Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 5-IL-8971 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu, skunde teismui paaiškina, kad:

2.1. Pareiškėjas nuo 2010 m. gegužės 3 d. dirba apsaugos darbuotoju UAB „G4S Lietuva“. 2020 m. birželio 25 d. Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) pareiškėjui išdavė apsaugos darbuotojo pažymėjimą Nr. L1-0005575. Anot pareiškėjo, 2024 m. kovo 29 d. priimtas ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas apsaugos darbuotojo pažymėjimas Nr. L1-0005575.

2.2. Pareiškėjas pažymi, kad 2024 m. kovo 6 d. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 5 p. numatytais pagrindais, o būtent – pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius. Taigi pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas jokio teismo sprendimo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju. Priešingai, pareiškėjo manymu, jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroro nutarimu, o tai yra visiškai kitokios reikšmės ir esmės procesinis dokumentas, nurodantis, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, tačiau ne baudžiamoji byla, kadangi ikiteisminio tyrimo stadijoje baudžiamoji byla dar nėra prasidėjusi.

2.3. Taip pat nurodo, kad BPK 212 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 str. numatytais atvejais ir tvarka. BPK 235 str. 1 d. nustatyti baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindai, tarp kurių, be kita ko, numatytas ir BK 38 str. įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Šiuo atveju egzistuoja 2 skirtingi baudžiamojo proceso dalyvių susitaikymo instituto elementai, kurių pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – ikiteisminio tyrimo nutraukimas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius bei baudžiamosios bylos nutraukimas nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Taigi, anot pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius pabrėžia mažesnį veiką atlikusio asmens pavojaus laipsnį, kadangi susitaikymas įvyksta ikiteisminio tyrimo stadijoje prokurorui nesurašius kaltinamojo akto ir neperdavus bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taigi mano, kad esant tokiai situacijai, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teismo sprendimu nėra identiškas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu, tad šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo (toliau – Apsaugos įstatymas) 3 str. 2 d. 3 p. numatytos nuostatos.

2.4. Pareiškėjas tvirtina, kad Apsaugos įstatymas nustato prielaidą, kuria vadovaujantis panaikinamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas – teismo sprendimas, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad įsigaliojusio ir (ar) priimto teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra ir negali būti, kadangi ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas.