- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 1S-24-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00385-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. bausmę atlieka pagal 2012-06-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jam už nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d. 5 p., 284 str. 1 d., paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013-11-04, bausmės pabaiga – 2018-04-24.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-10-26 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog išvadai, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas neturėtų būti kriterijumi ir argumentu, lemiančiu nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nes atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje, dėl kurio nuteistasis ir gauna teisę būti paleidžiamas lygtinai anksčiau laiko. Todėl nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą apylinkės teismas, kaip lygtinio paleidimo netaikymą pagrindžiantį argumentą, nurodė nepagrįstai. Taip pat nepagrįstai teismas vienu iš argumentų netvirtinti Komisijos nutarimo nurodė aplinkybę, kad nuteistasis anksčiau jau teistas, kadangi toks argumentas prieštarauja Konstitucijos 31 str. Nuteistojo manymu, taip pat nepagrįstai teismas nutartyje nurodė, kad jis bausmės atlikimo metu nesistengia elgtis tinkamai, kadangi jis 3 kartus skatintas. E. L. vertinimu, teismas siekia jį išimtinai pateikti tik iš neigiamos pusės nepaisant visų teigiamai charakterizuojančių duomenų. Nepagrįstai teismas nutartyje nurodė ir tai, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę ir teisingumo principą, kadangi ši aplinkybė, kaip turinti reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, pagal įstatymą nėra vertinama. Pagrindinis kriterijus taikyti lygtinį paleidimą yra teigiamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visų pirma reikėtų įvertinti tai, kaip nuteistasis stengiasi reabilituotis, ar gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ar ne. Lygtinis paleidimas yra paskirtos bausmės lengvata, kurią nuteistasis užsitarnauja pataisos įstaigoje savo geru elgesiu, stropiu darbu bei aktyviu dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis pažymi, kad su draugais, su kuriais padarė nusikaltimą, ryšių nepalaiko, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai. Nors ir baustas drausmine tvarka, pažeidimai padaryti bausmės atlikimo pradžioje, kai dar nebuvo prisitaikęs prie pataisos įstaigos režimo. Dėl savo elgesio padarė išvadas ir po to buvo skatintas. E. L. nurodo, kad teismas nepagrįstai tvirtina, kad jis nesistengia atlyginti civilinio ieškinio, kadangi jo pajamos pataisos įstaigoje yra labai mažos ir jis neturi galimybės civilinį ieškinį atlyginti. Teismas nutartyje nurodo tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir Komisijos nutarime, tačiau jas nepagrįstai vertina skirtingai. Pateiktoje medžiagoje yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, kurių teismas nutartyje neįvertino. Dėl to nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. L. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (39 balai iš 168 galimų), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. L. dalyvavo nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programų vykdyme, socialinių įgūdžių lavinimo projekte „Mano kelias 2“, tačiau nei iš Socialinio tyrimo išvados, nei iš Komisijos nutarimo nėra aišku, kokį poveikį dalyvavimas atitinkamose programose turėjo kriminogeninių veiksnių ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai, vienas iš kurių yra susijęs su teisės pažeidimų pobūdžiu – dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos nutarime visiškai nėra analizuoti ir vertinti veiksniai, sąlygoję nusikalstamą E. L. elgesį, taip pat tai, ar antivisuomeninį ir įstatymams priešingą elgesį sąlygojusius veiksnius nuteistasis šiuo metu vertina neigiamai, kas teismui leistų pagrįstai tikėtis teigiamo nuteistojo elgesio laisvėje ir manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu svarbu tai, kad nuteistasis, nors ir skatintas tris kartus, tačiau taip pat ir baustas du kartus už necenzūrinių žodžių vartojimą kratos metu ir narkotinį apsvaigimą, už ką jam buvo paskirtos pakankamai griežtos nuobaudos – baudos izoliatorius 5 ir 10 parų. Paskutinė nuobauda (2014-09-04) buvo panaikinta prieš terminą tik 2015-07-29. Nors nuobaudos už minėtus pažeidimus šiuo metu negalioja, tačiau charakterizuoja nuteistąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų taisyklių ir reikalavimų ir tuo pačiu neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nukreipto nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo linkme. Įvertinus duomenis apie nuteistajam skirtas nuobaudas ir paskatinimus darytina išvada, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nėra kryptingas elgesio koregavimo linkme, nuteistasis buvo ir baustas, ir skatintas, teigiamos elgesio korekcijos stebimos tik nuo 2015 m. vidurio, kuomet vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nuteistasis nepažeidinėjo.
Nors E. L. bausmės atlikimo metu įgijo specialybių, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, 2015 m. pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.