Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo iš dalies ir paskirtos baudos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei UĮ nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymių, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai šiems asmenims: R. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; G. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; D. K. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; M. D. – laikotarpiu nuo 2020 metų vasaros iki 2020 metų vasaros pabaigos ir nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 13 d. imtinai; D. B. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 13 d. imtinai; N. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; M. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; J. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. imtinai; R. Z. – laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. imtinai; D. B. – laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. imtinai; G. A. – laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. imtinai, valymo darbus (duomenys neskelbtini), pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2020/01-29, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir taip įmonės direktorius A. M. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl patikrinimo metu nustatyto nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. M. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Įmonės vadovas už padarytą administracinį nusižengimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka, neteistas, į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, ir vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu skyrė ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimaliam, t. y. 1 200 Eur.

Pažymėtina, kad minėtose situacijose nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Šioje byloje skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją aiškinant non bis in idem principą, aiškintina taip, kad bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar BK ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal UĮ nuostatas. Pažymėtina ir tai, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už UĮ pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame UĮ. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent UĮ yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl UĮ nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant minėtas ekonomines sankcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. nebuvo nustatytas asmens tapatumas, vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bauda pagal UĮ nuostatas skirta juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui A. M.. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad nei vienas teisės aktas nenumato, jog nutarimas juridiniam asmeniui gali būti priimtas tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl fizinio asmens pripažinimo kaltu dėl ANK 95 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl pareiškėjos argumentai, kad atsakovė, nesulaukusi teismo nutarimo pripažinti padarius administracinį nusižengimą, skyrė baudą juridiniam asmeniui, laikytini nepagrįstais.

Dėl nelegaliai dirbusių asmenų skaičiaus bei paskirtos baudos dydžio

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19826 juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, jog įmonėje nelegaliai dirbo 12 asmenų, buvo skirta 22 584 Eur bauda.

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 19826 matyti, kad tyrimo metu nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. veikoje esanti UĮ 56 straipsnio 1 dalies l punkte numatyto nusižengimo sudėtis, t. y. A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviu, nesudarė rašytinių darbo sutarčių, Valstybinio socialinio fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešė apie asmenų priėmimą į darbą, neužtikrino ir nekontroliavo, kad: R. L. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.; G. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.; D. K. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.; M. D. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. su pertraukomis ir nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 13 d.; D. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 13 d.; N. L. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., M. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ir nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d.; J. L. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., R. Z. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d., D. B. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.; G. A. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. legaliai dirbtų pagalbinių darbininkų – (duomenys neskelbtini) darbą, t. y. nutarimu juridiniam asmeniui dėl nelegalaus darbo buvo taikyta ekonominė sankcija.

Minėti duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytus teiginius, kad pagal atsakovės priimtą nutarimą buvo nustatyta, jog M. M. įmonėje nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d.

Bylos duomenys, t. y. Apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, ir Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašai (išrašai iš SODROS duomenų bazės, b. l. 15–16, 17–18), taip pat VSDFV Alytaus skyriaus pateikta informacija (b. l. 191) patvirtina, kad su M. M. buvo sudarytos dvi darbo sutartys, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ir nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. Taigi, akivaizdu, kad M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., todėl nesutiktina su atsakovės nutarime padaryta išvada dėl įvardytų dviejų minėto asmens darbo įmonėje laikotarpių.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra konstatuota, kad M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. Šiame nutarime pažymėta, kad nors administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog A. M. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai M. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 4 d. imtinai ir nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d., tačiau iš VSDFV Alytaus skyriaus pateiktos informacijos nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimą apie apdraustojo M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. 19.35 val., 2-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2021 m. sausio 4 d. pateikė 2021 m. sausio 6 d. 18.39 val., 1-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. sausio 21 d. pateikė 2021 m. sausio 20 d. 22.31 val., todėl teismas, atsižvelgdamas į šiuos dokumentus, buvo tos nuomonės, kad protokole padaryta klaida, todėl ją ištaisė, nurodydamas, kad A. M. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai M. M. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas vertina, kad šio teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados dėl visų pirmiau įvardytų asmenų nelegalaus įdarbinimo abejonių nekelia ir jomis remiasi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19826 nepagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už 12 asmenų nustatydama du M. M. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpius. Neginčijamai nustatyta, jog minėtas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo tik laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., todėl atsakovė pareiškėjai turėjo skirti baudą už 11 nelegaliai dirbusių asmenų.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuota, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju taikytina ne pareiškėjos nurodoma įstatymo ir teisės analogija, o turi būti vadovaujamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketine norma, nustatančia ANK nuostatų taikymą skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, kurios sudaro pagrindą skirti pareiškėjai baudą pagal ANK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos procesinius aspektus (pažeidimo tyrimas, pažeidimų protokolų surašymas ir bylos nagrinėjimas), nes teisinio reguliavimo spragos nėra.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Vertinant paskirtos sankcijos dydį svarbus ne tik formalus įstatymo taikymas atsižvelgiant į sankciją, bet ir bendrieji proporcingumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio, pažymi, kad skirdama baudą atsakovė nenustatė, jog būtų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja kaltę iš dalies pripažino, gailėjosi (lengvinanti aplinkybė), įvertinta tai, kad pareiškėjos pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, tai, kad 2021 m. sausio 13 d. eismo įvykio metu žuvo penki darbuotojai, iš kurių R. L., G. M. ir D. K. buvo įforminti oficialiai, o D. B. ir M. D. žuvo nebūdami įforminti oficialiai, taip praradę socialines garantijas ir jų artimieji negaus išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovė, atsižvelgdama į visumą nustatytų aplinkybių, skyrė baudos vidurkį, įvertinusi tai, kad pats nusižengimas padarytas pažeidus darbo įstatymų reikalavimus ne vieno, ne dviejų, bet kelių darbuotojų atžvilgiu, padarytą nusižengimą vertino kaip tyčinį ir sąmoningą, taip pat įvertino ir tai, kad žuvo du nelegaliai dirbę asmenys, todėl paskyrė baudos vidurkį (1 882,00 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimas, kuris tęsėsi ilgą laiką ir per kurį net 11 darbuotojų neturėjo jokių socialinių garantijų, už tokius ilgus laikotarpius valstybei pareiškėjos nebuvo mokami jokie mokesčiai, todėl toks pažeidimas negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Nors pareiškėja mano, kad paskirta sankcija juridiniam asmeniui yra per didelė, kadangi 2020 metais įmonė patyrė didelių nuostolių, taip visiškai sumažindama 2020 metais gautą pelną, be to, įmonė veikė ir veikia verslui dėl paskelbto karantino nepalankiu laikotarpiu, tačiau apie tai, kad įmonės finansinė padėtis nėra bloga, liudija tiek pareiškėjos pateikti į bylą dokumentai, tiek faktas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų pabaigoje, 2021 metų pradžioje priėmė nemažai naujų darbuotojų (b. l. 10–14, 173–175, 176–178, 179–181, 182–184, 185–187, 188–190). Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta finansinė sankcija pareiškėjai yra adekvati padarytam pažeidimui (11 nelegaliai dirbusių asmenų skirtingais ir pakankamai ilgais laikotarpiais), todėl ją sumažinti iki 5 000,00 Eur nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo tik vienu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., o ne nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ir nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d., kaip nustatė atsakovė, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19826 juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 22 584,00 Eur bauda keistina, pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiriant 20 702,00 Eur baudą už 11 nelegaliai dirbusių asmenų (1 882,00 x 11 asmenų = 20 702). Teismo vertinimu, toks sankcijos dydis iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų.

Dėl baudos išdėstymo

Kaip minėta, Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Pareiškėja iki priimant nutarimą prašymo dėl baudos išdėstymo nebuvo pateikusi, todėl toks prašymas nėra svarstytinas bylos dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo proceso metu. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kurio 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjos prašymas išdėstyti baudos sumokėjimą dvejiems metams negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19826 uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 22 584 Eur baudą pakeisti į 20 702 Eur baudą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.