Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-24 · Byla Nr. N-261-1203-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
N-261-1203-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1203/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. balandžio 28 d., 13 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į stovintį automobilį, taip pat, važiuodamas atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė dar vieną stovintį automobilį, tokiu būdu apgadinęs tris automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu pripažino V. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta bylos medžiaga ir asmens prisipažinimu. Teismas, skirdamas V. M. galutinę 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažino ir gailisi.

II.

V. M., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir leisti sumokėti paskirtą baudą dalimis. Nurodo, kad po eismo įvykio ieškojo nukentėjusiojo, be to, buvo užkišęs už nukentėjusiojo automobilio valytuvo raštelį su savo duomenimis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog pažeidimas sunkių padarinių nesukėlė, jis nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, yra gerai charakterizuojamas, nuvykti į darbą yra reikalingas automobilis, praradęs darbą negalės grąžinti bankui paskolos, mokėti mokesčių už butą. Nurodo, kad motina pensininkė, sesuo serga, todėl jos neturi galimybių jam padėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš to matyti, kad V. M. buvo paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. V. M. savo kaltę dėl pažeidimų padarymo pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Padaryti pažeidimai yra pavojingi (tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas pripažintinas šiurkščiu; ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą ir apžiūrėjęs automobilių apgadinimus, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad eismo įvyko metu V. M. apgadino dviejų nukentėjusiųjų automobilius, be to, byloje jokių duomenų apie tai, kad V. M. ieškojo nukentėjusiojo, ar apie už nukentėjusiojo automobilio valytuvo užkištą raštelį nėra. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam apie eismo įvykį pranešė bei kaltininko vairuojamo automobilio duomenis nurodė eismo įvykį betarpiškai stebėjęs asmuo (b. l. 14).

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos skyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (pažeidėjo asmenybė, automobilio reikalingumas darbui, šeimyninė situacija) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

V. M. apeliaciniu skundu taip pat prašo išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Šis apelianto prašymas netenkintinas, nes nepagrįstas leistinais įrodymais apie jo turtinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes (ATPK 313 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. M. skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys