Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjas Egidijus Mockevičius, spręsdamas pareiškėjo V. D. pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „MOSOLA“ klausimą, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kelti nemokumo bylą atsisakytina.

2. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje yra nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

3. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „MOSOLA“ kreipėsi bendrovės vadovas bei akcininkas V. D., nurodydamas, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su įmonės kreditoriais bei juo pačiu kaip akcininku, todėl yra nepajėgi tęsti veiklos ir vykdyti savo įsipareigojimų, t. y. UAB „MOSOLA“ yra nemoki. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovei nėra keliama restruktūrizavimo byla.

4. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

5. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).

6. Nors nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 57 230,00 Eur, tame tarpe pačiam įmonės akcininkui V. D. – 48 361,00 Eur, tačiau pagrindo daryti išvadai, jog įmonė yra nemoki nėra. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Tai reiškia, jog dėl juridinio asmens veiklos ar neveikimo neturi būti pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju - kreditorių UAB „MOSOLA“ interesai.

7. Taigi šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jis negali atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Didžiąją įmonės pradelstų įsiskolinimų dalį, t. y. 48 361,00 Eur sudaro įsiskolinimas pačiam įmonės akcininkui V. D., kuris, kaip aukščiau minėta ir privalo siekti įmonės reabilitacinio tikslo – įmonės finansinės padėties pagerinimo. Akivaizdu, jog pareiškimas iškelti nemokumo bylą pateiktas formaliai, siekiant išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams. Tačiau šios nutarties 4 punkte nurodyta, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti nemokumo bylą UAB „MOSOLA“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.