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė. Apeliantas neneigia, kad 2003 m. gegužės mėn. naktį iš 10 į 11 d.d., kartu su kitais nuteistaisiais, nukentėjusiąja R. R. ir liudytoja V. O. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tvirtina, kad jis išgėręs vieną butelį alaus užmigo. Jis nukentėjusiosios gerai nepažinojo ir nežinojo jos amžiaus. Iki jam užmiegant jokio konflikto nebuvo ir apie išžaginimą jis nieko nežino. Jo kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymais. Apelianto manymu, nukentėjusioji ir liudytoja jį apkalba. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra prieštaringi, jos skirtingai aiškina įvykio nakties aplinkybes: liudytoja V. O. teigia, kad apeliantas oraliniu būdu santykiavo su nukentėjusiąja, ir ji užėjusi į kambarį tai stebėjo, tačiau nukentėjusioji šių aplinkybių nenurodė. Nukentėjusiosios parodymais yra neišsamūs, ji nebuvo apklausta teisme. Be to, nukentėjusioji įvykio vakarą buvo labai girta, todėl apelianto manymu, jos parodymai turėjo būti vertinami neigiamai. Liudytoja V. O. patvirtino tik aplinkybę, kad ji matė, kad jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąją, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad tai buvo prievartiniai lytiniai santykiai. Be to, teismas jo kaltę iš dalies grindžia nuteistojo R. K. parodymais, kuris nepatvirtino aplinkybės, kad apeliantas įvykio metu miegojo, tačiau R. K. nepatvirtino ir aplinkybės, kad jis žagino nukentėjusiąją.
Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo priimti teisingą sprendimą. Mano, kad jam yra paskirta per griežta bausmė. Jis nei karto nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, iš dalies pripažino savo kaltę, gailisi, kad dėl girtumo ar kitokios jam nesuprantamos priežasties nesuprato daromo nusikaltimo ir jo nenutraukė. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo jam skirti pačią griežčiausią sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą bausmę.
Nuteistasis N. K. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Mano, kad teismas jo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neįvertino visų aplinkybių. Į teismo posėdį nebuvo iškviesti: nukentėjusioji, liudytoja, teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertai, todėl jis negalėjo jiems užduoti klausimų. Tuo, apelianto manymu, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Jis šioje byloje buvo tik buto šeimininkas ir liudytojas. Mano, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, nes rėmėsi vien tik nukentėjusiosios R. R. parodymais. Be to, byloje jokių įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios R. R. parodymus, nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai nuteistieji A. P. , R. K. ir N. K. ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų A. P. , R. K. ir N. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Kauno apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl nepilnametės R. R. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, bei jos sunkaus sveikatos sutrikdymo, surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.
Dėl nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas prašo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį išteisinti. Apelianto prašymas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., rėmėsi ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismo išvada dėl A. P. kaltės išžaginus nepilnametę R. R. ir padarius jai sunkų sveikatos sutrikdymą padaryta remiantis nukentėjusiosios R. R. , liudytojos V. O. parodymais, teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvadomis ir kita bylos medžiaga.
Apeliantas nesutinka su nukentėjusiosios parodymais, nurodo, kad jie yra neišsamūs, nukentėjusioji nebuvo apklausta teisme. Be to, nukentėjusioji įvykio vakarą buvo labai girta, todėl, apelianto manymu, jos parodymai turėjo būti vertinami neigiamai.
Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino nukentėjusiosios R. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji dėl A. P. jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų – išžaginimo, davė nuoseklius parodymus. Jos nurodytos aplinkybės patvirtintos liudytojos V. O. , iš dalies nuteistojo R. K. parodymais ir kitais įrodymais. Todėl nėra pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiosios R. R. parodymais. Nukentėjusioji nebuvo apklausta teisme dėl objektyvių priežasčių – ekspertai, atlikę nukentėjusiajai psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, nukentėjusiajai dėl išlikusių potrauminio streso reiškinių nerekomendavo dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus (t.5 b.l. 34-35). Tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo girta neduoda pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu, kadangi jos parodymus patvirtino kiti byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiosios ir liudytojos V. O. parodymai yra prieštaringi, mano, kad jos jį apklaba.
Apeliantas, teigdamas, kad nukentėjusiosios ir liudytojos V. O. parodymai yra prieštaringi, nurodo, kad jos skirtingai aiškino aplinkybes dėl nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo oraliniu būdu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje dalyje iš tikrųjų nukentėjusiosios ir liudytojos V. O. parodymai nesutapo. Tačiau pažymėtina, kad nesurinkus objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas padarė ši nusikaltimą, jis buvo išteisintas. Dėl kitų esminių aplinkybių nukentėjusiosios ir liudytojos V. O. parodymai sutapo.
Kolegijos nuomone, deklaratyvus ir niekuo nepatvirtintas yra apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusioji ir liudytoja V. O. jį apklaba. Apeliantas nenurodo jokių priežasčių dėl kurių jos galėtų jį apkalbėti. Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajai nebūdinga patologiškai fantazuoti bei sureikšminti savo išgyvenimų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu (t. 5 b.l. 34-35). Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Todėl šis apelianto skundo argumentas kaip nepagrįstas atmetamas.
Be to, apeliantas nurodo, kad liudytoja V. O. nepatvirtino aplinkybės, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo prievartiniai lytiniai santykiai. Šis apelianto skundo teiginys neatitinka tikrovės. Liudytoja V. O., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nukentėjusioji bijojo vaikinų, be to, ji matė kaip nukentėjusioji, prievartaujama A. P., verkė (t.1 b.l. 100-101).
Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė ir nuteistojo R. K. parodymais, nes pastarasis nepatvirtino aplinkybės, kad jis žagino nukentėjusiąją. Nuteistais R. K. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti apelianto nurodomos aplinkybės, kadangi jis nematė ir nežinojo ar kiti nuteistieji santykiavo su nukentėjusiąją, tačiau jis nurodė kitas svarbias įvykio aplinkybes, kurios sutapo su kitais bylos įrodymais, jais teismas ir rėmėsi.
Taip pat neatitinka tikrovės ir apelianto skundo teiginys, kad jis nežinojo nukentėjusiosios amžiaus. Šie apelianto teiginiai paneigti nukentėjusiosios parodymai, kuri parodė, kad A. P. pažįsta 6 metus (t.1 b.l. 34, 44-45), taip pat ir liudytojos V. O. parodymais, kuri parodė, kad A. P. ir N.K. žinojo, kad jos su nukentėjusiąją yra vienmetės (t. 1 b.l. 102-103). Pažymėtina, kad pats apeliantas nurodė, kad jie su liudytoja buvo klasiokai (t.3 b.l. 68).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, ir pagrįstai pripažino A. P. padarius nusikaltimus, o jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 149 str. 3 d. ir 135 str. 1 d., ir paskyrė jam tinkamas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo panaikinti nuosprendį nenustatė, todėl nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nenaikinamas.
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Apelianto prašymas atmestinas.
Kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam R. K. bausmė paskirta laikantis BK 54 str. nuostatų. Teismas, skirdamas apeliantui bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį. Apeliantas padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Apelianto padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad apeliantas praeityje teistas 4 kartus, iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2002-10-09 lygtinai, prieš 1 m. 22 d., tačiau jau 2003 m. gegužės mėn. jis vėl padarė du naujus sunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tik visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis ( BK 59 str. 1 d. 2 p.) yra kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. taisyklėmis ir paskirtas apeliantui bausmes teisingai subendrino apėmimo būdu, nes nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Teismas taip pat pagrįstai vadovavosi BK 64 str. 1 ir 3 d.d. nuostatomis ir nuteistajam prie paskirtos bausmės pridėjo dalį Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2001-04-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.
Apeliantas naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.
Dėl nuteistojo N. K. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Apelianto prašymas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. K. , panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus, atimdamas galimybę priešintis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, t.y., ją seksualiai prievartavo. Taip pat teismas nustatė, kad N. K. , seksualiai prievartaudamas nepilnametę R. R., sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl psichikos sutrikimo. Nuteistojo N. K. kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. R., liudytojos V. O. parodymais, teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės išvadomis bei kitais bylos įrodymais. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje išanalizuotų ir ištirtų įrodymų, padarė teisingą išvadą, kad N. K. kaltas dėl nepilnametės seksualinio prievartavimo ir sunkaus jos sveikatos sutrikdymo ir teisingai jo nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 150 str. 3 d. bei 135 str. 1 d.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, bylą išnagrinėjo neišsamiai, teisme nebuvo apklausta nukentėjusioji, liudytoja V. O., teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertai, todėl jis negalėjo jiems užduoti klausimų, tuo, apelianto manymu, buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Apeliantas teismo šališkumą įžvelgia per tendencingą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais ir atmetė jo prašymus. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos procesinių dokumentų turiniui. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamajame posėdyje ištyrė visas aplinkybes. Nuteistojo N. K. kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiosios R. R. nuosekliais parodymais, bet ir liudytojos V. O. parodymais bei kitas byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai paneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai aptarė ir tinkamai įvertino nuteistųjų, nukentėjusiosios R. R. ir liudytojos V. O. parodymus, nurodė, kodėl vienais parodymais tikima, o kiti atmetami. Todėl nuteistojo teisė į nešališką teismą pažeista nebuvo. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo atmesti apelianto prašymai – iškvieti ir apklausti nukentėjusiąją, liudytoją V. O. , ekspertus, nevertintina kaip nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas. Visi pareikšti prašymai buvo apsvarstyti BPK 270 str. numatyta tvarka. Pareikštus prašymus teismas atmetė motyvuotai ir baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei apeliantas, nei jo gynėja atlikti įrodymų tyrimą neprašė.
Kolegijos nuomone, baudžiamieji įstatymai N. K. taikyti tinkamai, apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų A. P., R. K. ir N. K. (N. K. ) apeliacinius skundus atmesti.