Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovei J. D. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, nustatyta, kad V. D. ir R. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovės gimimo liudijimas, santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovė yra V. D. dukra, gimusi iki V. D. ir R. D. santuokos sudarymo.

Pateikta sutartis, Kauno miesto valdybos butų privatizavimo tarnybos kvitai, patvirtina, kad 1995 m. kovo 23 d. V. D. su Kauno miesto valdyba sudarė sutartį, kuria V. D. įsigijo dviejų kambarių butą Nr. 6, bei ūkinio pastato 3I1/p 0,11 idealiąją dalį, esančius (duomenys neskelbtini), įsigyto turto kaina – 189,76 Lt.

Iš S. J. ir M. J. taupomųjų knygelių kopijų matyti, kad šie asmenys panaudojo dalį taupomosiose knygelėse sukauptų lėšų panašiu metu, kuomet V. D. įsigijo anksčiau nurodytą būstą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad V. D. tėvų dalis panaudotų lėšų buvo dovanotos dukrai V. D..

Mirties liudijimas, medicininis mirties pažymėjimas, gyventojų registrų išrašai patvirtina, kad R. D. mirė (duomenys neskelbtini), V. D. mirė (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos motina V. D. būstą įsigijo iš savo asmeninių jai dovanotų lėšų, santuokoje su R. D. faktiškai negyveno.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino ir atsakovė J. D. (R. D. dukra), pripažindama ieškinį.

Turto, įregistruoto iki 2001 m. liepos 1 d., teisinis statusas nustatomas vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi. 1995 m. kovo 23 d. sutarties dėl buto privatizavimo sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, to paties straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovė ieškiniu siekia paneigti nurodytą prezumpciją, nurodydama, jog V. D. faktiškai santuokoje su R. D. negyveno, nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą Nr. 6, bei ūkinio pastato 3I1/p 0,11 idealiąją dalį, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių (padovanotų) lėšų.

Tais atvejais, kai nekilnojamas turtas įgytas iki 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ginčai dėl turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe nagrinėjami taikant CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.108 straipsniai) normas, susijusias su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 10 punktą). Aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis), jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos 2001 m. įsigaliojusio CK nuostatos.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn.

Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės yra reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas, pagrindas, turto pobūdis. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – taupomųjų knygelių įrašų kopijų, ieškovės ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, kurias patvirtino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, nustatyta, jog V. D. butą, ir dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo panaudodama asmenines lėšas – dovanotas pinigines lėšas. V. D. ketinimą įsigyti būstą asmeninės nuosavybės teise patvirtina tai, jog pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik su V. D. ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 1992 m. balandžio 6 d. pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kuri buvo sudaryta tik su V. D., 1995 m. sausio 12 d. nuomos sutartis, kuria tik V. D. buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. gegužės 26 d. gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis, sudaryta su V. D..

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, jog V. D. 1995 m. kovo 23 d. sutartimi, sudaryta su Kauno miesto valdyba, įsigijo dviejų kambarių butą Nr. 6, bei ūkinio pastato 3I1/p 0,11 idealiąją dalį, esančius Kalniečių g. 19, Kaune, kaip asmeninę nuosavybę, nors tuo metu buvo sudariusi santuoką su R. D., o R. D. nuo būsto įsigijimo 1995 m. kovo 23 d. iki mirties 2020 m. gegužės 26 d. nereiškė pretenzijų dėl V. D. įgyto būsto nuosavybės teisinio statuso.

Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovei nepateikus prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Atsižvelgiant į šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, jog atsakovė pripažino ieškinį, teismas daro išvadą, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šalys valstybei turėtų atlyginti abi lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 5 dalis)

Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,67 Eur), tokias išlaidas priteisiant po lygiai iš abiejų šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovų nepriteistinas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,11 (vienuolika šimtųjų) idealiųjų dalių ūkinio pastato 3I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), yra V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.