Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - bendrovė) generalinio direktoriaus pareigas (2007 m. rugpjūčio 13 d. darbo sutartis Nr. 254), būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), veikdamas pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigybinius nuostatus Nr. IP0101/V1 (2003 m. rugsėjo 1 d. patvirtintus G. S.) (toliau - pareigybiniai nuostatai), turėdamas pareigą atstovauti ir valdyti visas bendroves Lietuvoje, priklausančias (duomenys neskelbtini) vykdant visus teisinius valstybinės lošimų priežiūros komisijos nurodymus ir reikalavimus bei einant pareigas, išvardintas pagrindiniuose bendrovės įstatuose (pareigybinių nuostatų dalies „Pagrindinės vadovo pareigos“ 1 punktas) turėdamas gerai žinoti įstatymus, susijusius su lošimų organizavimu Lietuvoje (pareigybinių nuostatų B dalies „Valdymas, organizavimas ir vystymas“ poskyrio „Pagrindinės užduotys“ 2 punktas), organizuojant veiklą, vadovautis įstatymais (pareigybinių nuostatų B dalies „Valdymas, organizavimas ir vystymas“ poskyrio „Įsipareigojimai ir atsakomybė“ 5 punktas), taigi būdamas atsakingas ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau — ALĮ) reikalavimų laikymąsi, organizavo darbą taip, kad bendrovės interneto svetainėje www.olybet.lt elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį nebuvo laikomasi nuotolinio lošimo sutarties formos, patvirtintos Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. DI-594 „Dėl nuotolinio lošimo sutarties formos patvirtinimo“ (toliau - nuotolinio lošimo sutarties forma) ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 20² straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus t. y.: 2016 m. gruodžio 16 d. bendrovės tikrinimo metu, interneto svetainėje www.olybet.lt nuotolinio lošimo sutarties tarp bendrovės ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbuotojo R. Š. (toliau - darbuotojas) sudarymo momentu nebuvo prašoma nurodyti darbuotojui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerio, kaip numatyta nuotolinio lošimo sutarties formoje. 2016 m. gruodžio 16 d. sudarius nuotolinio lošimo sutartį Nr. 535187, darbuotojo mokėjimo sąskaitos numeris taip pat nebuvo nurodomas sutartyje.

Tokiais savo veiksmais S. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje (azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nori pasisakyti dėl jam surašyto protokolo ir jo mažareikšmiškumo. Jis buvo surašytas 2016-12-23 minėto tikrinimo akto pagrindu, tame akte 4 punkte buvo pažymėta, kad tarnyba priėmė šį aktą ir nurodė būtent šio pažeidimo mažareikšmiškumo pobūdį. Mano, kad protokole nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis. Jie veiklą nuotoliniams lošimams pradėjo vykdyti nuo 2016-01-28 pagal priežiūros tarnybos išduotą leidimą, prieš jį išduodant ji patikrino visą nuotoliniams lošimams naudojamą programinę įrangą, tame tarpe ir nuotolinių lošimų sutarčių sudarymą. Kadangi gavo leidimą, jokių pastabų bendrovei nebuvo pareikšta, visą laiką vykdė veiklą remiantis ta tvarka ir išduotu leidimu. Tokių pastabų nebuvimas ir leidimas vykdyti veiklą patvirtina, kad šiuo metu tarnybos nurodytas pažeidimas nėra reikšmingas ir jo buvimas netrukdė jiems vykdyti lošimo paslaugų, dėl to mano, kad neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, bendrovė ėmėsi visų priemonių, kad perdarytų programinę sistemą pagal reikalavimus, kai buvo nustatytas pažeidimas, ir tam jie turėjo keisti ne tik tinklapio dizainą paprastos versijos, bet ir mobilios versijos, reikėjo perdaryti programinį kodą, užtikrinant visos programinės sistemos stabilumą, reikėjo atlikti visos sistemos testavimą, visi šie darbai pareikalavo žymiai daugiau laiko, negu tarnybos duotas terminas, kurį gavo pažeidimams pašalinti.

Dėl šios priežasties bendrovė 2016-12-12 kreipėsi į priežiūros tarnybą, kad gautų papildomą terminą programinės sistemos perdarymui, bet jis nebuvo suteiktas, galutiniame rezultate pažeidimą pašalino, tam užtruko 21 d., skaičiuojant nuo tos dienos, kada tikrinimo aktu buvo nustatytas pažeidimas. Bendrovė leidimo išdavimo metu gavusi patvirtinimą, kad programa veikia tinkamai, negalėjo numatyti, kad reikės perdaryti programą per labai trumpą laiką ir reikės tiek pajėgumo. Jiems suteiktas terminas buvo toks, per kurį jie net norėdami nebūtų pašalinę pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašo teismo netaikyti administracinės atsakomybės. Reikėjo keisti programos kodą, reikėjo pakeitimus pritaikyti mobiliai versijai, atlikti visus testavimo darbus, kad nebūtų įtakos lošėjams, žaidžiantiems kitais įrenginiais. IT yra nuoseklus procesas ir jį reikia atlikti nuosekliai savu laiku. Iš karto visi darbai įvertinus jų apimtį buvo įtraukti į pakeitimų grafikus ir mano, kad jie buvo atlikti per maksimaliai trumpą laiką. Taip kaip ta sistema funkcionavo, tai buvo pažeidimas, bet pati tarnyba patvirtino, kad jis buvo mažareikšmis. Kai jie gavo leidimą, patikrinus visos sistemos funkcionalumą, jokie pažeidimas teisės aktais nebuvo užfiksuoti. Lošimus internetu buvo leidžiami vykdyti tik nuo 2016-01-01. Jie leidimus gavo nuo 2016-01-28, ruošėsi anksčiau, bet sistemos paleidimas nebuvo lengvas dalykas. Visi sistemos pakeitimai pareikalavo laiko, tikrai dėjo visas pastangas ir ėmėsi jį tvarkyti. Pripažįsta pažeidimą, bet mano, kad jis mažareikšmis. Tarnyba patvirtino tai, bet taip pat patvirtino, kad jie vykdė veiklą nuo pat pradžios su tuo pažeidimu ir jis net nebuvo pastebėtas. Patvirtinant tai, ką pasakė priežiūros tarnybos atstovas, kad tarnyba pažeidimo pobūdį pripažino kaip mažareikšmį, bendrovė gavo leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kaip jie buvo organizuoti, tarnybai visi dokumentai buvo pateikti, kaip jie tikrina ir ką tikrina, tai jų kompetencijoje, jokių pastebėjimų dėl trūkumų nebuvo. Jokia administracinė atsakomybė neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į užduoties sudėtingumą, bendrovė įvykdė reikalavimus per įmanoma trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, prašo jam netaikyti administracinės atsakomybės.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad papildomai pridurti nieko negali, bet norėtų akcentuoti, kad 2016-06-30 buvo pradėtas bendrovės tikrinimas ir buvo nustatyta, kad buvo neprašoma nurodyti iš lošėjo apmokėjimo sąskaitos numerio, šiuo pagrindu konstatuota, kad pažeidimas mažareikšmis ir nurodyta jį pašalinti, tačiau 2016-12-23 tikrinimo akto pagrindu bendrovė per nustatytą terminą pažeidimo nepašalino, jį pašalino po daugiau nei mėnesio termino, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, buvo nutarta surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisiniu vertinimu tikrinimo metu buvo prisijungta tarnybos darbuotojo, atliekamas registracijos etapas ir vertinama kokius duomenis prašoma pateikti iš potencialaus lošėjo. Šiuo metu vadovaujanti ANK pažeidimo vertinti mažareikšmiu negalima. Tarnybos direktoriui nesuteikta teisė nustatyti nusižengimo kaip mažareikšmio. Pagal ATPK yra ta pati situacija. Kodekso pasikeitimas dėl mažareikšmės veikos vertinimą esmės neturi. Ginčo dėl to, kad nebuvo sudarytas prašymo pateikti mokėjimo sąskaitos numeriui iš lošėjo šiuo atveju nėra, tačiau norėtų patikslinti vieną aplinkybę. S. P. nurodė, kad bendrovei išduodant leidimą vykdyti nuotolinius lošimus bendrovė nenurodė jokių sistemos trūkumų. Šiuo atveju dokumentai, kurie reikalingi išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, yra nurodyti azartinių lošimų įstatymo 21 str. 4¹ d., ten yra nurodytas sąrašas informacijos, kurią bendrovė privalo pateikti ir informacija, kad neva bendrovė pateikė visą informaciją, susijusią su nuotolinio lošimo sutarties forma, kita informacija, susijusi su informacijos pateikimu iš lošėjų, ta informacija neprivaloma pateikti, priežiūros tarnyba jos nevertina, nes tuo metu, kai pateikiamas prašymas, sistema iš esmės dar neveikia, šiuo atveju tikrinti nelabai yra ką, kadangi yra patvirtinama nuotolinio lošimo sutarties forma, kuria lošimo organizatorius privalo vadovautis ir jos laikytis. Motyvas, kad tarnyba patikrino kaip tikrinami duomenys, neatitinka realybės, nes prašymo nagrinėjimo metu jie neprivalomi pateikti. Atsižvelgiant į tai mano, kad pažeidimas padarytas, bendrovė nesiėmė priemonių laiku, kad pašalintų mažareikšmį teisės aktų pažeidimą. Kadangi nebuvo laikytasi mažareikšmiškumo instituto tvarkos, buvo surašytas ATP protokolas. Institucija mano, kad jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, dėl baudos dydžio palieka vertinti teismui.

Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kontrolės skyriaus vyr. specialisto A. M. 2016-12-23 tarnybinio pranešimo 13 punkto matyti, kad sudarytoje nuotolinio lošimo sutartyje Nr. 535187 nėra nurodomas lošėjo mokėjimo sąskaitos numeris, nors šį neatitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktą reikalavimams bendrovė buvo įpareigota pašalinti iki 2016 m. gruodžio 6 d. Iš 14.3 punkto matyti, kad Nuotolinio lošimo sutarties sudarymo momentu nebuvo prašoma nurodyti lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerio, kaip numatyta nuotolinio lošimo sutarties formoje. Sudarius nuotolinio lošimo sutartį mokėjimo sąskaitos numeris taip pat nėra nurodomas. 15 punkte nurodyta, kad remiantis šio tarnybinio pranešimo 14.3 punktu, tikrinimo metu užfiksuota, kad bendrovė nepašalino Priežiūros tarnybos direktoriaus Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. DI-706 „Dėl atlikto (duomenys neskelbtini) neplaninio specialaus tikrinimo pagal 2016 m. birželio 30 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-50“ 2.1 punkte konstatuotą licencijuojamos veiklos pažeidimą.

Iš lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos 2016-12-23 tikrinimo akto matyti, kad įvertinus neplaninio kontrolinio tikrinimo metu surinktus faktinius duomenis nustatyta, kad bendrovė nepašalino įsakymo Nr. DI-706 2.1. punkte nurodyto azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo, tai yra, bendrovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį, nebuvo prašoma nurodyti lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerio. Sudarius nuotolinio lošimo sutartį, lošėjo mokėjimo sąskaitos numeris taip pat nėra nurodomas.

Iš 2016-12-23 lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos vyr. specialisto tarnybinio pranešimo 14.3. punkto matyti, kad nuotolinio lošimo sutarties sudarymo metu nebuvo prašoma nurodyti lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerio, kaip numatyta nuotolinio lošimo sutarties formoje. Sudarius nuotolinio lošimo sutartį mokėjimo sąskaitos numeris taip pat nėra nurodomas.

Iš lošimų priežiūros tarnybos prie LR Finansų ministerijos 2017-01-13 tikrinimo akto matyti, kad bendrovė pašalino įsakymo Nr. DI-706 2.1. punkte nurodyto azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą, tai yra, bendrovės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį, buvo prašoma nurodyti lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerio. Sudarius nuotolinio lošimo sutartį, lošėjo mokėjimo sąskaitos numeris taip pat buvo nurodomas.

Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos administracijų nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą 1448 Eur iki 4344 Eur, tuo tarpu ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą užtraukia baudą nuo 1500 Eur iki 4300 Eur. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo S. P. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą, o 2 dalyje – už pakartotinį šių pažeidimų padarymą. Straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Lošimų priežiūros tarnybos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014).

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija pasipildė antruoju¹ skirsniu, kuriame nustatyti reikalavimai nuotolinių lošimų organizavimui. LR azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą formą. Trečioje šio straipsnio dalyje numatyta, kad dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta nuotolinio lošimo sutartis yra galiojanti. P. A. lošimų įstatymo 2 straipsnio 17 puntą nuotolinio lošimo sutartis – tai lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta rašytinės ar elektroninės formos sutartis, kuria lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti nuotolinio lošimo paslaugas ir išmokėti nuotolinio lošimo laimėjimą nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas nuotoliniame lošime laikytis teisės aktuose ir nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytos nuotolinių lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-825/2013), o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1266/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-55-2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, todėl azartinių lošimų organizavimą reglamentuojančiose teisės normose vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos, kurių esmė yra ta, kad lošimų organizatorių veikla griežtai reglamentuota, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veiklos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Kartu pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-2198/2011, A556-1391/2012). Dėl to darytina išvada, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai.

Nagrinėjamoje byloje S. P. inkriminuotas azartinių lošimų organizavimo tvarkos (ALĮ 20¹ straipsnio 1 dalies) pažeidimas, tai yra, organizavo darbą taip, kad bendrovės interneto svetainėje www.olybet.lt elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį nebuvo laikomasi nuotolinio lošimo sutarties formos. Pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo savo kaltę pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad tai turėtų būti pripažintas kaip mažareikšmis pažeidimas, nes pažeidimo esmė - nesuspėta laiku pašalinti Priežiūros tarnybos nustatyto pažeidimo. Nori atkreipti dėmesį, kad 2016 m. pradžioje, išduodant bendrovei leidimą vykdyti nuotolinius lošimus, Lošimų priežiūros tarnyba nenurodė jokių naujų lošėjų registravimosi sistemos trūkumų. Be to, bendrovė dėjo visas pastangas, geranoriškai šalinant pažeidimą, tačiau dėl techninių sprendimų sudėtingumo buvo reikalingas akivaizdžiai ilgesnis laikotarpis, nei tokį nustatė Lošimų priežiūros tarnyba.

Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pozicija, jog tai, kad nepašalino nurodyto pažeidimo trūkumo per Lošimų priežiūros tarnybos nustatytą terminą laikytina mažareikšmiu pažeidimu. Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos 2016-12-01 įsakymo matyti, kad nutarta UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui S. P. nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl šio įsakymo 2.1 punkte konstatuotų, ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytų azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimų, tačiau nustatytinas terminas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 6 d. pašalinti šio įsakymo 2.1 punkte nurodytus licencijuojamos veiklos pažeidimus. Iš Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos 2016-12-23 patikrinimo akto matyti, kad 2016 m. gruodžio 7 d. buvo gautas bendrovės 2016-12-09. raštas Nr. 161206-2 „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo prašoma pratęsti įsakymo Nr. DI-706 4 punkte nustatytą terminą licencijuojamos veiklos pažeidimams pašalinti iki 2016-12-09 Lošimų priežiūros tarnybai pratęsus pažeidimų pašalinimo terminą iki prašomos datos 2016-12-12 Priežiūros tarnyboje buvo gautas bendrovės 2016-12-09 raštas Nr. 161209-3 „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo prašoma pratęsti įsakymo Nr. DI-706 4 punkte nustatytą terminą licencijuojamos veiklos pažeidimams pašalinti iki 22017-01-05. Priežiūros tarnyba 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2-K-1781 nurodė, kad Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. DI-230 „Dėl mažareikšmių azartinius lošimus ir didžiąsias loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų“ 1.3 punkte nustatyta, kad „rašytiniame nurodyme pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą tokiam pačiam terminui, Priežiūros tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu.“ Dėl šios priežasties, galimybės pratęsti bendrovės prašomo termino nėra.

Tokiu atveju matyti, kad pažeidimas dėl nuotolinio lošimo sutarties sudarymo tvarkos pažeidimo buvo užfiksuotas jau 2016-12-01 dieną. Tik 2016-01-13 Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos patikrinimo aktu užfiksuota, kad pažeidimai buvo ištaisyti. Darytina išvada, kad bendrovė pažeidimą šalino kiek daugiau nei mėnesį, kai tuo tarpu Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015-03-26 įsakymu Nr. DI-230 „Dėl mažareikšmių azartinius lošimus ir didžiąsias loterijas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų“ nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 5 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo pašalinimo terminas bendrovės prašymu buvo pratęstas, nėra pagrindo situaciją, kuomet bendrovė nesuspėjo laiku pašalinti pažeidimo, laikyti mažareikšme. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, dėl ko bendrovė laiku negalėjo pašalinti nustatyto pažeidimo. Tai, kad bendrovė turėjo atlikti sudėtingus techninius sprendimus, nesudaro pagrindo bendrovės vadovo netraukti administracinėn atsakomybėn, nes bendrovė yra profesionalus rinkos dalyvis azartinių lošimų srityje, vykdo imperatyviai įstatymų reguliuojamą ir licencijuojamą veiklą, lošimų veikla yra griežtai reglamentuota. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad S. P. ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė už analogiškus pažeidimus. Nors ir galiojančių nuobaudų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi, paskirtos nuobaudos jam teigiamos įtakos nepadarė. Nesutiktina ir su pažeidėjo argumentu, kad 2016 m. pradžioje, išduodant bendrovei leidimą vykdyti nuotolinius lošimus, Lošimų priežiūros tarnyba nenurodė jokių naujų lošėjų registravimosi sistemos trūkumų, todėl pažeidėjas neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kada minėti pažeidimai atsirado, ir vien dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu jie nebuvo nustatyti išduodant bendrovei leidimą, neatleidžia pažeidėjo nuo atsakomybės. Sutiktina su institucijos, surašiusios protokolą, atstovu, kad prašymo bendrovei išduoti leidimą vykdyti nuotolinius lošimus nagrinėjimo metu duomenys, susiję su nuotolinio lošimo sutarties forma, kita informacija, susijusi su informacijos pateikimu iš lošėjų, neprivaloma pateikti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad už bendrovės veiklos organizavimą atsako bendrovės vadovas. Pagal byloje esantį 2007-08-13 susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo S. P. priimamas į darbą generaliniu direktoriumi. Taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir nebūtų pažeidžiami tiek nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojantys, tiek ir kiti teisės aktai. Pažymėtina, kad ATPK 173¹⁸ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Nagrinėjamoje byloje S. P. neveikimas pasireiškė nepakankama Bendrovės kontrole organizuojant nuotolinius lošimus, t. y. elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį nebuvo laikomasi nuotolinio lošimo sutarties formos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. P. – neturi galiojančių nuobaudų, tačiau anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, turintis 2 mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, S. P. skirtina sankcijoje numatyta bauda.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas per nustatytą terminą padaryto pažeidimo nepašalino, tačiau ėmėsi pastangų, kad pažeidimas būtų pašalintas, tai yra, kreipėsi dėl termino pašalinti pažeidimą pratęsimo, savanoriškai teikė informaciją Lošimų priežiūros tarnybai. Pats pažeidėjas nurodo, kad pažeidimas laiku nebuvo pašalintas dėl techninių kliūčių. Nors ir S. P. anksčiau baustas už analogišką pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, todėl teismas turi pagrindą jam skirtiną baudą mažinti, ir paskirti mažesnę nei sankcijos minimali riba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ straipsniu, ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17064986445 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.