Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-03 · Byla Nr. N-822-4800-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-03
Bylos Nr.
N-822-4800-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N822-4800/2008Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. liepos 18 d. J. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu už minėto pažeidimo padarymą J. M. skyrė dvidešimt parų administracinio arešto.

II.

J. M. (toliau – ir apeliantas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais.

Nurodo, kad šiuo metu vienas augina vaikus bei prižiūri ligotą močiutę. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija atsiliepimu nesutinka su J. M. skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog J. M. kaltė, padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai. Savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neneigia ir apeliantas.

Apeliaciniame skunde keliamas skirtos administracinės nuobaudos – 20 parų administracinio arešto – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta per griežta administracinė nuobauda. ATPK 130² straipsnio sankcijoje imperatyviai nurodyta, kad asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skiriamas administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė minimalų sankcijoje numatytą bausmės atlikimo laiką – dvidešimt parų. Todėl niekaip negalima teigti, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

Bet to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą apeliantui, nepagrįstai lengvinančia atsakomybę aplinkybe laikė kaltininko gailestį (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sulaikytas vairuojantis neblaivus, atsisakė tikrinti girtumą (b. l. 2, 3, 6), taigi negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų padėjęs išaiškinti pažeidimą. Visa tai rodo, kad yra pagrindo šią aplinkybę laikyti deklaratyvia, t. y. nelaikyti jos atsakomybę lengvinančia.

Darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Asmuo, žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo darbui ar šeimai turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų: asmuo, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, yra itin pavojingas visuomenei, ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

ATPK 338¹ straipsnis paskirtis – sudaryti teismui galimybę individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirto administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Darytina išvada, kad paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybę atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė svarbių, išimtinių priežasčių, kurios lemtų būtinybę sąlyginai atidėti paskirtos administracinės nuobaudos – administracinio arešto vykdymą. Vien tai, kad asmuo dirba, studijuoja, negali būti laikoma svarbiomis, išimtinėmis aplinkybėmis. Asmens sutikimas sąlyginio administracinio arešto atidėjimo metu atlikti nemokamus viešuosius darbus, nenustačius minėtų svarbių, išimtinių priežasčių, taip pat nėra pakankamas pagrindas sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, parinkdamas administracinę nuobaudą tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisVirgilijus ValančiusSkirgailė Žalimienė