- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-127-491/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55347-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį areštu 21 parai. Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 14 parų arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė žinomai suklastotą dokumentą – Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jį 2018 m. lapkričio 19 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė šio komisariato pareigūnams.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą ir jo vykdymą atidėti. Jis skunde nurodo, kad prižiūri savo senyvo amžiaus tėvus, jų negali palikti vienų be jokios priežiūros, sesuo neturi galimybių padėti, kadangi su šeima gyvena vienkiemyje (duomenys neskelbtini).
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo jam už nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bei šios bausmės vykdymą atidėti pagal BK 75 straipsnį dėl to, kad jis galėtų prižiūrėti savo senyvo amžiaus tėvus. Todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą individualizuodamas ir skirdamas bausmę.
6. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į : padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. K. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 55, 61 straipsniuose, ir bausmės skyrimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. K. nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį jam paskyrus areštą 21 parai. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija visiškai sutinka.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. K. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie A. K. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, prižiūri senyvo amžiaus tėvus, seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. Visi šie duomenys leidžia nuteistąjį A. K. charakterizuoti patenkinamai. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, įvertinęs prieš tai išdėstytus duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), padarė pagrįstą išvadą, jog arešto paskyrimas nuteistajam bus pakankama bausmė jo nubaudimui, teisingumo principo įgyvendinimui bei padės pasiekti kitus bausmės tikslus.
9. Kaip minėta, nuteistasis A. K. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą areštą kita bausme, kuri netrukdytų jam prižiūrėti senyvo amžiaus tėvų, t. y. jis prašo paskirti jam laisvės atėmimą ir jo vykdyti atidėti. Tokį prašymą nuteistasis reiškė ir jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl šį nuteistojo prašymą atmeta. Kolegija šiems motyvams taip pat pritaria. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – areštą, kas šiuo atveju yra ir pagrįsta, ir teisinga. Antra, pagal paties nuteistojo parodymus, jis turi seserį, kuri gyvena už 15 km ir yra nedirbanti. Taigi, prižiūrėti nuteistojo senyvo amžiaus tėvus jam pačiam atliekant bausmę gali ir jo sesuo, kadangi vaikai vienodai privalo globoti savo tėvus senatvėje. Ir trečia, kolegijos vertinimu, įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų reikalinga skirti A. K. griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą, nėra. Terminuotas laisvės atėmimas yra griežtesnė bausmės rūšis už areštą. Ir įstatymas – BPK 320 straipsnio 4 dalis, imperatyviai nurodo, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kadangi nagrinėjamu atveju tokio apeliacinio skundo dėl aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo nėra, nuteistajam A. K. griežtesnė bausmė neskirtina.
10. Tokiu būdu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją griežtinti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.