- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 2-68-586/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-03186-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- B. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Petras Matažinskas
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 3.2.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė teismui pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriais pareiškė reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priklausė valstybei. Šis butas, 2008 m. buvo suteiktas ieškovei, su galimybe šį butą išsipirkti. Tuo metu pas ją šiame bute laikinai buvo apsigyvenęs atsakovas. Kadangi buto išsipirkimui jai trūko piniginių lėšų, su atsakovu susitarė, kad jis išpirks savo lėšomis, o vėliau pinigus jam grąžins. Buvo sutarta, kad butas bus išpirktas jos vardu, tačiau 2470/5134 dalį išpirko ieškovė, o 2664/5134 dalį išpirko atsakovas savo vardu. Atsakovas tokia tvarka įregistravo ir nuosavybės teisę išpirktas dalis. Vėliau ieškovė atsakovui pinigus grąžino, tai yra 2013-11-10 bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą pervedė 70000 Lt. Atsakovas, gavęs iš ieškovės pinigus, nusipirko kitas gyvenamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovui yra sumokėjusi visus pinigus, todėl ji yra viso buto teisėta savininkė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, priklausė valstybei, ir buvo skirtas ieškovei bei jo šeimai. Bute gyveno pagal nuomos sutartį su seniūnija. Bute savo lėšomis įsirengė sanitarinį mazgą, pastatė krosnį, tvarkė patalpas iš vidaus (šiltino, dėjo gipso plokštes), keitė langus bei tvarkė pastato išorę. Atsiradus galimybei išsipirkti esamas patalpas, ieškovei trūkstant piniginių lėšų, butas buvo perkamas ir atsakovo lėšų. Prieš pirkimą bei pirkimo metu buvo sutarta, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, perkamas dvejomis dalimis ir bus du bendrasavininkiai. Tokio susitarimo pagrindu ir įregistravo savo įsigytas dalis. Praėjus kuriam laikui, pasiūlė ieškovei susitvarkyti palėpę, taip pat planavo įsirengti ten gyvenamas patalpas, nes augo dukra ir gyventi 26 m² bute darėsi ankštoka. Palėpe ieškovė visą laiką naudojosi viena ir niekaip nesutiko, kad jis galėtų naudotis jam priklausančia dalimi. Ieškovė pinigus - 70000 Lt pravedė savo iniciatyva, nepasitarusi su juo, turėjo pravesti tik 15000 Lt. Gavęs pinigus norėjo jai grąžinti, tačiau ieškovė nesutiko, todėl buvo sutarta, kad jis neįsirenginės palėpės, ir pirks kitą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad niekada nebuvo pareiškęs noro parduoti minimą buto dalį, nesudarė jokios preliminarios pirkimo ar rankpinigių sutarties dėl buto dalies pardavimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė B. S. prašė ieškinį tenkinti, jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad butui pirkti pinigų neturėjo, papašė, kad sūnus paskolintų, vėliau jam bankiniu pavedimu grąžino daugiau, nei buvo pasiskolinusi – 70 000 Lt. Sūnus norėjo permokėtą dalį grąžinti, tačiau ji pinigų nepriima ir nenori, kad sūnus V. S. pinigus jai grąžintų. Mano, kad butas yra tik jos vienos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti, atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad butas privatizuotas bendrai su B. S. ir jie yra bendrasavininkai. Tuo metu mama neturėjo pinigų, jis paskolino, vėliau mama pinigus grąžino. Nieko nesakiusi paprašė sąskaitos numerio ir pervedė 70 000 Lt. Neginčija, kad mama pinigus pravedė, tačiau tai tikrai nebuvo už ginčo buto dalį, nes buto niekada nenorėjo parduoti. Jis su šeima nusipirko kitą butą, mamai leidžia naudotis savo dalimi, jokios nuomos neprašo, jai netrukdo buto naudojimosi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad neginčija, jog butą bendrai nusipirko abi šalys, tačiau ieškovė vėliau pervedė atsakovui pinigus, ir mano, kad butas yra ieškovės vienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2470/5134 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2008-12-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-8211 pagrindu priklauso B. S., ir 2664/5134 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2008-12-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-8215 pagrindu priklauso V. S. (b. l. 5).
Iš Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono mero 2001-12-22 Potvarkio „Dėl buto pirkimo savivaldybės butų fondo formavimui ir jo išnuomojimo“ Nr. 787 nustatyta, kad 51,34 m² butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, buvo pirktas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos vardu ir išnuomotas D. A. (9,58 m² kambarys), registruotas 1 asmuo, ir B. S., (41,76 m², du kambariai), registruoti 4 asmenys (b. l. 37, 43). 2002-02-05 Klaipėdos rajono savivaldybės Gyvenamosios patalpos orderyje nurodyta, kad B. S. šeima, kuri registruota bute (duomenys neskelbtini), susideda iš keturių asmenų: B. S., V. S., V. S. ir G. S. (b. l. 44). 2005-10-24 Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių seniūnijos seniūnas raštu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių informavo, jog B. S. ir V. S., gyvenantys (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl gyvenamųjų patalpų padidinimo, nes dvi šeimos gyvena viename kambaryje ir naudojasi viena bendra virtuve, prašydami skirti tame pačiame bute gyvenusio ir mirusio A. D.. Seniūnija pritarė ir sutiko, kad minėtas butas būtų skirtas B. S. (b. l. 47). Klaipėdos rajono savivaldybės komisijos butų suteikimo klausimams spręsti komisijos posėdžio 2005-10-26 protokolu Nr. TP5-3 buvo nutarta siūlyti administracijos direktoriui, palaisvintą 9,58 m² kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), prijungti prie B. S. nuomojamų gyvenamųjų patalpų (b. l. 50). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu „Dėl buto privatizavimo“ Nr. AV-1251 buvo leista B. S. ir V. S. privatizuoti butą, esantį S(duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. S. 24,7 m², V. S. 26,64 m² (b. l. 60).
Iš išsireikalautos archyvinės civilinės bylos Nr. 2-233-778/2011, byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2008-08-18 V. S. 2008-08-18 pateikė prašymą leisti privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26,64 m² (b. l. 4), B. S. 2008-08-27 prašymą leisti privatizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 24,7 m² (b. l. 4-5). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus ginčo butas įvertintas 18 000 Lt (b. l. 6), V. S. 2008-08-05 už gyvenamųjų patalpų privatizavimą pervedė 18 000 Lt (b. l. 15), už ūkinių patalpų privatizavimą pervedė 2700 Lt (b. l. 16). 2008-12-15 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure buvo sudaryta sutartis tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir V. S., kuria V. S. įsigijo dalį buto - 26,64 m², esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2008-12-15 perdavimo – priėmimo aktu buto dalis buvo perduota - priimta (b. l. 7-10, 11-12). 2008-12-15 Klaipėdos rajono 2-ajame notaro biure buvo sudaryta sutartis tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir B. S., kuria B. S. įsigijo dalį buto - 24,7 m², esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – ūkio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2008-12-15 perdavimo – priėmimo aktu buto dalis bei ūkio patalpos buvo perduotos - priimtos (b. l. 37-40, 41-42). B. S. 2013-11-19 V. S. pravedė 70 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad 15 000 Lt skola, 55 000 Lt už butą (b. l. 72).
Ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad buto išsipirkimui jai trūko pinigų, dėl ko atsakovas paskolino jai pinigų, vėliau ji grąžino visus pasiskolintus pinigus, ir dar didesnę dalį. Nurodo, kad atsakovas bute gyveno laikinai, ir jis nėra dalies buto savininkas. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, nurodo, kad butą jie pirko bendrai, niekada nenorėjo savo buto dalies parduoti, nebuvo tokios kalbos, niekada nebuvo sudarę jokios preliminarios buto pirkimo-pardavimo ar rankpinigių davimo sutarties.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje. CK 4.47 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama pagal sandorius. Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kuria pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas — jį priimti ir sumokėti nustatytą kainą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu „Dėl buto privatizavimo“ Nr. AV-1251 buvo leista B. S. ir V. S. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. S. 24,7 m², V. S. 26,64 m². Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2470/5134 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2008-12-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-8211 pagrindu priklauso B. S., ir 2664/5134 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2008-12-15 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-8215 pagrindu priklauso V. S.. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė ginčo butą laiko savo nuosavybe.
Ieškovė nurodė, kad ji buvo skoloje atsakovui, grąžindama skolą kartu pervedė didesnę sumą pinigų atsakovui – 55 000 Lt, todėl mano, kad už butą yra atsiskaičiusi, ir jis yra jos nuosavybė. Atsakovas su tokiu ieškovės argumentu nesutiko, neginčijo to fakto, kad mama (ieškovė) pinigus jam pravedė, tačiau jis nežino už ką, norėjo pinigus jai grąžinti, prašė jos sąskaitos, tačiau ieškovė nesutiko, kad pinigai būtų grąžinti. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad atgal pinigų nepriims. Atsakovas nurodė, kad savo buto dalies niekada nenorėjo ir nenori parduoti, niekada nebuvo apie tai kalbėjęs, niekada nebuvo sudaręs jokios preliminarios buto pirkimo-pardavimo ar rankpinigių davimo sutarties. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo pripažinti vienos ieškovės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sutikęs perleisti ieškovei ar perleidęs nuosavybės teises į dalį buto, juo labiau, kad tokiems sandoriams CK 1.74 straipsnis numato privalomą notarinę formą.
Iš ieškovės priteistinos 117 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. S., asmens kodas (duomenys neselbtini) 177 Eur žyminį mokestį, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.