Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1-619/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-30
Bylos Nr.: 2A-1-619/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01408-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas: M. R., T. J., V. D., J. N., A. D.
Ieškovas: V. D., H. D., J. D.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, UAB „Krianta“

Kategorijos

3.3.1.18.1Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-1-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01408-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka,

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,vertėjaujant R. S.,dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei L. G.,atsakovėms M. R., T. J., atsakovų atstovui advokatui I. M.,

išnagrinėjo atsakovų V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų V. D., H. D., J. D. ieškinį atsakovams V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, UAB „Krianta“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. D., H. D., J. D. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad riba tarp atsakovams V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), ir ieškovų V. D., H. D., J. D. naudojamo žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą planą yra tarp taškų Nr.2 (X 6054221.36, Y 597388.46), Nr.1 (X 6054227.22, Y 597379.59), Nr.9 (X 6054223.06, Y 597373.85), Nr.8 (X 6054214.74, Y 597366.71), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr.6 (X 6054188.78, Y 59736671), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr. 6 (X 6054188.78, Y 597350.81) einanti riba.

2. Nurodė, kad ieškovai yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini) bendrasavininkai, tačiau jų gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos 1986-04-25 Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.20 buvo leista ieškovui J. D. perstatyti savo gyvenamąjį namą bei suderinti statybų projektą su rajono architektu, namo statybos darbai užtruko. 2004-06-30 buvo gautas naujas gyvenamojo namo statybos leidimas, buvo parengtas žemės sklypo planas ieškovų namui eksploatuoti, tačiau šis planas taip pat nebuvo patvirtintas, kol nebus baigtas statyti namas. Nors 2004-03-19 žemės sklypo plane yra gretimo žemės sklypo A. D. sutikimas su ieškovų žemės sklypo ribomis patvirtintas parašu. Atsakovai yra A. D. įpėdiniai po jos mirties, kurie paveldėjo mirusiosios turtines teises ir pareigas, kartu ir jos valią (sutikimą) su ieškovų naudojamo sklypo ribomis. Gyvenamojo namo statyba buvo baigta 2008 metais ir įregistruota VĮ Registrų centras 2008-04-03 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Tinkamam gyvenamojo namo eksploatavimui yra būtinas žemės sklypas su tiksliomis ribomis turint tikslą žemės sklypą įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-04-02 raštu informavo, jog projekto suderinti negali, kadangi kaimynai suformuoti žemės sklypą tokiomis ribomis prieštarauja. Atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos kertasi su ieškovams formuojamo žemės sklypo ribomis. Atsakovams priklausančio žemės sklypo yra atlikti tik preliminarūs matavimai. Ieškovų projektas dėl ribos nustatymo parengtas atsižvelgiant į faktiškai ieškovų valdomo sklypo ribas. Šiame pasiūlyme atsižvelgta į atsakovų interesus naudotis privažiavimu prie jų žemės sklypo pagal ilgametį faktinį naudojimą, suprojektuotas kelio servitutas. Siūlomos ribos nustatymas nepablogina atsakovų žemės sklypo naudojimo, užtikrina ieškovams priklausančio gyv. namo ir ūkinio pastato tinkamą eksploatavimą. Nustačius ginčo ribą pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą pasiūlymą teismui dėl ribos nustatymo planą, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų tik 90 kv. m lyginant su preliminariu plotu. Ploto paklaida yra leistinumo ribose (leistina paklaida 329 kv. m). Atsakovų sklypas suformuotas taip, kad kerta ieškovų ūkinį pastatą, o ieškovų gyvenamojo namo nežymi dalis patenka į atsakovų žemės sklypą. Pagal atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminarų planą jų žemės sklypo konfigūracija skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente nurodytos konfigūracijos, pakeičiant atsakovų žemės sklypo ribą taip, kad išlaikyti tinkamą atstumą iki ieškovams priklausančio gyvenamojo namo ir, kad ūkinis pastatas, kuris yra gyvenamojo namo priklausinys, nepatektų į atsakovų žemės sklypą. Prašoma nustatyti riba yra atitraukta nuo atsakovų tvorų, esančių sklypo riboje ir parodyta asfalto dangos pakraščiu, abu sklypai būtų racionalių ribų, atitiktų namų valdos eksploatavimo reikalavimus, ilgametį faktinį naudojimą, kuris trunka daugiau negu 20 metų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai V. D., M. R., T. J., J. N., A. D. ieškiniu nesutiko.

4. Nurodė, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0.5000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2004-04-26 Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 4999 ir 2015-03-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr.1563, žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovų šeima šį sklypą naudoja, disponuoja bei valdo daugiau kaip 100 metų. Po atsakovų tėvų mirties atsakovai pagal faktiškai naudojamas dalis pasiskirstė žemės sklypo valdymą. Ieškovai atsakovams priklausančio sklypo ribose pasistatė tvorą, be atsakovų sutikimo – pasistatė garažą, gyvenamąjį namą, įsirengė vartus, kuriuos pastoviai laiko užrakintus dėl ko atsakovams yra apribota galimybė patekti į atsakovų sklypo dalį. Ieškovų siūlomas nustatyti žemės sklypo ribos perdengia atsakovų žemės sklypo ribas net 355 kv. m. Taigi, tvirtinant ieškovų žemės sklypo ribas pagal pateiktą UAB „Krianta“ parengtą projektą, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (sumažinamas) atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dydis (plotas), kuris nustatytas atsakovų nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, tai neatitiktų CK 4.45 str. 1 d. nuostatų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pagal ieškovų pateiktą projektą atsakovams nebelieka įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą (nei į visą, nei kiekvienam bendraturčiui atskirai). Ieškovai nesąžiningai nutyli, kad jų naudojamame sklype yra pakankamai didelis žemės sklypo plotas (7,5 mx27,92 m), kuris gali būti naudojamas įvažai į sklypą iš Vilniaus gatvės (matininko V. K. planas – taškai Nr.5,4,3) įrengti, bei, kad žemės sklypas skirtas įvažiavimui į atsakovų sklypus buvo įrengtas už atsakovų motinos pinigines lėšas. Faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti. Nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą ieškovų pageidaujamu būdu, pasikeistų žemės sklypų plotai, atsakovų žemės sklypas sumažėtų. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio sklypo dalį, o šio sklypo savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės (CK 4.47 str.). Ieškovai turi teisę pirmiau nurodytą jiems priklausantį turtą perkelti į savo planuojamą išsipirkti žemės sklypą. Net jeigu teismui nusprendus, kad skiriasi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba turi būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažinamas po lygiai.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad riba tarp atsakovams V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovų V. D. H. D. J. D. naudojamo žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą planą yra tarp taškų Nr. (X 6054221.36, Y 597388.46), Nr.1 (X 6054227.22, Y 597379.59), Nr.9 (X 6054223.06, Y 597373.85), Nr.8 (X 6054214.74, Y 597366.71), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr.6 (X 6054188.78, Y 59736671), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr. 6 (X 6054188.78, Y 597350.81) einanti riba. Priteisė iš atsakovų V. D., T. J., M. R., J. N., A. D., ieškovui V. D. lygiomis dalimis viso 1 444 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 288,80 Eur. Priteisė iš atsakovų V. D., T. J., M. R., J. N., A. D., lygiomis dalimis valstybei viso 58,37 Eur pašto išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 16,67 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nustačius ieškovų prašomą ginčo ribą pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą pasiūlymą teismui, ieškovai galės naudotis jiems priklausančiais pastatais, o atsakovų teisės nebus pažeistos, atsakovai galės ir toliau nevaržomai naudotis savo sklypu bei prie jo privažiuoti. Ieškovams formuojamo žemės sklypo plotas sudarytų 944 kv.m, į šį žemės sklypą patektų ieškovams priklausantys pastatai- namas, 2I1/ž ūkinis pastatas, kuris buvo įregistruotas 2007 metais ieškovams priklausančių pastatų, .(duomenys neskelbtini), techninėje kadastro duomenų byloje bei ieškovams priklausantys pamatai. Tokiu būdu būtų išspręstas ginčas tarp šalių dėl ieškovams priklausančio pastato buvimo atsakovų sklype. Ginčo riba suformuota, atsižvelgiant į atsakovams priklausančio žemės sklypo 2013-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatytas ribas, t.y., kad „ribos parodytos, nežymint riboženkliais ten, kur jos nustatytos namų valdos tvora“, šis ribų paženklinimo-parodymo aktas nėra nuginčytas. Sklypus skirianti riba užfiksuota 2017-03-21 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas (įregistruotas VĮ Registru centre 5000 kv.m) sumažėtų leistinos (t.y. 329 kv.m) paklaidos ribose tik 90 kv.m, t.y. iki 4910 kv. m ploto (pagal UAB „Geovisata“ 2017-04-25 atsakovų pasiūlymą teismui dėl atsakovų sklypo 5165 kv. m ploto (b.l.29, t.4) sumažėtų 255 kv. m bet leistinos paklaidos ribose).

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog 2016-08-25 žemės sklypo (kadastrinis Nr, 4180/0100:154) naudojimo patikrinimo akte su priedais, matavimų schemos M1:100, patikrinimo metu naudojant GPS imtuvą, buvo nustatytas atsakovų priklausančio sklypo plotas 4779 kv. m, mažesnis nei įregistruotas 5000 kv.m plotas atsakovų nuosavybės teise. 2017-04-25 UAB „Geovisata“ parengtoje atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr.418001000154) schemoje teismui 5165 kv.m ploto, nurodyti ieškovų gyvenamojo namo ir atsakovų žemės sklypo ribos atstumai A-A1 – 2.06; B-B1- 1.13; C-C1 – 2.58, nesiekia nei 3 m, be to pateikta schema neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, atsakovams priklausančio žemės sklypo abriso, nes keičiasi sklypo konfigūracija, padidėja sklypo plotas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovai V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - nustatyti žemės sklypų ribas pagal atsakovų pateiktą projektą, t.y. pagal UAB „Geovista" žemės sklypo kadastrinių matavimų planą arba bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

9. Apeliantų nuomone, teismas tenkindamas ieškovų patikslintą ieškinį nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, pažeidė pamatinius nuosavybės teises formuojamus principus, nepagrįstai atėmė iš atsakovų teisę į nuosavybę, bylą išsprendė subjektyviai ieškovų naudai, nukrypo nuo teisingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principų.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas teisingai nurodė, kad kai tarp šalių kyla ginčas dėl sklypų ribos nustatymo, šį klausimą gali spręsti teismas (LR CK 4.45 str., l d.), tačiau LAT praktika nurodo, kad tokiu atveju gali keistis sklypų konfigūracija, sklypų ribos ir kt., tačiau visais atvejais negali keistis sklypų plotais mažinti nuosavybę patvirtinančiuose dokumentuose. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai nuosavybės teise nenuginčytuose įstatymų nustatyta tvarka dokumentuose disponuoja, valdo ir naudojasi 50 arų žemės sklypu. Atsakovai kiekvienais metais moka žemės mokestį už 50 arų žemės. Teismas priimtu sprendimu be jokios teisinės motyvacijos atėmė atsakovų dalį nuosavybės (sumažino sklypo plotą), tuo grubiai pažeidė pagrindinę LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintą principą, jog nuosavybė neliečiama. Šioje byloje nebuvo ginčijami atsakovų nuosavybės įgijimo dokumentai dėl ploto dydžio ar paties atsakovams priklausančio žemės sklypo buvimo vietos, todėl teismas neturėjo teisės mažinti atsakovams priklausančio žemės sklypo.

11. Ieškovai teisme bandė nustatinėti jiems palankias žemės sklypo ribas net nebūdami sklypo savininkais ir nepateikė teismui dokumentų apie jų naudojamo sklypo kadastrinius dokumentus, apie jų sklypo nuomą ar naudojimąsi kitais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju teismas turėjo vadovautis atsakovų pateiktais planais dėl sklypų ribos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai žemės sklypu naudojasi, valdo ir disponuoja nuosavybės pagrindais. Nors teismas tokio pobūdžio bylose neturi būti aktyvus, tačiau manydamas, kad pagal pateiktus šalių sklypų ribų planus ginčo negalima bus išspręsti be žalos vienai ar kitai šaliai, turėjo pasiūlyti šalims pateikti kompromisinį variantą atitinkantį žemės sklypų ribų planą.

Šalies argumentai

12. Pažymėjo, kad ieškovai jau proceso metu tikslino ieškinį ir teismas priėmė tikslinimą, tačiau atsakovams teisė pareikšti priešieškinį buvo apribota. Atsakovai pateikė teismui procesinį dokumentą, priešieškinį, dėl savavališkos statybos (statinys) padarinių atsakovams priklausančiame žemės sklype, dėl kurio statybos nebuvo gautas atsakovų sutikimas. Tačiau teismas savo sprendimu netiesiogiai savavališką statybą įteisino ir atėmė atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį, kurioje ir yra savavališkas statinys. Ieškovams šiai dienai jokiais pagrindais nepriklauso žemės sklypas, kuriame jie turi savo statinius. Teismas nepagrįstai ignoravo tas aplinkybes, kad dėl ginčo statinio, esančio atsakovams priklausančiame žemės sklype, vyksta ginčai valstybinėse statybos priežiūros institucijose ir šios procedūros nėra pabaigtos ir jos turi tiesioginę įtaką ir reikšmę šios bylos išsprendimui. Jeigu bus priimtas sprendimas nugriauti neteisėtą, savavališką statybą, tai ieškovai negalės reikalauti keisti sklypų ribas dėl savavališko statinio. Apeliantų nuomone, nagrinėdamas bylą teismas neatskleidė ginčo, bylos esmės ir užprogramavo ginčą ateityje, nes liko neišspręstas savavališkos statybos klausimas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. D., H. D., J. D. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Ieškovų nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovai yra sklypo savininkai, o ieškovai sklypo naudotojai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas sprendžiant ginčą turėjo prioritetiškai vadovautis atsakovų pateiktais planais. Administracine tvarka patvirtintais dokumentais ginčo sklypų ribos aiškiai nenustatytos ir tai nulemia ginčą tarp ieškovų ir atsakovų, kuris ilgą laiką neišspręstas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos civilinėje byloje dalyvavo, savo poziciją dėl ginčo esmės pareiškė ir teismo sprendimo kaip žemėtvarkos klausimus sprendžianti institucija nekvestionuoja. Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, parengtą UAB „Geovisata“, pagal kurios duomenis atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas 5165 kv. m buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui, tačiau nebuvo tikrintas, todėl kad yra kilęs ginčas tarp ieškovų ir atsakovų. Kasacinio teismo nutartyse yra ne kartą konstatuota, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita.

15. Byloje nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentą atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas, naudojant tikslias matavimo priemones yra 0,4779 ha, t. y. 0,0221 ha mažesnis, nei preliminarus plotas, nurodytas nuosavybės dokumentuose (0,50 ha) ir neviršija maksimaliai leistinos ribinės ploto paklaidos. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo nustatant žemės sklypų ribą sumažinti atsakovams priklausančio žemės sklypo plotą neginčijant sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra nepagrįstas. NŽT 2016-08-25 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-445- (14.48.78.) priede Nr. 2 nustatė tikslų plotą pagal teritorijų planavimo dokumentą ir šis plotas nesudarė 0,50 ha - 221 kv. m. mažesnis nei preliminarus. Kaip matyti iš Priedo Nr. 2 matavimų schemos MUIOOO, teritorijų planavimo dokumente sklypas suformuotas taip, kad kerta ieškovų ūkinį pastatą, o ieškovų gyvenamojo namo nežymi dalis patenka į atsakovų sklypą. Pirmos instancijos teismui nustačius ginčo sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą planą, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 0,4910 ha, t.y. tik 0,0090 ha mažiau, nei preliminarus atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas (0,50 ha).

16. Ieškovai atkreipė dėmesį, jog siekdami savo ir atsakovų interesų pusiausvyros galutinai suformulavo reikalavimą teismui dėl ribos nustatymo pagal formuojamo namų valdos žemės sklypo pasiūlymą teismui, parengtą UAB „Krianta“ 2017-01-24. Ieškovų pasiūlytas ribos nustatymas nepablogino atsakovų žemės sklypo naudojimo, užtikrina ir ieškovams ir atsakovams priklausančių gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų tinkamą eksploatavimą. Į ieškovams teksiantį žemės sklypą patenka visi namų valdos statiniai. Abu sklypai yra racionalių ribų, atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus, atitinka ilgametį faktinį naudojimą.

Šalies argumentai

17. Ieškovai nesutinka su apelianto reikalavimu nustatyti žemės sklypo ribas pagal atsakovų pateiktą planą. Pažymi, jog nustačius ginčo ribą pagal UAB „Geovisata“ parengtą atsakovams priklausančio žemės sklypo planą 5156 kv.m (arba 0,5156 ha) ploto, ieškovams teksiantis žemės sklypas būtų neracionalių ribų, pasunkėtų gyvenamojo namo eksploatacija. Pagal UAB „Geovisata“ parengtą atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų planą 5156 kv. m plotui, ginčo riba tarp taškų Nr.5-4 neatitinka 2003-02-20 atsakovams priklausančio žemės sklypo Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nustatytų ribų.

18. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovų priešieškinį dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo, atsakovams nebuvo užkirstas kelias pateikti atskirą ieškinį, tačiau atsakovai to nepadarė, nors iki nagrinėjamos bylos pabaigos turėjo pakankamai laiko. 2017-04-24Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos raštas Nr. (23.2E)-2D-5355, iš kurio matyti, kad ši inspekcija nutraukė atsakovų 2017-03-09 skundo dėl galbūt pažeidžiant teisės aktus statomo ūkinio pastato nagrinėjimą, vadovaujantis teisės akto nuostatomis dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Taigi, jokių ginčių valstybinėje statybos priežiūros institucijoje dėl savavališkų statybų nėra sprendžiama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

20. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai V. D., H. D., J. D. yra gyvenamojo namo, .(duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nuo 2009-03-27 (2008-04-03 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(100)-11.75-231 ir 2009-03-23 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-1797) pagrindu, ieškovams priklausantis gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje. Ieškovams priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams V. D., M. R., T. J., A. D., J. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014-04-04 įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-1252 buvo patenkintas ieškovų prašymas ir nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo, kuriame yra ieškovams priklausantis gyvenamasis namas, formavimo ir pertvarkymo projektą; UAB „Krianta“ 2014-07-31 parengė 0.1018 ha ieškovų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Atsakovams informavus, jog nesutinka su UAB „Krianta“ paruoštu ieškovų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nes formuojamo sklypo ribos kertasi su atsakovams priklausančio žemės sklypo ribomis, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-04-02 raštu informavo, jog šio projekto suderinti negali, 2015-05-13 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM raštu informavo UAB „Krianta“, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai aukščiau nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nesuderinus, šio projekto patikrinimas yra nutraukiamas.

22. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti, kad riba tarp atsakovams V. D., T. J., M. R., J. N., A. D. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), ir ieškovų V. D., H. D., J. D. naudojamo žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esančio .(duomenys neskelbtini), pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą planą yra tarp taškų Nr.2 (X 6054221.36, Y 597388.46), Nr.1 (X 6054227.22, Y 597379.59), Nr.9 (X 6054223.06, Y 597373.85), Nr.8 (X 6054214.74, Y 597366.71), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr.6 (X 6054188.78, Y 59736671), Nr.7 (X 6054203.90, Y 597358.43), Nr. 6 (X 6054188.78, Y 597350.81) einanti riba. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu teigia, kad ieškovų siūlomas nustatyti žemės sklypo ribos perdengia atsakovų žemės sklypo ribas net 355 kv. m. Taigi, tvirtinant ieškovų žemės sklypo ribas pagal pateiktą UAB „Krianta“ parengtą projektą, naudojant paklaidos institutą, būtų keičiamas (sumažinamas) atsakovams nuosavybės teise priklausančio sklypo dydis (plotas), kuris nustatytas atsakovų nuosavybės teises į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, tai neatitiktų CK 4.45 str. 1 d. nuostatų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pagal ieškovų pateiktą projektą atsakovams nebelieka įvažiavimo į atsakovams priklausantį žemės sklypą.

23. Pagal CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, pirmosios dalies nuostatą, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi, šioje teisės normoje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, bei nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nustačius ieškovų prašomą ginčo ribą, pagal UAB „Krianta“ 2017-01-24 parengtą pasiūlymą teismui, ieškovai galės naudotis jiems priklausančiais pastatais, o atsakovų teisės nebus pažeistos, atsakovai galės ir toliau nevaržomai naudotis savo sklypu bei prie jo privažiuoti. Ieškovams formuojamo žemės sklypo plotas sudarytų 944 kv.m, į šį žemės sklypą patektų ieškovams priklausantys pastatai, atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėtų leistinos paklaidos ribose. Tokiu būdu teismo vertinimu būtų išspręstas ginčas tarp šalių dėl ieškovams priklausančio pastato buvimo atsakovų sklype.

25. Apeliantai nesutinka su sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grįsdami aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas be jokios teisinės motyvacijos atėmė atsakovų dalį nuosavybės (sumažino sklypo plotą) tuo grubiai pažeidė LR Konstitucijos 23 str. įtvirtinantį, jog nuosavybė neliečiama. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovų teisę pareikšti priešieškinį, kad būtų pašalinta savavališka statyba (statinys) atsakovams priklausančiame žemės sklype, todėl sprendimas buvo priimtas neatskleidus ginčo esmės.

26. Kasacinis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-421/2015).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo juridinis plotas neatitinka faktinio ploto, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tenkinus ieškovo reikalavimą atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas bet kuriuo atveju sumažėtų leistinos paklaidos (329 kv.m) ribose, t.y. (įregistruotas VĮ Registru centre 5000 kv.m) sumažėtų 90 kv.m iki 4910 kv. m ploto, o pagal UAB „Geovisata“ 2017-04-25 atsakovų pasiūlymą teismui nuo 5165 kv. m ploto sumažėtų 255 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog konstatavęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertinto ar ieškinio tenkinimo atveju, sklypų ribos nustatomos taip, kad abiejų sklypų plotas sumažėtų po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikyta abiem gretimiems sklypams, t.y. ar išlaikoma šalių interesų pusiausvyra. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė kokios yra realios ieškovų valdomo žemės sklypo ribos, t.y. į kokio ploto žemės sklypą ieškovai turi teises. Skundžiamame sprendime taip pat nepasisakyta dėl atsakovų nurodytų argumentų, jog ieškovų naudojamame žemės sklype yra žemės sklypo plotas, kuris gali būti naudojamas įvažiavimui į sklypą iš Vilniaus g. Taigi, šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kitokių sklypų ribų, kurioms esant atsakovų valdomas žemės sklypas sumažėtų mažesne apimtimi.

28. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog ieškovams formuojamo žemės sklypo plotas sudarytų 944 kv.m, į šį žemės sklypą patektų ieškovams priklausantys pastatai- namas, 2I1/ž ūkinis pastatas, kuris buvo įregistruotas 2007 metais ieškovams priklausančių pastatų, (duomenys neskelbtini), techninėje kadastro duomenų byloje ( b.l.61-210, t.2) bei ieškovams priklausantys pamatai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje nesiaiškino aplinkybių, susijusių su ieškovams priklausančių pamatų teisėtumu. Nors pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovų pareikštą priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą ir kad jiems neužkirstas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos. Tačiau kolegija sutinka su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamos bylos atveju klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo neatsiejamai susijęs su minėtų ieškovams priklausančių pamatų teisėtumo klausimu, kadangi remiantis bylos medžiaga, ieškovų prašomas patvirtinti žemės sklypų ribų planas parengtas būtent atsižvelgiant į ieškovų nuosavybės teise valdomų pastatų išsidėstymą. Kolegijos vertinimu, neišsiaiškinus minėtų aplinkybių, t.y. į kokio ploto valstybinės žemės sklypą ieškovai turi nuomos teises ir nevertinant ar šiame sklype pastatyti jiems priklausantys pastatai patenka į šį plotą, susidaro situacija, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas mažinamas remiantis vien faktiniu pastatų išdėstymu ir naudojimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo yra ne kartą pažymėta, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547-421/2015).

29. Pažymėtina, jog LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teisme paskirto žodinio teismo posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl ginčui taikytinų teisės normų bei nepateikė teisinių argumentų, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

31. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėEglė SurgailienėVytautas Zelianka