Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. K. dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie rašytinį procesą yra informuoti pranešimais specialiame interneto tinklalapyje ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001-05-24, 2001-06-26 atliekant tardymo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-03/01, kurioje R. K. buvo kaltinamoji, Tauragės rajono policijos komisariato pareigūnai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, areštavo R. K. priklausančius 110 litų, kurie buvo perduoti saugojimu į Tauragės policijos komisariatą. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1993 m. graudžio 18 d. įsakymu Nr. 1/872/94N „Dėl iš areštuotų ir kitų asmenų paimtų daiktų, pinigų, kitų vertybių bei vertybinių popierių apskaitos, saugojimo, grąžinamo ir realizavimo tvarkos“ parvirtinta instrukcija, Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate 31,86 Eur (100 litų) buvo įtraukti į apskaitą ir saugomi nuo 2001 metų.

2006-10-24 Tauragės rajono apylinkės teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-238- 03/2001 panaikino R. K. turtui areštą ir pinigus - 110 litų, laikomus Tauragės policijos komisariate pagal kvitą Nr. 6, nutarė grąžinti R. K.. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vykdydamas Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-03/2001 ir norėdamas grąžinti pinigus R. K. patikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. R. K. išvyko į Vokietiją. Taip pat patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenis nustatė, kad nuo išvykimo į Vokietiją, R. K. nebuvo kirtusi Lietuvos Respublikos sienos. Patikrinus Sodros duomenis, informacijos apie R. K. draudėjus nerasta. Peržiūrėjus asmens duomenis buvo susipažinta su asmens giminystės ryšiais. Nustatyta, kad R. K. mamos E. R. gyvenamosios vietos adresas nėra įvestas, jos sūnus T. S. yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, anūkas A. S. yra dar nepilnametis asmuo. Taip pat nustatyta, kad R. K. Lietuvoje neturi atidarytų banko sąskaitų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalis numato, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtinta „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“.

CK 4.31 straisnyje numatyta, kad valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas ar numanomas. LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. R. K. aukščiau minimo turto atsisakė ir nenori jo atsiimti, o pareiškėjas negali (nėra racionalu) laikyti turtą neapibrėžtą laiką.

Nuo 2006-10-24 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-03/2001 priėmimo ir aukščiau aprašyto turto paėmimo ir įtraukimo į apskaitą iki šios dienos nei pinigų savininkė, nei jos įgalioti asmenys į pareiškėją nesikreipė. Susiklosčiusios faktinės aplinkybės rodo, jog savininkas aukščiau nurodyto turto atsisakė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turtas – pinigai (31,86 Eur) pripažintini bešeimininkiu turtu ir perduotini valstybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis). Pareiškėjas savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą visiškai įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.57 straipsniu, 4.58 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 537 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Pripažinti turtą - pinigus 31,86 Eur (trisdešimt vieną eurą 86 ct) bešeimininkiu turtu ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.