Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-03-20) ir nuteistas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (2012-04-04) ir nuteistas viešaisiais darbais trims mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-04-18) ir nuteistas viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai devyniems mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį: 2012 m. kovo 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) egzaminavimo aikštelėje, tyčia įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo asmenybės negerbimą ir nepagarbą aplinkai – VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistui G. V. nutraukus V. Š. vairavimo egzaminą dėl padarytos kritinės klaidos, ėmė agresyviai elgtis, pagriebęs gairelę demonstravo trenkimo judesius į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VĮ „Regitra“, ir į G. V., grasino panaudoti fizinį smurtą ir susidoroti su G. V., sakydamas: „aš tave mieste pasigausiu, aš tave priplosiu“, ir, G. V. įlipus į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė šio automobilio vairuotojo pusės duris, jas darydamas jėga, tyčia, stūmė į priešingą pusę ir taip jas sulankstė.

V. Š. taip pat buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką: 2012 m. balandžio 4 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) egzaminavimo aikštelėje, tyčia nepadoriu elgesiu ir necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį – reikalaudamas leisti tęsti vairavimo egzaminą po to, kai VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistas G. V. pranešė apie neišlaikytą praktinį vairavimo egzaminą, ėmė jį vadinti necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, grasino sakydamas: „priplosiu“ ir demonstruodamas kovinę stovėseną – suspaudęs kumščius ir juos iškėlęs ties krūtine, artėjo prie G. V., rodydamas, kad ims jį mušti, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) grupės tarnybinėse patalpose įsiveržęs į įmonės tarnybinį kabinetą, kuriame buvo VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistas G. V. ir jaunesnioji specialistė L. R., demonstruodamas nepasitenkinimą dėl neįskaityto vairavimo egzamino, G. V. vadino žeminančiais žodžiais, reikalaudamas skubiai užpildyti vairavimo egzamino protokolą bei greitai vaikščiodamas kabineto patalpose ir atsikalbinėdamas trukdė įmonės darbuotojų normaliam darbui, o G. V. ir L. R. keletą kartų paprašius išeiti iš tarnybinio kabineto, nepaisė prašymų ir toliau žeminančiais žodžiais vadino G. V., taigi šiais savo veiksmais šokiravo G. V., L. R., sukėlė jų pasipiktinimą, išgąstį, sutrukdė normaliam jų darbui ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

V. Š. taip pat buvo nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką: 2011 m. balandžio 18 d., apie 3 val., viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeisdamas viešąją tvarką, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, matant degalinės kasininkei G. S., suduodamas apie tris smūgius kumščiu, sudaužė degalų kainų reklaminį stendą ir tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 629,20 litų turtinę žalą.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą: 2012 m. balandžio 4 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) egzaminavimo aikštelėje iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio VĮ „Regitra“, kabinos pagrobė svetimą, G. V. priklausantį turtą – 500 litų vertės akinius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu ir pan.).

Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu V. Š. nuteistas, už tai, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) egzaminavimo aikštelėje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį – VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistui G. V. nutraukus V. Š. vairavimo egzaminą dėl padarytos kritinės klaidos ėmė agresyviai elgtis, pagriebęs gairelę demonstravo trenkimo judesius į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį VĮ „Regitra“, ir į G. V., grasino panaudoti fizinį smurtą ir susidoroti su G. V., sakydamas: „Aš tave mieste pasigausiu, aš tave priplosiu“, ir, G. V. įlipus į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) atidarė šio automobilio vairuotojo pusės duris, jas darydamas jėga tyčia stūmė į priešingą pusę ir taip jas sulankstė.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad V. Š. 2012 m. kovo 20 d. laikė vairavimo egzaminą, jį egzaminavo G. V., jis konstatavo, kad V. Š., vairuodamas automobilį, padarė padarė kritinę klaidą ir vairavimo egzamino neišlaikė. Teismo posėdyje V. Š. parodė, kad jis neginčijo padaręs kritinę klaidą, tačiau G. V. prašė leisti tęsti egzaminą, nes galvojęs, kad ta klaida nėra esminė. G. V. atsisakė leisti toliau laikyti egzaminą. Jis ilgai prašęs, bet G. V. nesiklausė, sakė sėstis į mašiną ir važiuoti atgal į „Regitrą“. Buvo stiprus vėjas, eidamas link automobilio, pastebėjo nuvirtusią vieną gairelę, kurią pastatė į vietą. Priėjęs prie automobilio atidarė dureles, vėjas pūtė iš dešinės ir atplėšė dureles. Įvyko taip, kad durelės netyčia atsilenkė į kairę pusę. G. V. iškvietė policiją. Atvykus policijos darbuotojams konflikto jau nebebuvo, jis jau buvo atsiprašęs, pasiūlęs sutvarkyti dureles. G. V. pasakė policijai, kad jis atsiprašė, konflikto nebėra ir policijos pareigūnai išvažiavo. G. V. teismo posėdyje parodė, kad V. Š., laikydamas vairavimo egzamino padarė kritinę klaidą, ir neišlaikė vairavimo egzamino iš pradžių gražiai prašė, kad leistų toliau laikyti egzaminą, sakė, kad turi problemų. V. Š. ilgai bandė jį įtikinėti gražiuoju, po to piktuoju. Jis pasakęs, kad viskas, egzaminas nutraukiamas, važiuoja atgal į „Regitrą“. Jam įlipus į automobilį, V. Š. atidarė dureles iš vairuotojo pusės, ir stipriai stūmė į priešingą pusę ir dėl to durelės buvo įlenktos. Matėsi, kad demonstratyviai dureles stipriai atidarė ir trenkė į priešingą pusę. Be to, kai V. Š. atidarė dureles, pasakė įžeidžiančius žodžius: „Aš tave mieste kai pasigausiu, tave, šūdžiau, priplosiu“. Automobilio priekyje stovėjo gairelės, V. Š. pasiėmė gairelę ir pradėjo ja mosuodamas vaikščioti priešais automobilio priekį. Tada jis pagalvojęs, kad kaltinamasis nori išdaužti automobilio lempas, iškvietė policiją. Atvykus policijai, viską paaiškino, V. Š. lyg atsiprašė prieš atvažiuojant policijai. Policiją jis kvietęs ir dėl durelių įlenkimo. Pareiškimo dėl žalos nerašė, nes nebuvo padaryta esminės žalos, be to, automobilis buvo labai apkrautas, kiekvieną dieną vyko egzaminai. Kai atvyko policija, jis pasakė, kad V. Š. jo jau atsiprašė. Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, jog 2012 m. kovo 20 d. G. V. egzaminavo V. Š., po egzamino grįžo susijaudinęs. Sakė, kad V. Š. buvo agresyvus, nes neišlaikė egzamino, kad vaikščiojo pasiėmęs gairelę. Kai G. V. įlipo į automobilį, V. Š. atlaužė dureles. Automobilis buvo apgadintas nežymiai – ties vyriais apgadintos durelės, įlenktos. Liudytoja M. Š. teismo posėdyje parodė, jog gavę informacinį pranešimą, jog tarp vairuotojo ir instruktoriaus įvyko konfliktas, su kolega nuvyko į „Regitra‘ aikštelę. Aikštelėje buvo krovininis automobilis, prie kurio stovėjo V. Š. ir G. V.. V. Š. neišlaikė egzamino, todėl supyko ant G. V. ir tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Buvo įlenktas priekinis automobilio sparnas ar sulamdytos durelės, tiksliai neprisimena. G. V. sakė, kad iškvietė dėl žodinio konflikto. Pasiūlė kreiptis su pareiškimu į pareigūnus dėl žalos atlyginimo. 2012 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių tvirtinimo krašte yra 1,5 cm dydžio skardos įlenkimas į vidinę pusę. Nuo šio įlenkimo į apačią tęsiasi balta linija – pažeisti, įbrėžti dažai (1 t., 42–45 b. l.).

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, įpareigojanti, kad teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais. Įstatymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai.

Pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas išimtinai nukentėjusiojo G. V. parodymais. Nuteistojo V. Š. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmetė.

Byloje nenustatyta liudytojų, kurie būtų matę įvykio aplinkybes, t. y. patvirtintų nukentėjusiojo ar nuteistojo parodymus ir dėl V. Š. veiksmų būtų buvę šokiruoti.

V. Š. nuosekliai teigė, kad neišlaikęs vairavimo egzamino, nukentėjusiojo G. V. prašė leisti tęsti egzaminą, sutinka, kad tai darė ilgai ir įkyriai, tačiau neigia grasinęs panaudoti fizinį smurtą, neigia tyčia sugadinęs automobilio dureles. Šie V. Š. parodymai objektyviais įrodymais nepaneigti. Nenustatyta kokia žala padaryta dėl automobilio durelių sugadinimo. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams G. V. pasako, kad kilęs žodinis konfliktas pasibaigė, pretenzijų V. Š. neturi, administracinių teisės pažeidimų protokolas nesurašomas. G. V. į policiją nesikreipia (kreipėsi 2013 m. balandžio 5 d. po kito įvykusio konflikto).

Pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyrė visus įrodymus (2 t., 71–72 b. l.), tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl apžiūros protokolo (1 t., 15–20 b. l.), kuriame pažymėta, kad įvykio vieta aptverta betonine tvora, uždara, stebima vaizdo kameromis. Dėl apžiūros ir papildomos apžiūros protokolų (1 t., 24–33 b. l.), kuriuose neužfiksuota, jokių grasinimų panaudoti smurtą veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konfliktas tarp V. Š. ir G. V. kilo iš asmeninių paskatų, nenustatyta, jog V. Š. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš G. V., konfliktą būtų matę pašaliniai asmenys ir dėl to būtų šokiruoti, kad tyčia sugadinant turtą būtų padaryta žymi žala.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. Š. veiksmai pagal savo pavojingumo laipsnį gali užtraukti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla V. Š. šioje dalyje nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 284 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šioje dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.

Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar nepadorų kaltininko elgesį, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką.

Pirmosios instancijos nuosprendyje nurodyta, kad V. Š. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) grupės tarnybinėse patalpose įsiveržęs į įmonės tarnybinį kabinetą, kuriame buvo VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo specialistas G. V. ir jaunesnioji specialistė L. R., demonstruodamas nepasitenkinimą dėl neįskaityto vairavimo egzamino, G. V. vadino žeminančiais žodžiais, reikalaudamas skubiai užpildyti vairavimo egzamino protokolą bei greitai vaikščiodamas kabineto patalpose ir atsikalbinėdamas trukdė įmonės darbuotojų normaliam darbui, o G. V. ir L. R. keletą kartų paprašius išeiti iš tarnybinio kabineto, nepaisė prašymų ir toliau žeminančiais žodžiais vadino G. V., taigi šiais savo veiksmais šokiravo G. V., L. R., sukėlė jų pasipiktinimą, išgąstį, sutrukdė normaliam jų darbui ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

Nors nuosprendyje nenurodyta data ir laikas, tačiau iš nuosprendžio turinio kyla, kad įvykis įvyko 2012 m. balandžio 4 d., t. y. praėjus dviems savaitėms po pirmojo konflikto tarp V. Š. ir G. V., kai V. Š. pirmą kartą neišlaikė vairavimo egzamino.

Teismo posėdyje V. Š. parodė, kad po dviejų savaičių (po 2012 m. kovo 20 d.) egzaminą laikė antrą kartą. Tą sykį konfliktų, apsižodžiavimų nebuvo. Trečias kartas buvo gal po dviejų dienų. Laikant egzaminą buvo padaryta kita kritinė klaida. Instruktorius G. V. nutraukė egzaminą. Jis nesutikęs su tuo, prašęs leisti toliau laikyti, nes instruktorius pasakė, kad jis ne taip pakabinęs laidus, o jis pasakė, kad dar nesiruošė važiuoti. Jo mokyklos instruktorius jį mokęs kitaip. Jis toliau prašęs, maldavęs, bet G. V. nesutiko. Tada sumanė parašyti apeliaciją, kad laikant egzaminą iš naujo nereikėtų už jį mokėti. Nuėjo į „Regitrą“, norėjęs parašyti apeliaciją dėl neišlaikyto egzamino, nes galvojęs, kad egzaminas nutrauktas nemotyvuotai. Kovinės stovėsenos nedemonstravo, į kabinetą neįsiveržė, o paprastai įėjo. Atėjus į „Regitrą“ kabinete buvo L. R.. Paklausus, kaip būtų galima parašyti apeliaciją, ši atsakė, kad rašoma laisva forma, davė tuščią lapą ir liepė eiti rašyti į koridorių. Tuo momentu grįžo G. V.. Kadangi rašant apeliaciją reikėjo nurodyti jos motyvus, reikėjo turėti egzamino laikymo protokolą. Paprašė G. V., kad parašytų protokolą ir nuėjo paskui jį į kabinetą. Jis atsakė, kad parašys, prašė palaukti koridoriuje. Į tai jis atsakęs, kad palauks pas jį viduje, kad gal galima greičiau parašyti. G. V. sakė, kad jis turi laukti koridoriuje, kol jis parašys. Atėjo ir L. R., ji irgi sakė laukti koridoriuje, kitaip neparašys. Jis galvojęs, kad, jei bus šalia, tai greičiau parašys. Norėjęs dar pabendrauti, dar pakalbėti. Jo įsitikinimu, jei žmogus laiko piktumą ir kai žmogus sėdi už durų ir jo nematai, tai gali ilgai nerašyti specialiai. Galvojo, kad greičiau bus, jei jis sėdės viduje. Kada pasakė, kad dar greitai neparašys, tada ir pagalvojęs, kad reikia išeiti. Tada jis išėjęs į koridorių laukti protokolo. Užtruko gal dešimt minučių, kol G. V. išnešė egzamino protokolą.

Nukentėjusysis G. V. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. balandžio 4 d. kaltinamasis trečią kartą laikė egzaminą. Du pratimus V. Š. atliko gerai. Atliekant paskutinį pratimą egzaminą nutraukė, nes buvo padarytas pavojingas veiksmas, dėl kurio egzaminas buvo nutrauktas. Kai jis pasakęs, kad egzaminas neišlaikytas, V. Š. iš pradžių vėl prašė gražiuoju, pasakojo apie savo padėtį. Po gražių žodžių prasidėjo agresyvus elgesys – stovėjo prieš jį kumščius atstatęs, tikrai ne jogos poza, artėjo link jo. Jis į tai pasakęs, kad tik tegul pabando prikišti nagus, o V. Š. atsakė, jog dėl tokio „šūdo“ nesės. V. Š. demonstratyviai atėjo į kabinetą, atsisėdo šalia ir sakė: „Rašyk, rašyk, aš čia pasėdėsiu, palauksiu“. Kadangi rašant protokolą reikia susikaupti, o V. Š. trukdė jam ir kolegei, prašė, kad jis palauktų koridoriuje. V. Š. trukdymas pasireiškė tuo, kad jis sėdėjo ir šnekėjo, kaip jis pats sakė, „zyzė“, priekaištavo, kad neteisingai, specialiai taip įvertino, vaikščiojo po kabinetą. V. Š. zyzė, vaikščiojo, nėjo iš kabineto ir išėjo tik po perspėjimo, kad iškvies policiją. Kokie kaltinamojo žodžiai buvo įžeidžiantys, tiksliai negali pasakyti. V. Š. jam pasakyti žodžiai: „Gal sergi, pasitikrink“, jo neįžeidė.

Liudytoja L. R. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. pavasarį, kovo ar balandžio mėnesį, V. Š. atėjo susimokėti už egzaminą. Nežino, kelintas kartas tada buvo, kai laikė egzaminą, žino tik, kad jis tikrai ne pirmą kartą laikė, kad du ar tris kartus jau buvo laikęs egzaminą. Anksčiau niekuo neišsiskyrė, ateidavo, susimokėdavo ir viskas, o tą kartą buvo susierzinęs. G. V. atsisėdo pildyti protokolo ir už kelių minučių į kabinetą įsiveržė V. Š. – įėjo pro duris ir iškart pradėjo sakyti: „Ar baigsi tu pildyti protokolą, ar ne, žioply“. V. Š. įtūžęs pradėjo bėgioti pirmyn ir atgal po kabinetą. Ji prašiusi nusiraminti, prisėsti, palaukti, kol jį pakvies, kad laukiamasis yra koridoriuje, kad egzaminuotojas užpildys protokolą ir jį pakvies. V. Š. norėjo rašyti apeliaciją, todėl turėjo būti užpildytas protokolas. Ji raminusi V. Š., bet šis nenurimo, vis tiek skubino G. V. rašyti, sakė niekur nesėsiantis, prašė jam nenurodinėti, nes jis darys, ką nori, ėmė bėgioti pirmyn ir atgal. Po to V. Š. atsisėdo į kito egzaminuotojo vietą, demonstratyviai sudėjo rankas ir sukryžiavo kojas ir sėdėjo, sakydamas, jog niekur neis, darys tą, ką jam reikia. Vadino G. V. žiopliu, „durneliu“, kvaileliu. Jai buvo nemalonu dėl tokių kaltinamojo veiksmų. V. Š. trukdė G. V. pildyti dokumentus, nes zujo pirmyn ir atgal. Pamačiusi, kad situacija vis blogėja, V. Š. nekreipia dėmesio į jos raminimus, pasakė, kad tikrai kvies policiją, ir paėmė telefono aparatą, tada V. Š. pašoko nuo kėdės ir išėjo.

Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios pažodžiui perrašytos iš kaltinamojo akto, V. Š. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad viešoje vietoje – VĮ „Regitra“ tarnybinėse patalpose – demonstruodamas nepasitenkinimą dėl neįskaityto vairavimo egzamino, G. V. vadino žeminančiais žodžiais, reikalaudamas skubiai užpildyti vairavimo egzamino protokolą bei greitai vaikščiodamas kabineto patalpose ir atsikalbinėdamas trukdė įmonės darbuotojų normaliam darbui, šiais savo veiksmais šokiravo G. V., L. R., sukėlė jų pasipiktinimą, išgąstį, sutrukdė normaliam jų darbui ir sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta ne sutrikdė, bet trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuodamas nuteistojo V. Š. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, kad nuteistasis įžeidinėjo G. V., išvadindamas jį žeminančiais žodžiais, tačiau nepateikia kokie žodžiai buvo vartojami. Liudytoja L. R. parodė, kad V. Š. nukentėjusįjį G. V. vadino „žiopliu, durneliu, kvaileliu“. Nekyla abejonių, kad V. Š. pavartoti žodžiai yra įžeidūs, tačiau jie nėra necenzūriniai, tiesiogine prasme vartojami tiek buitinėje kalboje, tiek literatūroje. Pavartoti žmogaus atžvilgiu tokie žodžiai irgi nėra necenzūriniai, tačiau visuotinai vertinami kaip užgaulūs ir žeminantys.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė būtino BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviojo požymio visuomenės rimties trikdymo necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Š. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o į siekį kuo greičiau gauti egzamino laikymo protokolą. Toks siekis, susijęs su įžeidžiamu kibimu prie žmogaus, nesudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, teisingai nustatė, kad įvykio metu VĮ „Regitra“ patalpose V. Š. elgėsi provokuojančiai, tačiau neįvertino V. Š. tyčios turinio susidariusioje situacijoje ir tokį V. Š. elgesį nepagrįstai pripažino įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir pažeidusiu viešąją tvarką.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, neteisėtas V. Š. elgesys truko trumpai, tai, kad dėl jo elgesio žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių darbas ar tuo sutrikdyta normali įmonės veikla, taip pat kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Š. įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką, yra neteisinga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla V. Š. šioje dalyje nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2013 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorės nutarimu, buvo atnaujintas 2011 m. rugsėjo 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., 134–135 b. l.), 2013 m. kovo 13 d. Mažeikių rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi šis prokurorės nutarimas buvo patvirtintas (1 t., 136–137 b. l.).

Kadangi V. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintas, todėl prokurorės nutarimas ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 69-1-00135-11 naikintini, o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktais, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti 2013 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorės nutarimą atnaujinti 2011 m. rugsėjo 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. kovo 13 d. Mažeikių rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, patvirtinančią šį prokurorės nutarimą ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Mažeikių rajono apylinkės nuosprendžio dalį, kuria V. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą.