Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-707-159/2007

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2007 m. spalio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovui V. N. , viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-05-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-220/2007 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui V. N. dėl apgaulės būdu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl minėto sprendimo atsakovas V. N. 2007-07-02 padavė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą–V. Z. ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų – 2006-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties, nes joje automobilio pardavėju nurodytas ne atsakovas, o Vokietijos pilietis. Ieškovui šie duomenys buvo žinomi, jis išreiškė valią pirkti automobilį per atsakovą, kaip Vokietijos piliečio įgaliotinį. Teismas nepagrįstai sandorį įvertino kaip sudarytą dėl apgaulės. Neįrodyta, kad atsakovas suvokė, jog parduoda vogtą automobilį, nenustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ir žalingų pasekmių ieškovui. Ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Palangos miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes šis tyrimas dėl atsakovo buvo nutrauktas, dėl to jo medžiaga teismas negalėjo remtis. Teismas nepagrįstai atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 100-104).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, todėl ir šiuo atveju byla nagrinėjama, neperžengiant atsakovo V. N. apeliaciniame skunde nustatytų ribų(LR CPK 320 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad 2006-01-31 Tauragės m. degalinėje šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas V. Z. už 17 770 Lt iš atsakovo V. N. nusipirko automobilį AUDI A 8. Minimas teismas sprendime, remdamasis baudžiamosios bylos Nr. 60-1-00579/05, taip pat civilinėje byloje esančia medžiaga konstatavo, kad 2005-09-28 automobilis AUDI A 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas Palangoje iš R. G. bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio pirkimo- pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, atsakovui V. N. nuslėpus svarbias sandorio sudarymo aplinkybes, kad parduodamas automobilis jam nepriklausė.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2006-02-15 ieškovas V. Z. , jam mėginant parduoti automobilį AUDI A 8, savo iniciatyva policijos pareigūnams atidavė automobilį AUDI A 8 be valstybinių numerių, kėbulo Nr (duomenys neskelbtini), automobilio raktelį ir vokišką automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, baudž. byla, l. 37, 53-56). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2006-03-15 specialisto išvada įrodo, kad naudotos transporto priemonės AUDI A 8 be valstybinio numerio, indentifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo –pardavimo sutartis buvo surašyta ant stačiakampio formos mėlynos spalvos popieriaus lapo, kurio matmenys 210 x 297. Pirkimo-pardavimo sutarties blankas nėra transporto priemonės oficialus dokumentas, o dokumento blanko kopija, pagaminta elektrografijos būdu, ir dokumento blankas nėra griežtos apskaitos dokumentas(baudž. byla, l. 46-49, 64). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2006-02-22 specialisto išvada Nr. 1516 taip pat įrodo, kad automobilio AUDI A 8 be valstybinių numerių (pagal atskiras žymėtas detales yra pagaminta 1995 m.), VIN-as yra pakeistas, perkalant atskirus simbolius. Originalus šio automobilio VIN buvo (duomenys neskelbtini) 1, variklio tipas ir numeris buvo pakeistas, perkalant atskirą simbolį, originalus variklio tipas ir numeris buvo (duomenys neskelbtini), kėbulo spalva nebuvo keista(baudž. byla l. 68-69). Būtent šie anksčiau paminėti įrodymai patvirtina, kad 2006-02-15 iš V. Z. policijos pareigūnai paėmė tą patį, dar 2005-09-28, apie 9 val., iš R. G. Palangos mieste pavogtą automobilį AUDI A 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. nurodžius tikrąjį automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio defektus( baudž. byla, l. 1-2, 16-17). Remdamasi šiais įrodymais teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nenuginčijamai nepatvirtino ir kad ieškovas neįrodė, jog iš jo, t.y. iš V. Z. , kaip vogtas, buvo paimtas būtent tas automobilis, kurį jam atsakovas, t.y. V. N. , pardavė.

Apeliantas V. N. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas ginčijamame sprendime apskritai neaptarė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų-2006-01-31 automobilio AUDI A 8 pirkimo - pardavimo sutarties ir su šia sutartimi susijusių automobilio pardavimo dokumentų, šių dokumentų nesugretino su liudytojo V. S. parodymais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apelianto teigimu, teismas pažeidė LR CPK 185 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimo negrindė tikėtinumo taisykle, t. y. nesuteikė didesnės įrodomosios galios rašytiniams įrodymams bei tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, nesprendė, kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kiti įrodymai.

Teisėjų kolegija konstuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik ginčijama 2006-01-31 automobilio AUDI A 8 pirkimo-pardavimo sutartimi, bet ir visa baudžiamosios bylos Nr. 60-1-00579/05, kurioje yra visi su pirkimo-pardavimo sutartimi susiję dokumentai, medžiaga. Nutartyje su automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi susiję dokumentai jau yra aptarti, šie dokumentai buvo specialistų įvertinti baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00579/05. Pirmosios instancijos teismas 2007-05-18 teismo posėdyje apklausė liudytoją V. S. (b.l. 91-93). Remdamasis šio liudytojo parodymais, kad parduodant automobilį jokio vokiečio nebuvo, bylą nagrinėjęs teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas V. N. neįrodė, kad jam vokietis(automobilio savininkas) leido šį automobilį parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo V. S. parodymus, tačiau šių parodymų sugretinimas su dokumentais, susijusiais su automobilio pirkimo–pardavimo dokumentais, teisiškai nereikšmingas.

Apelianto V. N. teigimu, 2006-01-31 pirkimo- pardavimo sutartyje yra automobilio AUDI A 8 savininko Vokietijos piliečio asmens duomenys ir parašas, todėl pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu privalėjo nustatyti, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Ginčijamo sandorio šalimis buvo ieškovas ir Vokietijos pilietis, kurio vardu buvo parduotas automobilis AUDI A 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į ieškinį apeliantas V. N. nenurodė nei Vokietijos piliečio vardo, pavardės bei jo gyvenamosios vietos(b.l. 93), o apeliacinės instancijos teismui apeliantas pareiškė, kad jis apskritai nežino minimo Vokietijos piliečio pavardės ir jam nereikia šios pavardės žinoti. Atsižvelgus į nutartyje nustatytą aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00579/05 pagal 2006-01-30 pirkimo-pardavimo sutartį parduotas automobilis AUDI A 8 be valstybinių numerių buvo sugrąžintas tikrajam jo savininkui R. G. , teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 45 str. nuostatas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. N. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Palangos miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byla Nr. 60-1-00579/05, nes įrodymai –civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys - gaunami LR CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos atveju reikšmingi šiai bylai faktiniai duomenys buvo surinkti būtent minimoje ikiteisminio tyrimo byloje ir jau buvo anksčiau aptarti ir įvertinti, nes juose buvo užfiksuoti duomenys apie aplinkybes, turinčias reikšmės šiai bylai, dėl to bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais šiai bylai reikšmingais duomenimis, kaip rašytiniais įrodymais(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 Senato nutartimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.2 p.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto V. N. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles ir kad nesuteikė didesnės įrodomosios galios rašytiniams įrodymams.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kitu apelianto V. N. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad bylą nagrinėjęs teismas tendencingai rėmėsi anksčiau paminėta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 60-1-00579/05 medžiaga, nes teismas sprendime, remdamasis 2006-08-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą(baudž. byla, l. 247-249), nepadarė išvados, kad V. N. , žinodamas, jog automobilis buvo vogtas, jį pardavė ieškovui, nes konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog atsakovas žinojo parduodantis vogtą automobilį. Tokios pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados negalima vertinti kaip tendencingos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas nuo ieškovo nuslėpė aplinkybes, jog jam nepriklausė automobilis ir kad jis automobilį pardavė, neturėdamas įgaliojimo. Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis padaryta išvada atitinka LR CK 1.91 str. 1 d., 6.307str. 1 d. Pagal LR CK 6.307 str. 1 d. nuostatas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį, o pagal LR CK 1.91 str. l d. nuostatas dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulės turinį šios bylos atveju nulėmė atsakovo V. N. tylėjimas bei slėpimas, kad parduodamas automobilis jam nepriklausė.

Šios bylos atveju ieškovas V. Z. iš atsakovo V. N. prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos. LR CK 1.91 str. 3 d. suteikė teisę ieškovui V. Z. reikalauti, kad atsakovas V. N. atlygintų neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė įtikinamus ir pagrįstus motyvus, remdamasis kuriais sumažino ieškovo reikalautą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos sumą iki 5 000 Lt.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto V. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovas nenurodė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo klausimo ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė žalą būtent dėl atsakovo V. N. veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto tylėjimas bei nuslėpimas, pasireiškęs apgaule, su ieškovo V. Z. aplinkybėmis buvo susijęs priežastiniu ryšiu ir nulėmė jo civilinės atsakomybės sąlygas(LR CK 6.246, 6.247 str.). Taigi, jeigu apeliantas nebūtų nuslėpęs tikrųjų automobilio pardavimo aplinkybių ir nebūtų apgavęs ieškovo V. Z. , šis nebūtų praradęs ir automobilio AUDI A 8, ir 17 770 Lt. Atsakovas V. N. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad už parduotą automašiną gavo iš V. Z. 15 500 Lt(b.l. 89-90).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo V. Z. interesams atstovavo advokatė A.Ručienė. Iš kvito Nr. 149438 matyti, kad ieškovas adv. A. Ručienei už dokumento surašymą bei atstovavimą apeliacinėje instancijoje sumokėjo 2360 Lt(b.l. 118- 119), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą(paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 11 p. ).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jas įvertino, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų LR CPK 176-185 str., nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, tinkamai jas taikė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo(LR CPK 326 str. 1d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-05-31sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti iš V. N. V. Z. 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.