Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir gynėjo, prašiusių Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. Š. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 16 MGL dydžio (2000 Lt) bauda.

A. Š. buvo nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininku, 2005 m. lapkričio 12 d., apie 19.00 val. Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje, Bartonių kaime, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio l dalyje, 24 straipsnio l dalyje, 25 straipsnyje numatytus reikalavimus, sudavė A. K. vieną smūgį tarnybinio ginklo – pistoleto ČZ-75C – rankena į kaktą, ją prakirsdamas virš kairio antakio, padarydamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, laikydamas jį už rankos tempė link automobilio bei nukreipė į jį pistoleto vamzdį. Dėl kilusio triukšmo į įvykio vietą atbėgus kaimynams pistoleto vamzdį kelis kartus nukreipė į V. R., liepdamas nesiartinti, grasino šauti. Po to sugriebęs už pečių V. P., jį apkabino, įrėmė pistoleto vamzdį V. P. į veidą. G. P. einant link namų, ketinant iškviesti Jonavos rajono policijos pareigūnus, ėjo paskui ją nukreipęs į G. P. pistoleto vamzdį ir susirinkusiems įvykio liudytojams R. P., A. R. bei A. A. pareiškė, kad yra policijos pareigūnas (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininkas, kad Jonavos rajono policijos pareigūnų kviesti nereikia, parodęs tarnybinį pažymėjimą liepė niekam prie jo nesiartinti, nes šaus, iškvies greitojo reagavimo būrio „Aras" pareigūnus, padarys Bartonių kaime kratas, įves tvarką, tokiu būdu viršydamas policijos pareigūnui suteiktus įgaliojimus, numatytus Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio l ir 2 dalyse, padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos valstybei, nes iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei didelės žalos padarė A. K., nes jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. Š. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. Š. padaryti veiksmai nesietini su jo užimamomis pareigomis ar vykdomomis tarnybinėmis pareigomis ir įgaliojimais, jų negalima laikyti akivaizdžiai neadekvačiais tuo metu susiklosčiusiai situacijai, todėl nelaikytina, kad A. Š. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23, 24, 25 straipsniuose, reglamentuojančiuose prievartos, šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus ir sąlygas, numatytus reikalavimus bei nelaikytina, kad savo veiksmais padarė didelės žalos valstybei ar fiziniam asmeniui.

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes priimtas pažeidžiant BPK 1 straipsnyje, 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, o nuosprendžio motyvai dėl A. Š. veikos kvalifikavimo yra prieštaringi bei neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl A. Š. veiksmų, kuriais buvo pažeisti Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje numatyti reikalavimai, subjektyvinės pusės elementų, neišaiškino kaltės turinio. Be to, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, visiškai neatliko įrodymų analizės dėl A. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Š. veiksmai nesietini su jo užimamomis ar vykdomomis tarnybinėmis pareigomis ir įgaliojimais. Teismas neišsamiai patikrino nukentėjusiųjų V. P., G. P. ir V. R. parodymų apie ginklo panaudojimo aplinkybes nuoseklumą, ir padarė neargumentuotą, prieštaraujančią bylos medžiagai išvadą, kad šių liudytojų parodymais negalima vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad A. Š. veiksmus sąlygojo nukentėjusiųjų neblaivumas, paremtas tik spėjimais ir prielaidomis, bet ne byloje esančiais objektyviais įrodymais bei motyvuotomis išvadomis apie tai, kodėl teismas vadovaujasi vienais parodymais atmesdamas kitus. Tuo teismas pažeidė BPK 301, 305 bei 331 straipsniuose numatytus reikalavimus. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apygardos teismas visiškai neanalizavo naujai surinktų įrodymų ir nesvarstė, nevertino ar nuteistojo veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas, todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, tuo pažeidamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nors ir buvo nurodyta, kad A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodyta, koks yra priimamas sprendimas dėl šio skundo. Priimdamas naują nuosprendį teismas nurodė procesines normas, tačiau jomis nesivadovavo: nurodė BPK 303 straipsnio 5 dalyje, 329 straipsnio 1 punkte nenumatytą išteisinimo pagrindą.

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų apie BPK normų pažeidimus

Apeliacinės instancijos teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad A. Š. nepažeidė Policijos veiklos įstatymo 23, 24, 25 straipsniuose numatytų reikalavimų, nes jo veiksmai nesietini su užimamomis pareigomis ar vykdomomis tarnybinėmis pareigomis ir įgaliojimais, nelaikytini akivaizdžiai neadekvačiais tuo metu susiklosčiusiai situacijai. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Š. veikoje nėra vieno iš BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo. Tokia išvada padaryta konstatavus, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių pripažintos pirmosios instancijos teismo išvados, kad A. Š. A. K. sužalojo tarnybiniu ginklu, kad jis siekė sutrukdyti iškviesti į įvykio vietą policijos pareigūnus ir tuo tikslu nukentėjusiesiems grasino ginklu. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Pažeidimas motyvuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei tuo, kad apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, kad šis teismas neišsamiai patikrino įrodymus dėl ginklo panaudojimo aplinkybių, kad šio teismo išvada dėl nukentėjusiųjų neblaivumo pagrįsta prieštaringais parodymais, nepateikiant argumentuotų išvadų.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių reikalavimų pažeidimu, o tuo pačiu ir esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu kasacinės instancijos teismas pripažįsta atvejus, kai teisėjai, vertindami įrodymus, nekreipia dėmesio į tam tikrus duomenis, kurių išnagrinėjimas gali turėti esminės reikšmės teismo išvadoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartis Nr. 2K-82/2005). Žinoma, tokiais duomenimis nėra ir negali būti pirmosios instancijos teismo nustatytos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nes šios aplinkybės nustatomos ne kaip nors kitaip, o būtent įvertinus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir jų pagrindu padarius išvadas. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių netgi nelogiškas, nes šių aplinkybių nustatymo teisingumas ir buvo tikrinamas apeliacinės instancijos teisme, ir konstatuota, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kasacinio skundo teiginiai apie įrodymų vertinimą apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyti reikalavimai, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, pagal kurį jie vertino įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar kad vertinant įrodymus nebuvo vadovautasi įstatymu. Pagal kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teisme darytina išvada, kad ginčijamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, kad teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, o nuosprendyje nenurodyta, kodėl teismas priėmė vienus iš jų ir atmetė kitus. Visi šie atvejai atitinka BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytą nuosprendžio pakeitimo pagrindą – nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 18 punktas), tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas (BPK 369 straipsnis).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau nenurodoma, kokios BK normos pritaikytos netinkamai. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas taip pat argumentuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei tariamais BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimais. Kadangi kasaciniame skunde nenurodytos BK normos, kurios, kasatoriaus nuomone, pritaikytos netinkamai, bei nenurodyti teisiniai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo argumentai, kasacinės instancijos teismas, apskųstą nuosprendį tikrindamas teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), pagal paduotą kasacinį skundą neturi galimybės patikrinti baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 331 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, tačiau skunde buvo ginčijamas ir apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms: buvo teigiama, kad nuteistasis, sulaikydamas A. K., ginklo nenaudojo ir ginklu jo nesužalojo, kad nebuvo įrėmęs ginklo į V. P. veidą ir nebuvo jo nukreipęs į G. P.. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms yra pagrįsti, padarė kitokias išvadas dėl bylos aplinkybių, išdėstė jas nuosprendyje, todėl natūralu, kad sprendė, ar A. Š. veika atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Konstatavęs, kad A. Š. nepadarė baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos, apeliacinės instancijos teismas neturėjo tikrinti, ar A. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir ar jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo naujai surinktų įrodymų, t. y. A. Š. parodymų apeliacinės instancijos teisme: šie A. Š. parodymai yra išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, jais grindžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados. Ta aplinkybė, kad duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme A. Š. prisipažino viršijęs įgaliojimus, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, reiškia asmeninį įvykio vertinimą, bet ne kaltės padarius nusikaltimą įrodymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Š. nusikalstamos veikos nepadarė, tokių jo parodymų ir neturėjo vertinti.

Visiškai be pagrindo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnyje numatytus reikalavimus, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, koks sprendimas priimamas dėl paduoto apeliacinio skundo. BPK 331 straipsnis reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį ir nei vienoje šio straipsnio dalyje nereikalaujama nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimą dėl paduoto apeliacinio skundo. Toks reikalavimas įtvirtintas BPK 332 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, 4 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį A. Š. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad toks išteisinimo pagrindas nenumatytas BPK 303 straipsnio 5 dalyje ir 329 straipsnio 1 punkte. Taigi konstatuotina, kad nurodydamas A. Š. išteisinimo pagrindą apeliacinės instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo proceso įstatymo raidės, tačiau ši aplinkybė nevertintina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes nuosprendyje yra nurodyti BPK straipsniai, jų dalys ir punktai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė nuosprendį, nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis išteisintas A. Š., pagal šiuos motyvus akivaizdu, kad jis išteisintas ne dėl to, jog neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, o pagal antrą BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.