- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- 1-646-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48165-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį galutine subendrinta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. 2018 m. spalio 6 d. apie 10.30 val. viešoje vietoje - daugiabučio gyvenamojo namo pirmo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio priežasties, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, bei gulinčiam K. A. kojomis spyrė ne mažiau kaip du smūgius į dešinį ir kairį šonus, tuo savo veiksmais dėl muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir viršutinio žandikaulio dviejų centrinių kandžių išnirimo padarė K. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad viskas vyko spalio 6 d. apie 10.30 val. bendrabučio laiptinėje. Susiginčijo su iki tol nepažįstamu K. A. ir jam trenkė į veidą bei gulinčiam įspyrė į šonus. Pripažįsta sužalojimus nukentėjusiajam, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykį matė jo ir K. A. draugai. Tuo metu jie stovėjo, nieko nedarė. Pripažįsta, kad jiems kilo neigiamos emocijos. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Sutinka, kad savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Įvykio metu buvo blaivus. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido. Dėl savo elgesio labai gailisi, yra dirbantis.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes S. D. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, S. D. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 17-21);
- nukentėjusiojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, pirmoje laiptinėje, o kitoje (antroje) laiptinėje gyvena G. D., su kuriuo jis pažįstamas apie 8 metus kaip kaimynai, santykiai geri su juo, bendrauja, dažnai pas jį nueina į svečius. 2018 m. spalio mėnesio pradžioje, galėjo būti 6 d., kai būdamas vakarykščiai pagiringas ir norėdamas pataisyti sveikatą, anksti ryte, dar buvo neišaušę pilnai, gal apie 7 val. jis nuėjo pas kaimyną G. D.. Nuėjęs jam padavė pinigus ir šis netrukus iš kažkur parnešė tris „bambalius“ alaus 7,5 laipsnių stiprumo ir pas jį bute šį alų dviese gėrė, daugiau tuo metu pas jį jokių pašalinių asmenų nebuvo atėjusių. Galėjo gerdamas pas G. D. bute užtrukti apie porą valandų, kai abu išgėrė du „bambalius“ alaus, o trečią pasiėmė parsinešti namo. Jam su G. D. geriant alų niekas neskambino ir G. D. nesakė, kad netrukus pas jį turi ateiti jo draugai. Galėjo būti apie 10 val. 30 min., kai jis iš G. D. buto išėjo, rankose nešėsi maišelį, kuriame turėjo vieną „bambalį“ alaus. G. D. butas yra pirmame aukšte. Jam išėjus iš buto, G. D. liko bute. Uždaręs jo buto duris galėjo paeiti į priekį keletą žingsnių, kai pamatė iš priekio, iš lauko ateinančius du nepažįstamus vyrus, jie jau įėję į laiptinę garsiai kalbėjo tarpusavyje, šūkavo, suprato iš tokio jų elgesio, kad buvo neblaivūs. Nuo išgerto alaus jautėsi vidutiniškai apgirtęs, tolimesnes įvykio aplinkybes pamena gerai. Pamatęs ateinančius šiuos vyrus link jo, jie ėjo vienas šalia kito, truputį pasitraukė dešiniau, nes matė, kad jie plačiai eina, kad jo neužkliudytų praeidami. Su jais susigretinus, vienas iš jų be jokios priežasties, nieko nesakydamas, jam kumščiu sudavė vieną smūgį į lūpą ir ją praskėlė, nuo gauto smūgio susvirduliavo ir neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant žemės, maišelį su alumi pametė ant žemės, bet jie jo neėmė. Pargriuvo ant kairio šono ir po to apsivertė pats ant pilvo ir rankomis užsidengė galvą, nes pagalvojo, kad dabar jį muš gulintį ir kad galvą tokiu būdu apsaugotų nuo smūgių, tačiau jam į galvą smūgių nesudavė, o pajuto du smūgius, tai yra buvo suduota po vieną smūgį į kairį ir į dešinį šoną vienu metu, todėl suprato, kad šie vyrai abu po vieną smūgį jam sudavė iš kojų. Smūgiai nebuvo stiprūs, nuo jų sužalojimų nepatyrė, kraujosruvų nebuvo ir šie smūgiai fizinio skausmo jam nesukėlė, nes vienas suduotas smūgis į kairę pusę jam pataikė į diržą, o kitas ir buvo nestiprus į dešinę pusę, vilkėjo striukę, tai skausmo nejuto. Kadangi buvo tuo metu užsidengęs rankomis galvą, tai nematė kaip šie vyrai, kuris kurioje pusėje stovėjo, tik suprato, kad vienas į abu šonus tikrai vienu metu negalėjo suduoti. Tai truko sekundžių, na gal vienos minutės laike ir jį palikę gulintį pamatė kaip jie nuėjo į G. D. butą, kuris nuo tos įvykio vietos buvo apie 3-4 metrus. Kai tai vyko laiptinėje, daugiau jokių kitų pašalinių asmenų praeinančių nebuvo, niekas iš butų išėję taip pat pažiūrėti nebuvo, G. D. taip pat nebuvo išėjęs įvykio metu iš savo buto. Atsikėlęs pasiėmė maišelį su alumi, kuris buvo šalia jo, kai buvo pargriuvęs ir iš savo telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie sumušimą. Kadangi jam buvo prakirsta viršutinė lūpa, tai stipriai kraujavo. Policijos pareigūnai greitai atvyko, jų laukė lauke prie įėjimo į antrą laiptinę, kur gyvena G. D.. Pareigūnams parodė, kur nuėjo jį sumušę vyrai ir kartu su jais užėjo į G. D. butą, ten kambaryje sėdėjo tie du vyrai, kuriuos tą įvykio dieną matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių nežino, bei G. D.. Ką jie veikė pas G. D. tuo metu, nežino, tačiau ant stalo alkoholinių gėrimų, kai užėjo su pareigūnais, nematė. Pareigūnams nurodė, kad jam smūgį į lūpą sudavė ir sužalojo vyras šviesių plaukų. Apie tai, kad dar gavo du smūgius gulintis į šonus ir kad juos sudavė, kaip galvoja, abu šie vyrai, pareigūnams nebepasakė, nes jam tik parodžius į vyrą, kuris jam sudavė į veidą, pareigūnai pasakė, kad eitų į kiemą, nes atvyko greitoji, kuri suteiks pirminę pagalbą dėl kraujuojančios lūpos ir jis išėjo. Jam parodžius į vyrą, kuris jam sudavė smūgį, šis vyras prie jo nieko nesakė, nei teisinosi, kad nesudavęs, nei pripažino savo kaltę. Greitoji nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, ten jam susiuvo prakirstą lūpą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Daugiau jis niekur nesigydė, pas medikus nesikreipė. Byloje civilinio ieškinio nereikš, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta. Jį sužalojo be jokios priežasties, nes jis pats pirmas prie šių vyrų nesikabinėjo nei žodžiais, nei veiksmais, yra ramus, nekonfliktiškas žmogus (b. l. 25-28);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog K. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35);
- ikiteisminio tyrimo metu iš BPC buvo gautas ir perklausytas garso įrašas, kuomet K. A.kvietė policijos pareigūnus (b. l. 37-41);
- akistatų tarp K. A. ir S. D., tarp K. A. ir M. L., tarp S. D. ir M. L. protokolai (b. l. 46-48, 53-55, 87-88);
- liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 10.51 val. patruliuodamas ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. gavo iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur prie namo lauks pranešėjas, kuriam namo laiptinėje trenkė į veidą nepažįstamas vyras ir prakirto lūpą. Nuvykus minėtu adresu, prie daugiabučio gyvenamojo namo juos pasitiko pranešėjas, kaip buvo nustatyta jo asmenybė, tai K. A., jis buvo vienas ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prasilenkiant su nepažįstamu vyriškiu, pastarasis dėl jam nežinomų priežasčių trenkė kumščiu į veidą ir prakirto lūpą. Jei gerai pamena, sakė, kad sudavė vieną smūgį kumščiu. Matėsi, kad buvo stipriai prakirsta lūpa, daugiau jokių vizualiai sužalojimų veide nesimatė. Pareiškėjas neakcentavo, ar nepažįstamas vyriškis vienas buvo laiptinėje ar su draugais. Jam pareiškėjas nenurodė daugiau asmenų, kad būtų sudavę ir kiti asmenys jam smūgius, tik kalbėjo apie vieną jam sudavusį smūgius asmenį. Pareiškėjas nenurodė, kad šį įvykį būtų kas matę laiptinėje iš pašalinių asmenų. Kaip sakė pareiškėjas, nepažįstamas vyras jam sudavė smūgį ir nuėjo į toje laiptinėje buvusį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Su pranešėju nuėjus į jo nurodytą butą, jo durys buvo atrakintos, bute buvo trys vyrai, kurie gėrė alkoholinius gėrimus. Pranešėjas bute parodė ten buvusį vyrą, paaiškindamas, kad pastarasis jį laiptinėje sumušė. Kaip buvo nustatyta šio vyro asmenybė, kad tai S. D., gim. (duomenys neskelbtini). S. D. sakė, kad jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, kito asmens nenurodė, kas tai galėjo padaryti. Ar ką sakė kiti buvę du vyriškiai apie šį įvykį, tiksliai negali pasakyti, nepamena. Atvykus GMP ekipažui ir apžiūrėjus nukentėjusįjį K. A., jį išsivežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. K. A. girtumo alkotesteriu nustatyti nepavyko dėl jo kirstinės žaizdos lūpoje. Akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, aplinkoje orientavosi. Pranešėjo nurodytą vyriškį - S. D. sulaikė kaip asmenį, įvykdžiusį nusikaltimą, nes pranešėjas pasakė, kad dėl įvykio rašys pareiškimą. Kitų dviejų buvusių bute vyriškių asmenybių nenustatinėjo, nes pastariesiems pranešėjas pretenzijų neišreiškė, nenurodė kaip asmenis, kad ir jie prisidėjo prie jo sumušimo, tik nurodė vieną asmenį jį sumušusį, tai S. D. (b. l. 57-59);
- liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena pas savo sugyventinę A. D., adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, 2018 m. spalio mėnesio pradžioje, galėjo būti 6-a diena, jo sugyventinė nuo pat ankstaus ryto išėjo į ligoninę aplankyti ten besigydančios savo mamos, o jis vienas liko namuose. Išėjus sugyventinei, tikslios valandos nepamena, netrukus pas jį atėjo to paties namo, bet gretimoje laiptinėje gyvenantis kaimynas K. A., kuris atsinešė alaus ir jie dviese jį gėrė. Kiek pamena, atsinešė ne vieną ir ne du „bambalius“ alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Jo atsineštą alų dviese išgėrė, daugiau jokių kitų tuo metu pas jį į butą atėjusių asmenų nebuvo. Galėjo gerdami užtrukti apie valandą laiko. Nuo išgerto alaus jau jautėsi vidutiniškai apgirtęs, iš pažiūros matėsi, kad ir K. A. buvo stipriai apgirtęs. Kai K. A. susiruošė eiti namo, dar pasiėmė vieną neišgertą alaus „bambalį“. Kiek tuo metu valandų buvo, kai K. A. išėjo namo, nežino. Jo per duris neišlydėjo ir su juo kartu į laiptinę išėjęs nebuvo, o pasiliko sėdėti virtuvėje prie stalo. K. A. išėjus iš jo, laiptinėje jokio triukšmo negirdėjo ir nebuvo išėjęs pasižiūrėti. K. A. išėjus iš jo, netrukus pas jį atėjo pažįstami S. D. ir M. L.. Tiksliai negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo nepamena, ar jie atėjo į butą vienu metu, ar vienas pirmiau, kitas iš paskos netrukus, bet, kaip pamena, jie atėjo greitai po to, kai išėjo K. A., tikslesnio laiko nurodyti negali. S. D. ir M. L. atėjus, trise virtuvėje pas jį gėrė jų atsineštą alkoholį. Jie atėję nei vienas nepasakojo, kad jo namo laiptinėje būtų su kuo nors sukonfliktavę ar įvykusios muštynės. Nuo S. D. ir M. L. atėjimo galėjo praeiti ne daugiau kaip pusvalandis laiko, kai jiems geriant pas jį, į butą atėjo policijos pareigūnai ir kartu su jais K. A., kuris, kaip pamena, policijos pareigūnams pasakė parodydamas į S. D., kad pastarasis jį sumušė. Daugiau nieko smulkiau nepasakojo. Kad būtų sumušęs M. L., pareigūnams K. A. nesakė. Kadangi šio įvykio pats nematė ir tik tada, kai atėjo su pareigūnais K. A., apie tai sužinojo, todėl smulkiau aplinkybių papasakoti negali, kas ir kokiomis aplinkybėmis, dėl ko ir kur galėjo sumušti K. A.. Nepastebėjo, kai atėjo K. A. su policijos pareigūnais, kad jo veidas būtų buvęs sužalotas ar praskelta lūpa, nes jau tuo metu buvo stipriai girtas. K. A. nurodžius, kad jį sumušė S. D., pastarąjį pareigūnai iš jo buto išsivedė. Girdėjo, kad S. D. išeidamas sakė pareigūnams, kad jis nemušė K. A.(b. l. 62-65).
LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus ir nustatė, kad S. D. 2018 m. spalio 6 d. apie 10.30 val. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo S. D. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiojo K. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie S. D. prieš jį panaudotą fizinį smurtą bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai - įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, liudytojų G. D., A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. D. panaudojo fizinį smurtą prieš K. A. viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo pirmo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, kur taip pat galėjo ateiti ir kitų asmenų. Netrukus po konflikto į įvykio vietą atvyko iškviesti policijos pareigūnai bei medikai.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad S. D. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji S. D. veiksmų pusė, atsižvelgus į jo veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje smurtaudamas K. A. atžvilgiu, tuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams asmenims ir aplinkai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Kaltinamojo S. D. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam S. D. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
S. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas (b. l. 141-142, 144-147). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 148-153), dirbantis pagal patentą (b. l. 154). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. D. kaip recidyvistui, už nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad S. D. kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu, neigiamai įvertino savo elgesį, yra jauno amžiaus (26 m.), dirbantis. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. S. D. atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 10 p.).
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant 3 mėn. laisvės atėmimo. Tokią teismo poziciją lėmė tai, kad S. D. kaltę pripažino visiškai, nusikalto būdamas jauno amžiaus bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas S. D. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 6 d. 11.00 val. iki 2018 m. spalio 7 d. 09.37 val. išbūtas laikas (b. l. 111-112, 130-131).
S. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-129) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
- laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, - paliktina prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę S. D. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę S. D. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymą S. D. atidėti 2 (dvejiems) metams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti S. D. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 6 d. 11.00 val. iki 2018 m. spalio 7 d. 09.37 val. išbūtą laiką (1 parą).
S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
- laikmeną su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.