Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam P. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus bei 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų išdirbti per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

P. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 2 d. 180 str. 1 d., išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Iš P. B., R. G. ir R. P. solidariai priteista 655,10 Lt nukentėjusiajai J. B. turtinės žalos atlyginimui, taip pat iš šių nuteistųjų solidariai priteista 10 000 Lt nukentėjusiajam E. B. neturtinės žalos atlyginimui bei solidariai priteista 1190 Lt valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. B..

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir R. P. bei R. G., kurių atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad 2009-02-25, apie 20 val., Kaune, Sniegenų g. prie namo Nr. 55, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir R. P. bei dar su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta jo paieška, kuris pažadėjo realizuoti pagrobtus daiktus, automobiliu BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė bendrininkus į nusikaltimo vietą ir nurodė asmenį kurį tikslinga apiplėšti, panaudodami fizinį smurtą, t. y. bendrai suduodami ne mažiau kaip trylika smūgių nepilnamečiui E. B., gim. 1992-04-14, į įvairias kūno vietas ir tuo padarydami poodines kraujosruvas veide, momeninėse srityse, kairiajame ausies kaušelyje, nugaroje, dešinėje rankoje, dešinėje kojoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo E. B. pagrobė 700 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6233“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

P. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir sumažinti neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas bausmę P. B. paskyrė BK 180 str. 1 d. sankcijos ribose ir laikydamasis BK 54 str. 2 d. nurodytų reikalavimų bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų, numatytų Baudžiamojo kodekso XI skyriuje. BK 92 str. 2 d. įpareigoja teismą atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui paskirti vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas P. B. pagrįstai paskyrė dvi auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą (BK 87 str.) ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 85 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti neįmanoma įvykdyti, kadangi jis jau pilnametis, šiuo metu abiturientas, o pabaigęs mokyklą gali tekti išvykti mokytis į kitą miestą.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtosios auklėjamojo pobūdžio priemonės optimaliausiai atitinka bausmės paskirtį, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę ir nėra pagrindo jas keisti ar naikinti.

P. B. paskirti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai yra suderinami su mokslu, kadangi paskirta išdirbti 30 valandų per tris mėnesius, kas praktiškai sudaro po 10 valandų per mėnesį. Be to, bausmės vykdymo procese suderinus grafiką su sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitų valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų administracija, nemokamus darbus galima atlikti abiems pusėms patogiausiu laiku. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, tik jeigu nepilnametis sutinka (BK 85 str. 2 d.). Taigi, jeigu nuosprendžio vykdymo procese apeliantas pareikš savo valią, kad nesutinka atlikti nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimą kontroliuojanti institucija galės (turės) kreiptis į teismą su teikimu juos pakeisti kita auklėjamojo poveikio priemone.

Paskirdamas kitą auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą, pirmosios instancijos teismas įpareigojo P. B. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslus. Iš apeliacinio skundo konteksto galima suprasti, kad įpareigojimo – tęsti mokslus, apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su įpareigojimu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Pažymėtina, kad šis elgesio apribojimas jam paskirtas už veiką, kurią jis padarė būdamas nepilnamečiu, tamsiu paros metu, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teisėjų kolegijos nuomone, toks įpareigojimas yra tinkama priemonė sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Paskirto įpareigojimo – būti namuose, laikas (nuo 22 val. iki 6 val.) nėra kliūtis vykdyti kitą teismo paskirtą įpareigojimą – tęsti mokslus, šie įpareigojimai tarpusavyje yra lengvai suderinami. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pabaigus 12 klasių nuteistajam gali tekti išvykti mokytis į kitą miestą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje P. B. nurodė norintis vasarą išvykti dirbti į užsienį, tačiau tai tik hipotetiniai, deklaratyvūs teiginiai, kurių apeliantas neparėmė jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo skundžiamą elgesio apribojimą keisti ar naikinti.

Apeliantas nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jis per didelis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų, priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. B., vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, neturtinė žala priteista motyvuotai ir jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį 20000 litų neturtinės žalos atlyginimui (3 t., b.l. 131-132). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš P. B., R. G. bei R. P. solidariai priteisė 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendyje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgta į tai, kad dėl kaltinamųjų veiksmų, suduotų smūgių nukentėjusysis buvo sužalotas, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl sumušto veido negalėjo normaliai kramtyti, prarado pasitikėjimą žmonėmis, sumažėjo bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta didelės turtinės žalos, tačiau kaltinamieji jokių turtinio pobūdžio veiksmų, kuriais būtų stengiamasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – jokios pagalbos nukentėjusiajam neteikė, patys nesistengė atlyginti padarytos žalos, žalą padarė būdami neblaivūs, savo aktyviais veiksmais sužaloję nukentėjusįjį, jį paliko. Nuosprendyje, be to, nurodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu buvo labai jauno amžiaus, yra nedirbantys, neturintys savo turto, gyvena su tėvais ir yra išlaikomi, todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 20000 litų dėl neturtinės žalos E. B. yra per didelis, jis sumažintas iki 10000 litų.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš kaltinamųjų solidariai priteisdamas nukentėjusiajam 10000 litų neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą motyvavo, įvertino aplinkybes, dėl kurių nukentėjusiajam atsirado neturtinė žala, kuo ji pasireiškė, atsižvelgė į nuteistųjų tyčinius veiksmus, jų jauną amžių bei turtinę padėtį, taip pat pagrįstai vertino ir tai, kad kaltinamieji nesiėmė jokių veiksmų, stengiantis sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad atsižvelgus į nuteistųjų aktyvius smurtinius veiksmus, į nusikalstamos veikos padarinius, teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, nuteistųjų kaltės formą (tiesioginė tyčia), priteistas 10000 litų neturtinės žalos dydis atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Be to, pažymėtina, kad 10000 litų sumą P. B. nukentėjusiajam privalo atlyginti solidariai su kitais nuteistaisiais R. G. bei R. P..

Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad iš nuteistųjų solidariai priteisiant neturtinę žalą ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atskleidė taikytinų teisinių kriterijų turinį, pateikė argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, kitų teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta, todėl skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.