Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-539-254/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-09
Bylos Nr.: 2A-539-254/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15011-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė
Ieškovas: I. K., K. G., G. P., M. P., P. L., A. B., K. R., V. Š., R. V., L. J., A. G., J. A., D. D.-G., V. B., R. M., E. P., V. D.
Trečiasis asmuo: E. P., T. J., R. M., E. R., K. G., V. K. B., V. Š., V. M. A., V. R., I. P., D. P., E. A. J., E. L., A. G., Z. T., B. P., V. Z., Z. M., S. P., V. K., M. G., V. N., O. S., E. D., T. B., N. B., B. K., R. B., E. K., L. A. Š., A. B., J. B., R. D., Ž. B., A. R., A. S., J. S., V. D., D. G., D. K., V. B., G. V., A. Ž., J. P., V. P., R. Z.

Civilinė byla Nr. 2A-539-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15011-2014-5

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.9.1; 3.3.1.14(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K., K. G. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2573-199/2015 pagal ieškovų I. K., M. P., P. L., A. B., K. R., V. Š., G. P., R. V., L. J., A. G., J. A., D. D.-G., V. B., R. M., E. P., V. D., J. A. ieškinį atsakovei 157-ajai butų savininkų bendrijai dėl 157-osios butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys E. P., T. J., R. M., E. R., K. G., V. K. B., V. Š., V. M. A., V. R., I. P., D. P., E. A. J., E. L., A. G., Z. T., B. P., V. Z., Z. M., S. P., V. K., M. G., V. N., O. S., E. D., T. B., N. B., B. K., R. B., E. K., L. A. Š., A. B., J. B., S. P., R. D., Ž. B., A. R., A. S., J. S., V. D., D. G., D. K., V. B., G. V., A. Ž., J. P., V. P., R. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl 2014 m. liepos 15 d. įvykusio 157-osios butų savininkų bendrijos pakartotinio visuotinio susirinkimo (toliau – pakartotinis susirinkimas) nutarimų teisėtumo.

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (II t., b. l. 134‑137) ir prašė pripažinti negaliojančiais pakartotinio susirinkimo nutarimus (I t., b. l. 23–25), kuriais nutarta pradėtą renovacijos projektą namui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), nutraukti; išrinkti naują valdybą ir atšaukti už užimamų pareigų I. K. dėl nepasitikėjimo ir nauja pirmininke išrinkti V. R.. Ieškinyje nurodoma, kad nei vienas iš ieškovų (bendrijos narių) nebuvo tinkamai informuotas apie pakartotinį susirinkimą. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ pateikė klaidingus duomenis, kad visiems bendrijos nariams buvo įmesti pranešimai į pašto dėžutes, nes ieškovai jų negavo, be to, ne visi bendrijos nariai gyvena name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kai kurie nuosavybės teise priklausančius butus nuomoja. Buvo pažeista balsavimo tvarka, ginčo nutarimai priimti neturint balsų daugumos. Priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

Atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad susipažinus su renovacijos kainomis, buvo suabejota jos tikslingumu. Bendrijos nariai prašė pirmininkės I. K. surengti susirinkimą ir apsvarstyti renovacijos projektą, tačiau pirmininkė susirinkimų neorganizavo, investicinio plano neapsvarstė, ataskaitų neteikė, į bendrijos narių ir revizorės organizuojamus susirinkimus neatvykdavo, todėl prarado daugumos butų savininkų ir bendrijos narių pasitikėjimą. Todėl namo butų savininkai ir bendrijos nariai, nuosekliai siekė susirinkimo sušaukimo, kuriame galėtų išspręsti klausimus dėl renovacijos projekto apsvarstymo, I. K. atšaukimo iš pirmininkės pareigų, naujo pirmininko ir valdybos rinkimo, renovacijos nutraukimo, ką ir nusprendė pakartotiniame visuotiname susirinkime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovė – 157-oji butų savininkų bendrija Juridinių asmenų registre yra įregistruota 1995 m. lapkričio 23 d (I t., b. l. 34–35). Atsakovės valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiame name yra 60 butų, o bendrijoje – 60 narių (I t., b. l. 17–20, 28–30). Atsakovė valdo, naudoja, prižiūri daugiabučiame gyvenamajame name bendrosios dalinės nuosavybės objektus, o ieškovai ir tretieji asmenys, išskyrus K. G., yra šio namo butų savininkai ir bendrijos nariai. Pakartotinio visuotinio susirinkimo metu buvo priimti ieškovų skundžiami nutarimai (I t., b. l. 23–26).

Dėl susirinkimų sušaukimo. Teismas padarė išvadą, kad revizorė A. B., vadovaudamasi Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 5 dalimi ir atsakovės įstatų 28 punktu, turėjo teisę šaukti bendrijos narių susirinkimą 2014 m. birželio 17 d. ir pakartotinį susirinkimą, bendrijos pirmininkei neįvykdžius revizorės 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo sušaukti susirinkimą ne vėliau kaip per 30 dienų. Lietuvos pašto kvitas patvirtina tą aplinkybę, kad reikalavimas buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2014 m. gegužės 9 d. Reikalavime buvo nurodyta darbotvarkė: „1. Namo pirmininkės I. K. ataskaita ir veiksmų dėl namo renovacijos projekto svarstymas; 2. Pradėto renovacijos projekto namui nutraukimo iniciavimas, pritariant namo gyventojams; 3. Naujų namo valdybos narių rinkimai; 4. Naujo pirmininko rinkimai“ (II t., b. l. 83). Teismas nesutiko su ieškove I. K., kad ji šio reikalavimo negavo, nes nėra įrodymų dėl šio reikalavimo grąžinimo jo siuntėjui. Be to, pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ji neprisimena ar gavo šį reikalavimą. Kita vertus, butų savininkai, bendrijos nariai, namo gyventojai kreipėsi į bendrijos pirmininkę patys ir per revizorę su reikalavimais dėl bendrijos susirinkimo sušaukimo ir kvietimais į jų šaukiamus bendrijos susirinkimus (II t., b. l. 37–40, 70–79). Be to, bendrijos revizorė, atlikusi atsakovės 2012, 2013 ir 2014 metų finansinės ūkinės veiklos patikrinimą, 2014 m. balandžio 10 d. kreipėsi į pirmininkę su prašymu, kurio įteikimą patvirtina registruota pašto siunta ir su 2014 m. balandžio 27 d. prašymu, reikalaudama pateikti 2011–2014 metų susirinkimų protokolus, darbo sutartis, sutartį su namo administratoriumi. Taip pat į pirmininkę kreipėsi ir bendrijos narys V. R., prašydamas pateikti bendrijos dokumentus, susijusius su renovacijos procedūra.

Dėl 2014 m. birželio 17 d. bendrijos visuotinio susirinkimo. Iš visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo (II t., b. l. 89–90) teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 17 d. bendrijos visuotiniame susirinkime dalyvavo 23 nariai, iš esančių 60 bendrijos narių. Susirinkime buvo patvirtinta darbotvarkė, tačiau kiti klausimai nesvarstyti, nes nebuvo kvorumo. Bendrijos narių B. K., R. D. ir R. B. surašyta ir pasirašyta 2014 m. birželio 17 d. pažyma patvirtina tai, kad visi bendrijos nariai apie 2014 m. birželio 17 d. 19 val. šaukiamą bendrijos narių susirinkimą buvo informuoti raštu, įmetant pranešimą į pašto dėžutes, kad buvo supažindinti su darbotvarke (II t., b. l. 88). Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Kadangi 2014 m. birželio 17 d. susirinkime nesusirinko bendrijos narių kvorumas, buvo šaukiamas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas.

Dėl 2014 m. liepos 15 d. 19 val. pakartotinio susirinkimo. Revizorės 2014 m. birželio 30 d. pranešimu apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą buvo pranešta atsakovės nariams, kuriame buvo nurodyta neįvykusio 2014 m. birželio 17 d. susirinkimo dienotvarkė (I t., b. l. 22; II t., b. l. 87). 2014 m. birželio 30 d. bendrijos nariai A. B., M. G., R. D. surašė ir pasirašė aktą dėl bendrijos pranešimo apie 2014 m. liepos 15 d. 19 val. kviečiamą visuotinį bendrijos susirinkimą, užfiksuojant akte, kad pranešimai apie susirinkimą, dalyvaujant bendrijos nariams A. B., M. G. ir R. D., 2014 m. birželio 30 d. buvo įmesti į bendrijos narių, patalpų savininkų, pašto dėžutes, prie akto pridėtas pranešimas apie įvyksiantį pakartotinį susirinkimą su darbotvarke (II t., b. l. 93). Atsakovės nariai B. K., R. D. ir R. B. 2014 m. liepos 15 d. surašė pažymą dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, kurioje užfiksuota, kad bendrijos nariai buvo informuoti raštu apie pakartotinį susirinkimą, įmetant pranešimą į pašto dėžutes. Ši pažyma buvo pateikta VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui. Tretieji asmenys atsakovės pusėje 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes, taip pat nurodė, kad nuo skelbimo lentos pranešimai apie pakartotinį susirinkimą buvo nuplėšomi. Šių aplinkybių, teismo nuomone, nenuginčijo ir šiuose teismo posėdžiuose apklausti ieškovai, todėl iš jų paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad jiems buvo žinoma apie įvyksiantį pakartotinį bendrijos susirinkimą. Buvęs valdybos pirmininkas G. P. atrakino salę, kurioje vyko susirinkimas, tačiau susirinkime nedalyvavo ne dėl to, kad nebuvo žinoma apie susirinkimą, o dėl asmeninių priežasčių. Ieškovė I. K. neigė, kad buvo žinoma apie pakartotinį bendrijos susirinkimą, tačiau jos atstovas advokato padėjėjas A. K. jame dalyvavo (I t., b. l. 23–26). Ta aplinkybė, kad 2014 m. birželio 30 d. pranešimas apie įvyksiantį pakartotinį susirinkimą, surašytas R. D., R. B. ir T. B., kaip bendrijos valdybos narių (I t., b. l. 15,16), buvo teikiamas bendrijos nariams ir iškabintas skelbimų lentoje, nesudaro pagrindo abejoti, kad nebuvo teiktas bendrijos nariams 2014 m. birželio 30 d. revizorės A. B. pranešimas apie šį susirinkimą, ir buvo pažeista bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarka, Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir įstatų 29 punkto, 76.1. punkto ir 76.2. punkto reikalavimai. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad reikalinga buvo pranešti apie įvyksiantį pakartotinį susirinkimą per 30 dienų, o ne per 14 dienų, nes kaip numatyta Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje ir įstatų 31 punkte, apie pakartotinį susirinkimą galima pranešti prieš 14 dienų. Teismas atmetė ieškovų argumentas, kad į pašto dėžutes buvo teikiami pranešimai tiems bendrijos nariams, kurie buvo prieš renovaciją, nes šiai aplinkybei įrodyti nebuvo pateikta kitų įrodymų, išskyrus ieškovų paaiškinimus.

Dėl revizorės skelbimų pripažinimo niekiniais. Ieškovų atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad teismas privalo laikyti revizorės skelbimus niekiniais, nes ji gyvena 1 bute su V. K. B., ir turi name nuosavybę, o pagal bendrijos įstatų 73 punktą revizorius negali turėti turto bendrijos name, todėl jos suorganizuotas valdymo organų keitimas, renovacijos nutraukimas, susirinkimų skelbimai, prieštarauja bendrijos įstatams. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad A. B. yra išrinkta bendrijos revizore ir šių aplinkybių ieškovai neneigė. Nutarimas, kuriuo A. B. buvo išrinkta revizorė, nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas, bendrijos narių atšauktas, pripažintas negaliojančiu ir panaikintas. Teismas iš VĮ „Registrų centras“ butų savininkų sąrašo nustatė, kad buto Nr. 1 savininkas yra V. K. B., kuris ir įregistruotas kaip buto savininkas nekilnojamojo turto registre, o dalinė nuosavybė nėra nustatyta (I t., b. l. 17-20). Pagal įstatų 73 punktą revizoriumi gali būti renkama iš asmenų, kurie neturi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, o A. B. vardu name nekilnojamųjų daiktų įregistruota nėra. Be to, bendrijos nariu yra V. K. B., o ne A. B. (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Dėl balsavimo pakartotiniame kreditorių susirinkime. Iš pakartotinio susirinkimo protokolo ir bendrijos narių, dalyvavusių pakartotiniame visuotiniame susirinkime, sąrašo teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo 26 bendrijos nariai ir ieškovės I. K. atstovas advokato padėjėjas A. K. (I t., b. l. 23–26). Teismas laikė nepagrįstu ieškovų argumentą, kad V. D. negalėjo susirinkime balsuoti, nes V. D. tapo buto savininku 2014 m. gegužės 29 d., o susirinkimai vyko 2014 m. birželio 17 d. ir 2014 m. liepos 15 d. (I t., 3, b. l. 23). Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad negalima laikyti teisėtu dalyvavimą ir balsavimą pakartotiniame susirinkime O. M., D. Z. ir D. B., nes jos ne bendrijos narės ir neturinčios kitų asmenų įgaliojimų. Kadangi V. D. nurodė (I t., b. l. 41), jog ji nebalsavo pakartotiniame susirinkime, jos balso, teismas neužskaitė. Tokiu būdu, balsavusių pakartotiniame susirinkime bendrijos narių skaičius, teismo nuomone, sudaro 22. Kadangi bendrijos narių yra 60, tai sudaro daugiau kaip 2/3 dalyvavusių pakartotiniame susirinkime bendrijos narių balsų, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad buvo pažeista balsavimo tvarka. Ieškovai neįrodė, kad pakartotiniame susirinkime nebuvo kvorumo, o priimti nutarimai balsavusių bendrijos narių balsų mažuma.

Dėl susirinkimo nutarimų. Ieškovai ginčijo pakartotiniame bendrijos susirinkime priimtus nutarimus nurodydami, kad jie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teismas nustatė, kad nutarimas dėl renovacijos nutraukimo buvo priimtas balsų dauguma. Nurodė, kad dėl renovacijos nebuvo sušauktas nei vienas bendrijos susirinkimas, kuriame būtų viešai aptarti ir bendrijos nariai būtų supažindinti su siūlomais renovacijos projektais, numatomais darbais, kainomis, nes viskas buvo aptariama ne viešai, o individualiai, renovacija labai brangi - virš 2 000 000 Lt, todėl dauguma bendrijos narių jos atsisako. Nutarimai dėl pirmininkės atšaukimo, naujos pirmininkės išrinkimo, naujų valdybos narių rinkimo priimti taip pat balsų dauguma. Bendrijos pirmininkė nušalinta, nes neatsižvelgė į daugumos gyventojų nuomonę, neatsiskaitė, neteikė jokios informacijos, neorganizavo susirinkimų ir tuo prarado pasitikėjimą, o nauja pirmininke ir valdybos nariais pasitikima. Bendrijos nariai, nepasitikėdami bendrijos pirmininke I. K., jai nereaguojant į jų prašymus dėl visuotinio butų savininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, kreipėsi raštu į Aplinkos ministeriją, kuri, susipažinusi su gyventojų prašymu ir jame esančia informacija, paprašė Kauno miesto savivaldybės atlikti bendrijos veiklos patikrinimą (II t., b. l. 85, 86). Aplinkos ministerija informavo namo gyventojus, kad parengtas investicijų plano projektas turi būti viešai aptariamas su namo butų ir kitų patalpų savininkais, kad viešąjį aptarimą organizuoja, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, t. y. bendrijos valdymo organai, o projektą pristato jo rengėjas (II t., b. l. 85–86). Tokiu būdu, viešąjį investicijų (investicinio) plano aptarimą turėjo organizuoti pirmininkė I. K., bendrijos valdyba, investicijų plano rengėjas K. G.. Tačiau pirmininkė neorganizavo investicijų plano viešojo aptarimo, nešaukė bendrijos narių visuotinio susirinkimo, tuo sukėlė nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą daugumos butų savininkų, bendrijos narių ir kitų gyvenamojo namo gyventojų. Be to, teismas iš trečiųjų asmenų atsakovės pusėje paaiškinimų 2015 m. spalio 5 d. ir 2015 m. spalio 9 d. teismo posėdžiuose nustatė, kad namo būklė nėra kritinė. Nėra atlikta renovacijos projekto ekspertizė, todėl negalima spręsti apie daugiabučio gyvenamojo namo techninę būklę. Teismo nuomone, renovacija iš esmės yra dar neprasidėjusi, nes nėra daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto, techninio projekto ir darbo projekto. Nėra paskelbtas konkursas rangovui, nėra investicijų, o valstybė dar nėra kompensavusi išlaidų už investicijų plano rengimą ir už administratoriaus paslaugas, todėl nėra ir žalos, o butų savininkai, bendrijos nariai turi teisę apsispręsti dėl renovacijos ir jos kainos.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad bendrijos nariais išrinkti 4 asmenys, turintys butus name, be to, į valdybos sudėtį įeina ir išrinkta bendrijos pirmininkė (Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ir įstatų 47 punktas). Ta aplinkybė, kad R. Z. ir V. R. nedalyvavo pakartotiniame bendrijos susirinkime, nesudaro pagrindo laikyti juos išrinktais neteisėtai, nes tai neprieštarauja Įstatymui ir įstatams, o jie sutiko būti išrinktais. Tokiu būdu, nei vienas susirinkimo ginčijamas nutarimas - sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Ta aplinkybė, kad pakartotiniame susirinkime buvo svarstytinas klausimas dėl kreipimosi į teisėsaugos organus (I t., b. l. 23–27, 31), nesudaro pagrindo laikyti, kad buvo pažeistos įstatymų imperatyviosios normos, nes iš esmės 2014 m. birželio 17 d. pirminio ir pakartotinio visuotinių susirinkimų darbotvarkės nesiskyrė, be to, ieškovai neginčija šio nutarimo, t. y. neprašo pripažinti jį negaliojančiu.

Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad buvo suklastoti dokumentai, kad jie buvo surašomi atbulinia data, nes ieškovai nepateikė jų suklastojimo įrodymų, o iš byloje esančių įrodymų nenustatyta dokumentų suklastojimo faktų. Teismo nuomone, negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pakartotiniame visuotiniame susirinkime priimti ginčijami nutarimai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantai apeliaciniu skundu prašo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkini visiškai šiais argumentais:

1. Dėl susirinkimų sušaukimo.

1.1. Dėl revizorės teisės sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Sprendime nurodoma, kad 2014 m. balandžio 30 d. bendrijos revizorės reikalavimas, adresuotas pirmininkei I. K. patvirtina, kad revizorė pareikalavo ne vėliau kaip per 30 dienų sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą su nurodyta darbotvarke. Pažymėtina, kad 2014 m. balandžio 30 d. yra ne registruoto laiško išsiuntimo diena, o reikalavimo surašymo diena. Reikalavimas registruotu laišku buvo išsiųstas tik 2014 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į Lietuvos pašto paslaugų teikimo specifiką, tikėtina, kad greičiausiai laiškas galėjo būti įteiktas tik 2014 m. gegužės 11 d., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad laiškas I. K. buvo įteiktas. Be to, tai, kad laiškas buvo išsiųstas 2014 m. gegužės 9 d., nepatvirtina fakto, kada laiškas įteiktas gavėjui. I. K. negali patvirtinti, kad yra gavusi laišką. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų, jog I. K. laiškas su reikalavimu surengti susirinkimą buvo įteiktas, bei į tai, kad 2014 m. gegužės 9 d. išsiųstas laiškas I. K. galėjo būti pristatytas tik 2014 m. gegužės 11 d., apeliantai daro išvadą, kad revizorė nesilaikė įstatymuose nustatytos susirinkimo sušaukimo procedūros, todėl nepagrįstai ir neteisėtai sušaukinėjo tiek pirmąjį, tiek antrąjį susirinkimą.

1.2. Dėl pakartotinio susirinkimo. Byloje aplinkybė dėl tinkamo pranešimo ir tinkamo įteikimo visiems nariams į pašto dėžutes nebuvo įrodyta. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista informavimo apie vyksiantį pakartotinį susirinkimą procedūra, t. y. teismo posėdžių metu ne vienas iš bendrijos narių patvirtino, kad pranešimų apie vyksiantį pakartotinį susirinkimą negavo. Šiuos faktus patvirtino ieškovai. Taip pat patvirtino G. P., kuris nurodė, kad pranešimo pašto dėžutėje negavo, tačiau skelbimų lentoje pamatė tik sąrašą su valdybos narių pavardėmis, kuris net nebuvo pasirašytas. Kad į pašto dėžutes nebuvo įmesti pranešimai taip pat patvirtino R. V. bei M. P.. M. P. taip pat pažymėjo, kad toks neveikimas vyko dėl to, kad dalis bendrijos narių organizavo renovacijos nutraukimo procedūrą. Taip pat pažymėjo, kad apie susirinkimus buvo netinkamai pranešama bendrijos nariams, nes dalis iš bendrijos narių net negyvena name, o jiems priklausančius butus nuomoja. Dėl to, kai kuriems bendrijos nariams apie susirinkimus išvis nebuvo pranešta. Vertinant byloje keliamą klausimą apie susirinkimų sušaukimą (informavimą) taip pat būtina pažymėti ir byloje esantį rašytinį įrodymą - pažymą dėl pakartotinio susirinkimo sušaukimo, kuri buvo pateikta registruojant nutarimus VĮ „Registrų centras“. Šioje pažymoje nurodoma, kad visi bendrijos nariai apie pakartotiną bendrijos narių susirinkimą buvo informuoti raštu, t. y. įmetant pranešimą į pašto dėžutes ir buvo supažindinti su darbotvarke. Minėtą pranešimą pasirašė bendrijos nariai: B. K., R. D. ir R. B.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad posėdžio metu bendrijos narė B. K. nepatvirtino, kad pažyma buvo surašyta susirinkimo dieną. Nurodė, kad nors pažymoje ir pasirašė, tačiau pranešimų apie vyksiantį susirinkimą į pašto dėžutes nemetė ir tokioje procedūroje nedalyvavo, tik pasirašė minėtoje pažymoje po tam tikro laiko. Darytina išvada, kad minėta pažyma buvo surašyta tik dėl formalumo, reikalaujant VĮ Registrų centras registruojant susirinkimo nutarimus, tačiau visiškai neatitiko tikrovės, todėl pakartotinis susirinkimas ir jame priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtas, nes akivaizdžiai buvo pažeistos susirinkimo sušaukimo ir narių informavimo procedūros.

1.3. Dėl revizorės skelbimų pripažinimo niekiniais. Revizorės skelbimai laikytini niekiniais, nes bylos nagrinėjime iš pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad A. B. su V. K. B. gyvena bute Nr. 1. Dar 2013 m. ji susirinkimuose ir narių sąrašuose buvo nurodoma kaip narė, t. y. turinti name nuosavybę, tačiau 2014 m. sąmoningai sąrašuose nariu nurodomas jos sutuoktinis V. K. B., siekiant nuslėpti jos suinteresuotumą bei įstatų pažeidimą. Pagal įstatų 73 punktą, revizorius negali turėti turto bendrijos name. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą advokatė K. Č. pateikė klausimus V. K. B. ir iš jo atsakymų buvo nustatyta aplinkybė dėl bendros jungtinės nuosavybės. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta iki baigiamųjų kalbų, kad revizorė su V. K. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butą Nr. 1, abu sutuoktiniai pakaitomis nurodomi bendrijoje nariais. Taigi, A. B. buvimas revizore ir jos suorganizuotas valdymo organų keitimas, renovacijos nutraukimas, susirinkimų skelbimai niekiniai, prieštaraujantys bendrijos įstatams, geros moralės principams, sąžiningumo principams, t. y. viešajam interesui. A. B. veiksmai rodo jos asmeninį suinteresuotumą toliau likti revizore ir, kad būtų atšaukta jos nepageidaujama, nemėgstama I. K. ir, kad būtų paskirta pirmininke jai žinoma V. R., su kuria derino pirmininkavimo ėjimo pareigas ir kt.

1.4. Bendrijos pirmininkė I. K. nepagrįstai kaltinama tuo, kad nerengė susirinkimų, neapsvarstė investicinio plano ir nesupažindino namo bendrijos narių su renovacijos procesu. Šiuos teiginius paneigė rašytiniai įrodymai ir bylos dalyvių paaiškinimai, tačiau teismas šių rašytinių įrodymų nevertino. Teismas apžiūrėjo projektą ir jo suderinimo raštą. Tai patvirtina, kad projektas buvo padarytas tinkamas. Taip pat teismui pateikti 2015 m. liepos 10 d. balsavimo biuleteniai ir balsų skaičiavimo protokolai patvirtina, kad buvo net du kartus balsuojama ir net už kelis renovacijos variantus, t. y. rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tretieji asmenys atsakovės pusėje teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad būdavo kviečiami ir individualiai, ir grupėmis pas I. K. į butą susipažinti su renovacijos projektu, kur dalyvaudavo ir administratorius K. G.. Šias aplinkybes patvirtino ir detalūs trečiojo asmens R. Z. parodymai. Nors atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje byloje kritikavo renovacijos projekto kainą, tačiau 2014 m. liepos 15 d. susirinkimo metu buvo sprendžiamas ne renovacijos projekto kainos klausimas ar projekto keitimas, tačiau renovacijos nutraukimo klausimas. Parengiamojo posėdžio metu tretieji asmenys pasisakė prieš renovaciją, o teismo posėdžio metu nurodė visi identišką frazę, iš esmės pakeitę poziciją, kad jie už renovaciją, bet skaidrią ir pigesnę. Trečiųjų asmenų byloje išsakyta pozicija patvirtina, kad renovacijos procesas nutrauktas prieštaraujant bendruomenės valiai ir įstatymui.

1.5. Teismas nevertino ir trečiųjų asmenų parodymų, kurie buvo pateikti raštu, nedalyvaujant teismo posėdyje. Tretieji asmenys E. R., V. D. ir kiti nurodė, kad pakartotinis susirinkimas yra neteisėtas ir prašė ieškinį tenkinti. Akivaizdu, kad 2014 m. liepos 15 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo nutrauktas renovacijos procesas, prieštarauja bendrijos narių interesams, todėl turi būti panaikintas. Byloje nėra pateikta rašytinio įrodymo, kad ieškovė I. K. būtų pasisavinusi lėšas, jas iššvaisčiusi, nepagrįstai bendrijos narių sąskaita praturtėjusi ar pan. Ji nenubausta nei administracine tvarka, nei baudžiamąja tvarka. Darytina išvada, kad I. K. su renovacijos projekto administratoriumi K. G. vienašališkai nesprendė renovacijos klausimų, o siekė rasti racionalesnį variantą skirdami daug laiko, pastangų: kvietė gyventojus net pas pirmininkę į namus, kad galėtų ramiai, detaliai susipažinti su projektu, pateikti klausimus.

1.6. Teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad atsakovė nepateikė jokio kito renovacijos projekto, renovacijos administravimo sutarties su kitu asmeniu, kad teismas galėtų įvertinti jų skaidrumą ir brangumą ir pan. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad nauja pirmininkė net neinicijavo kitos renovacijos procedūros pradėjimo, kaip daugelis gyventojų mano reikalinga, neišvengiama ir net nenutraukė sutarties su K. G.. Akivaizdu, kad 2015 m. liepos 15 d. nutarimas dėl renovacijos nutraukimo namo gyventojus įstūmė į jiems patiems nenaudingą situaciją, nes jie nori renovacijos, - o naujoji pirmininkė nei ją vykdo, nei nutraukia 2013 m. sutartį su K. G. ir didina bendrijos išlaidas, daro žalą visiems bendrijos nariams, nes su minėtu asmeniu nėra atsiskaityta. Renovacija buvo nutraukta pagal revizorės suorganizuotą darbotvarkę, tačiau ji neatsakinga prieš bendriją narius, nors įnešė sumaištį, suorganizavo balsuojančių narių atėjimą. Be to, byloje ji nėra įtraukta nei kaip šalis, nei kaip trečiasis asmuo.

1.7. Teismas, nagrinėdamas šį klausimą, taip pat neatsižvelgė į K. G. parodymus, kuris nurodė, kad techninis projektas dar nepatvirtintas, nėra galutinės renovacijos kaštų, kad ji gali būti vykdoma ir daug pigiau, nes sudaryti du projektai, o galutinė kaina išaiškės, kai bus paskelbtas vykdytojo konkursas ir bus pasirinkta statybinė organizacija, pasiūliusi geriausias sąlygas. K. G. patvirtino, ką pripažino ir tretieji asmenys, kad jis dažnai būdavo tame name, atlikdavo apžiūrą, tikrinimus, būdavo pas pirmininkę, kur buvo kviečiami gyventojai, todėl iš šių neginčytinai nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad gyventojai galėjo specialisto pasiklausti tiesiogiai rūpimus klausimus, susipažinti su dokumentais, aktyviai dalyvauti visame procese.

2. Dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo. Byloje yra tiksliai nustatyta, kad buvo sudaromas ne susirinkimo dalyvių, o narių sąrašas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad į susirinkimo narių sąrašą buvo įtraukti šie asmenys: O. M., D. Z. ir D. B., kurios nėra bendrijos narės ir neturėjo įgaliojimų dalyvauti susirinkime. Ši aplinkybė patvirtina, kad buvo klastojamas narių sąrašas, nes į jį buvo įtraukiami asmenys, kurie nėra bendrijos nariais, t. y. įrašomi žinomai melagingi duomenys. Būtina pažymėti ir tai, kad 2014 m. liepos 15 d. protokole taip pat buvo nurodomi žinomai melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. 2014 m. liepos 15 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad susirinkime visi balsavo „už“, tačiau dalyvavusi V. D. nebalsavo. Ji tiek raštu, tiek žodžiu patvirtino, kad susirinkimo metu išvis nebalsavo. Šią aplinkybę pripažino ir R. Z. ir kt. asmenys. Toks faktas tik patvirtina, kad buvo visgi klastojamas pakartotinio susirinkimo protokolas dėl visų balsavimo „už“, nes neginčytinai nustatyta, kad narys nebalsavo. Akcentuotina, kad teismas šios aplinkybės visiškai nenagrinėjo, neatliko teisinio vertinimo, o nepagrįstai nurodė, kad kadangi V. D. susirinkimo metu nebalsavo, jos balsas negali būti užskaitomas ir balsavusiųjų skaičius tokiu atveju – 22. Teismas sprendimu pateisino visus padarytus pažeidimus, įskaitant minėtų dviejų oficialių dokumentų - pateisino žinomai melagingų, tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą.

3. Dėl susirinkimo nutarimų. Pagrindiniai nesutarimai tarp bendrijos narių kilo dėl gyvenamo namo renovacijos rengimo 2014 m. pradžioje, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėta renovacijos procedūra, buvo išdalinti balsavimo biuleteniai, 37 bendrijos nariai, t. y. bendrijos narių dauguma pritarė renovacijai. 2013 m. spalio 11 d. balsavimo raštu protokole užfiksuota, kad balsavo 33 butų savininkai iš 60, dienotvarkės klausimuose buvo nurodyta svarstymas dėl namo atnaujinimo investicinio plano. Tokiu būdu bendrijos nariai sutiko su renovacija balsuodami raštu. Atsižvelgiant į tai, kad už namo renovaciją balsavo dauguma bendrijos narių, darytina išvada, kad 2014 m. liepos 15 d. nutarimas nutraukti renovaciją, prieštarauja bendrijos narių valiai, dėl ko teismo sprendimas taip pat neatitinka bendruomenės valios. Teismas taip pat sprendime nurodo, kad negalima pripažinti negaliojančiu juridinio organo sprendimo vien tik dėl formaliųjų pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėto 2014 m. liepos 15 d. nutarimo kilo neigiami padariniai, t. y. neteisėtai buvo išrinkta nauja butų savininkų bendrijos pirmininkė, valdyba, neteisėtai ir nepagrįstai nutrauktas namo renovacijos procesas, dėl ko nukentėjo bendras visų bendrijos narių interesas. 2014 m. liepos 15 d. susirinkimo ginčijami nutarimai turi būti panaikinti dėl daugelio procedūrinių pažeidimų, kurie negali būti sumenkinti, nuvertinti, juolab nustatyta, kad renovacija būtina - namas blogos būklės, šalta, mokesčiai už energiją dideli, dauguma narių (37) pageidauja renovuoti namą, tą patvirtino ne tik balsavimo raštu biuleteniai, bet ir teismo posėdyje išreikšta nuomonė. Vertinant nutarimo dėl renovacijos teisėtumą ar neteisėtumą taikytinas logiškumo, protingumo, sąžiningumo pricipai (CK 1.5 straipsnis) ir 60 bendrijos narių interesų teisių ir interesų gynimas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Dėl susirinkimų sušaukimo.

1.1. Dėl revizorės teisės sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Revizorė 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi raštu į buvusią bendrijos pirmininkę I. K., prašydama, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir įstatais, per 30 dienų sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Šis pranešimas buvo išsiųstas I. K. registruotu laišku. Pati I. K. teismo posėdžio metu nepaneigė fakto, kad laišką gavo. Teismas pagrįstai sprendė, kad I. K. nepateikė įrodymų, kad jai adresuota registruota siunta būtų grąžinta revizorei. Be to, iš pateiktų įrodymų teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jau nuo 2014 m. vasario mėnesio bendrijos nariai ir revizorė prašė pirmininkės organizuoti bendrijos susirinkimus, apsvarstyti bendrijos nariams rūpimus klausimus, tačiau bendrijos pirmininkė į šiuos prašymus neatsižvelgė. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (II t., b. l. 37–40, 70–84). Kaip matyti iš Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies turinio, susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo kreipimosi į bendrijos pirmininką (valdybą) dienos. Tai reiškia, kad per 1 mėn. nuo kreipimosi apie susirinkimą turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 14 dienų ir jis turi būti organizuotas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad revizorės prašymas sušaukti susirinkimą galėjo būti įteiktas pirmininkei tik 2014 m. gegužės 11 d., todėl revizorė, skelbdama apie šaukiamą susirinkimą 2014 m. birželio 2 d., nesilaikė įstatyme numatytos susirinkimo sušaukimo procedūros. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. birželio 17 d. būtų paskelbusi apie šaukiamą susirinkimą.

1.2. Tai, kad pranešant apie susirinkimus buvo laikomasi įstatuose numatytos tvarkos patvirtina įrodymai, esantys bylos (II t., b. l. 87–88, 93–94). Teismas teisingai sprendė, kad nors ieškovai ir neigia tas aplinkybes, kad pranešimai apie pakartotinį susirinkimą buvo įdėti į jų pašto dėžutes, tačiau iš jų paaiškinimų darytina išvada, kad jiems buvo žinoma apie įvyksiantį 2014 m. liepos 15 d. visuotinį pakartotinį bendrijos susirinkimą, o bendrijos narys buvęs valdybos pirmininkas G. P. , atrakino salę, kurioje vyko susirinkimas, tačiau susirinkime dalyvavo ne dėl to, kad nebuvo žinoma apie susirinkimą, o dėl asmeninių priežasčių. Ieškovė taip pat neigė žinojusi apie pakartotinį visuotinį susirinkimą, tačiau jos atstovas advokato padėjėjas A. K. dalyvavo susirinkime (I t., b. l. 23-26).

1.3. Dėl revizorės skelbimų pripažinimo niekiniais. Iš VĮ „Registrų centro“ butų savininkų sąrašo matyti, kad buvo Nr. 1 savininkas yra V. K. B., dalinė nuosavybė nėra nustatyta, taip pat V. K. B. yra bendrijos narys, o ne A. B.. Nutarimas, kuriuo A. B. buvo išrinkta bendrijos revizore, nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas, bendrijos narių atšauktas, pripažintas negaliojančiu ir panaikintas. Pagal bendrijos įstatų 73 punktą revizoriumi gali būti renkamas iš asmenų, kurie neturi nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų, o kaip jau minėta, A. B. vardu name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų daiktų įregistruota nėra. Todėl visi apeliantų argumentai dėl netinkamo susirinkimų sušaukimo yra atmestini.

2. Dėl balsavimo. Į pakartotinį susirinkimą susirinko 26 bendrijos nariai, turintys balsavimo teisę, t. y. daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių, todėl pakartotinio susirinkimo kvorumas buvo ir susirinkimas įvyko. Buvusi susirinkimo pirmininkė į susirinkimą neatvyko, ataskaitos nepateikė, paaiškinimų dėl pradėtos renovacijos projekto nepateikė. Ieškovė į susirinkimą atsiuntė atstovą advokato padėjėją A. K., kuris paaiškino, kad atstovauja ieškovę ne kaip pirmininkę, o kaip namo gyventoją, tačiau jo atstovavimas buvo pripažintas netinkamu ir balsas balsavimo metu nebuvo skaičiuojamas, nes įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notaro. Tam, kad įvyktų pakartotinis susirinkimas, užtektų, kad jame dalyvautų 16 iš 60 bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys).

3. Dėl susirinkimo nutarimų. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pakartotinio susirinkimo sprendimas nutraukti renovaciją prieštarauja bendrijos narių valiai, nes už renovaciją biuleteniais balsavo 33 bendrijos nariai. Tik butų ir kitų patalpų savininkai, bendrijos nariai gali spręsti dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, renovacijos. Tai reiškia įstatymas suteikia teisę bendrijos nariams priimti sprendimus tiek dėl renovacijos proceso pradžios, tiek dėl renovacijos proceso nutraukimo. Sprendžiant dėl renovacijos nutraukimo buvo laikomasi sprendimų priėmimo tvarkos. Svarbu pažymėti, kad už renovacijos nutraukimą balsavę bendrijos nariai balsavo ne prieš renovaciją savaime, o prieš neskaidrią renovaciją, kuri, bendrijos narių nuomone, buvo vykdoma bendrijos pirmininkės kartu su trečiuoju asmeniu K. G.. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, beveik pusę metų bendrijos nariai nesulaukė iš bendrijos pirmininkės paaiškinimų jiems rūpimais renovacijos klausimais dėl didelių renovacijos kaštų. Be to, sprendimas nutraukti renovaciją negali padaryti žalos bendrijos nariams, nes renovacija nėra faktiškai pradėta. Byloje nustatyta, kad yra atliktas tik energetinis auditas ir parengtas investicijų planas, tuo tarpu renovacijos techninis ir darbo projektas nėra parengtas, nevyko konkursai projektavimo ir rangos darbų pirkimui. Apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties su renovacijos administratoriumi K. G. nenutraukimo yra nepagrįsti šios bylos kontekste ir neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad bendrijos revizorė, kurios įgaliojimai (išrinkimas) apeliantams kelia abejonių, tinkamai įgyvendino Bendrijų įstatymo ir įstatų jai suteiktą teisę sušaukti susirinkimą. Be to, 2014-07-15 įvykusio pakartotinio susirinkimo metu nebuvo galima priimti skundžiamus nutarimus, nes nebuvo kvorumo (į narių sąrašą buvo įtrauktos ne bendrijos narės O. M., D. Z. ir D. B., o V. D. nebalsavo „už“), o priimtas nutarimas nutraukti renovacijos procesą prieštarauja bendrijos narių interesams. Apeliantai taip pat nurodo, kad nebuvo pagrindo atšaukti bendrijos pirmininkę iš pareigų už nepasitikėjimą, nes ieškovai neįrodė aplinkybių, kėlusių abejonių jos veikla (būtų neatlikusi savo pareigų, pasisavinusi lėšas, jas iššvaisčiusi, nepagrįstai bendrijos narių sąskaita praturtėjusi ar pan.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė – 157-oji butų savininkų bendrija Juridinių asmenų registre yra įregistruota 1995 m. lapkričio 23 d. (I t., b. l. 34–35). Jos valdomi, naudojami ir prižiūrimi objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiame name yra 60 butų, o bendrijoje – 60 narių (I t., b. l. 17–20, 28–30). Bendrijos pirmininkė, apeliantė I. K., 2015-10-05 teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos narių sąrašų nėra sudariusi. Atsakovės atstovė 2015-10-09 teismo posėdžio baigiamojoje kalboje nurodė (58:40 min.– 59:20 min.), jog bendrijos narių sąrašo nėra, bet nuo seno buvo laikomasi, kad bendrijoje yra tiek narių, kiek yra name butų ir dėl to buvo nutarta 2013-07-24 įvykusiame bendrijos narių susirinkime. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad apie bendrijos narių skaičių galima būtų spręsti pagal name esančių butų skaičių, nes toks aiškinimas neatitinka bendrijos įstatų nuostatų.

157-osios butų savininkų bendrijos nariai 2013-07-24 įvykusiame susirinkime nutarė pakeisti bendrijos įstatus (2 t., b.l. 51-59, 63), kurie 2013-11-22 buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Pagal įstatų 14.3.3 punktą, bendrijos nariu yra laikomas kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000-12-27 turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš bendrijos. Patalpų savininkas, kuris nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate įgijo 2000-12-28 arba vėliau, bendrijos nariu gali būti laikomas tuo atveju, jeigu jis išreiškė valią įstoti į bendriją. Asmuo praranda bendrijos nario statusą, jam netekus nuosavybės teisių, kurių pagrindu jis turėjo teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, esančius pastate (įstatų 14.3.4 punktas). Bendrijos narių ir jų atstovų sąrašo duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus iki gruodžio 31 d. pagal tos dienos duomenimis (įstatų 15 punktas). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro pateiktą butų (patalpų) savininkų sąrašą, suformuotą 2014-08-05 duomenimis (1 t., b.l. 17-20), name yra 60 butų, tačiau jų savininkais, turtą valdančiais asmeninės nuosavybės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise, 2014-07-15 įvykusio pakartotinio susirinkimo dieną buvo 66 fiziniai asmenys. Todėl net laikant, kad visi butų savininkai nuosavybės teisę įgijo iki 2000-12-27, o ją įgiją vėliau, dalyvaudami 2014-07-15 susirinkime, išreiškė valią įstoti į bendriją (33 ir 38 buto savininkai), tai bendrijos nariais yra ne 60, o 66 asmenys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro pateiktą butų (patalpų) savininkų sąrašą, suformuotą 2011-11-23 duomenimis (1 t., b.l. 28-30), gyvenamojo namo savininkais taip pat buvo 66 asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės atstovės argumentų, jog 2013-07-24 susirinkime buvo nutarta bendrijos narių skaičių nustatyti pagal name esančių butų skaičių, nepatvirtina nei susirinkimo protokolas, nei jo priimti nutarimai (2 t., b.l. 60). Nors šio susirinkimo protokole, kaip ir 2014-07-15 įvykusio susirinkimo protokole, kuriame buvo priimti ieškovų ginčijami nutarimai, buvo nurodyta, kad bendrijoje yra 60 narių, tačiau kaip jau minėta, pagal 2013-07-24 susirinkimo nutarimu priimtus bendrijos įstatus, narystė bendrijoje siejama ne su name esančių butų skaičiumi, o su butų savininkų nuosavybės teise (savininkų skaičiumi). Tai įsakmiai nurodyta bendrijos įstatų 14.2 punkte, kad bendrijos nariu gali būti veiksmus fizinis arba juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis butą ir/arba kitą patalpą pastate.

Dėl bendrijos revizorės, jos teisės sušaukti visuotinį susirinkimą ir jo sušaukimo procedūrų

Byloje nustatyta, kad 157-ajai butų savininkų bendrijos revizorė yra A. B.. Pagal bendrijos įstatų 69 punktą, bendrijos revizorę renka bendrijos narių visuotinis susirinkimo. Apeliantai apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl A. B. išrinkimo revizore teisėtumo, tačiau neginčija, kad revizore ji buvo išrinkta bendrijos susirinkimo nutarimu. Byloje nėra duomenų, kad susirinkimo nutarimas dėl jos išrinkimo būtų ginčijamas ir panaikintas arba ji būtų atšaukta iš revizorės pareigų, todėl, kol nenustatyta kitaip, A. B. laikytina teisėtai išrinkta bendrijos revizore. Teisėjų kolegija dėl apeliantų nurodomų argumentų dėl A. B. neatitikimo revizoriaus asmeniui keliamų reikalavimų plačiau nepasisako, nes tai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo objektu.

P. B. įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, neeilinį visuotinį susirinkimą gali sušaukti revizijos komisija (revizorius), jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia. Tokia iniciatyvos teisė revizijos komisijai (revizoriui) deklaruota tuomet, kai nustatomi bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimai. Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Ginčo atveju 2014-04-30 reikalavimu bendrijos revizorė pareikalavo bendrijos pirmininkę sušaukti bendrijos visuotinį susirinkimą ir numatė darbotvarkę klausimais, dėl kurių priimti apeliantų ginčijami nutarimai. Būtina pažymėti, kad nei iš šiame reikalavime nurodytos darbotvarkės, nei iš pakartotinio susirinkimo protokolo negalima padaryti išvados, kad bendrijos revizorė visuotiniam susirinkimui būtų pateikusi išvadas dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų ir jos būtų buvę svarstomos. Tačiau byloje yra duomenys, kad revizorė 2014-04-10 pranešė bendrijos pirmininkei apie atliekamą 2012 ir 2013 m. ūkinės ir finansinės veiklos reviziją, prašė jos pateikti dokumentus (2 t., b.l. 80). 2014-04-27 reikalavimu, kuris buvo išsiųstas 2014-04-30 registruotu paštu (pašto kvitas 2 t., b.l. 81), revizorė dar pareikalavo bendrijos pirmininkės pateikti papildomus dokumentus.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014-04-30 revizorės reikalavimas sušaukti bendrijos narių susirinkimą registruotu paštu buvo išsiųstas bendrijos pirmininkei 2014-05-09 (2 t., b.l. 83, 84). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien aplinkybė, jog pagal pašto siuntos numerį, praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po jos išsiuntimo, negalima gauti duomenų apie pašto siuntos įteikimą adresatui, neduoda pagrindo manyti, kad siunta nebuvo išsiųsta, kai jos išsiuntimą patvirtinantys Lietuvos pašto kvitai yra pateikti į bylą. Apeliantai jokių pastabų dėl pašto kvitų tikrumo nenurodė, o pati bendrijos pirmininkė teisme kategoriškai neneigė reikalavimus negavusi (nurodė neprisimenanti ar reikalavimą gavo). Apeliaciniame skunde apeliantai darė prielaidą, kad revizorės 2014-05-09 siųstas reikalavimas jai galėjo būti įteiktas greičiausiai tik 2014-05-11. Nagrinėjamu atveju, nesant tikslių duomenų apie reikalavimo pateikimą bendrijos pirmininkei, bet terminą skaičiuojant net nuo jo išsiuntimo dienos, daroma išvada, kad revizorė 2014-06-02 pranešimu bendrijos susirinkimą 2014-06-17 šaukė nepraėjus 30 dienų nuo pareikalavimo sušaukti bendrijos susirinkimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad bendrijos pirmininkė iki 2014-06-10 būtų ketinusi šaukti susirinkimą pagal revizorės reikalavimą, taip pat duomenų, kad jo sušaukimas revizorės iniciatyva dar nesuėjus 30 dienų terminui nuo pareikalavimo pateikimo, kaip nors įtakojo priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą ar bendrijos narių teises ir interesus.

2014-06-17 sušauktas bendrijos susirinkimas neįvyko. Jo protokole nurodyta, kad nebuvo kvorumo (2 t., b.l. 89-90), todėl 2014-07-15 buvo šaukiamas pakartotinas susirinkimas. Apeliantai kvestionuoja būtent šio bendrijos susirinkimo sušaukimo procedūras ir jame priimtus nutarimus. Pagal bendrijos įstatų 31 punktą ir Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 d., pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Byloje yra trijų bendrijos narių surašytas 2014-06-30 aktas apie pranešimų įmetimą į pašto dėžutes ir prie jo pridėtas pranešimas (2 t., b.l. 93-94). Tokio pat turinio 2014-07-15 pažyma, kurią surašė jau kiti trys bendrijos nariai, buvo pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialui (1 t., b.l. 21). Apeliantai nurodo, kad bendrijos narė B. K. nepatvirtino, kad pažyma buvo surašyta susirinkimo dieną, tačiau išklausius 2015-10-05 teismo posėdžio garso įrašą nenustatyta, kad šis trečiasis asmuo tokias aplinkybes būtų nurodęs būtent dėl 2014-07-15 pažymos. Šiame teismo posėdyje tretieji asmenys l.A. Š., J. P., A. B. nurodė, kad pranešimai buvo metami į pašto dėžutes ir juos tretieji asmenys gavo. Ieškovės M. P. ir R. V. 2015-10-05 teismo posėdyje paaiškino, kad laiptinėse buvo kalbama apie susirinkimus, kuriuose bus sprendžiamas klausimas dėl renovacijos nutraukimo, pirmininkės rinkimo, kas akivaizdu, jog bendrijos nariai žinojo ir apie bendrijos susirinkimo darbotvarkę. Ieškovė R. V. paaiškino, kad matė skelbimą skelbimų lentoje. Apeliantas G. P. šiame teismo posėdyje taip pat parodė, kad matė pranešimą skelbimų lentoje, atidarė salę, kurioje vyko susirinkimas, nors jame pats nedalyvavo. Įvertinus bylos duomenis, t.t. ieškovų ir kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus teisme, labiau tikėtinas faktas, kad 2014-06-30 akte (2 t., b.l. 93-94) ir 2014-07-15 pažymoje, pateiktoje VĮ Registrų centro Kauno filialui (1 t., b.l. 21), nurodytos aplinkybės yra tikros. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad šaukiant 2014-07-15 pakartotinį susirinkimą buvo nesilaikyta bendrijos įstatų 31, 76 punktų ir pažeistos Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bendrijos susirinkimų sušaukimo tvarkos.

Dėl kvorumo, priimant susirinkimo nutarimus

P. B. įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Teisėjų kolegija jau nurodė, kad bendrijoje nėra sudaryti bendrijos narių sąrašai, todėl apie bendrijos narių skaičių turi būti sprendžiama pagal bendrijos įstatus, kurie buvo patvirtinti 2013-07-24 d. bendrijos susirinkimo nutarimu ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti. Bendrijos nariais turi būti laikomi ne 60 asmenų (kiek name yra butų), o 66 asmenys (kiek name yra butų savininkų). Iš prie 2014-07-15 pakartotinio bendrijos susirinkimo protokolo pridėto susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo (1 t., b.l. 26) matyti, kad susirinkime dalyvavo 26 asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės apeliantų neginčijamos, kad į susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašą buvo įtrauktos O. M., D. Z. ir D. B., kurios nėra gyvenamojo namo butų savininkės, todėl nelaikytinos bendrijos narėmis, turinčiomis balsavimo teisę. Kadangi pakartotiniame susirinkime dalyvavo 23 bendrijos nariai iš 66, todėl bendrijos susirinkimas yra teisėtas ir galėjo priimti sprendimus, kuriems priimti pakako balsų.

P. B. įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Pastarojoje normoje yra įtvirtinta, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju susirinkime buvo priimti sprendimai 3 darbotvarkės klausimu – dėl namo valdybos narių rinkimo ir 4 darbotvarkės klausimu – dėl bendrijos pirmininkės atšaukimo, todėl už juos turėjo balsuoti daugiau kaip du trečdaliai visų pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, t.y. ne mažiau kaip 16 bendrijos narių. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovais, kad iš pakartotiniame susirinkime dalyvavusių 23 bendrijos narių, V. D. nebalsavo, tuomet nutarimai dėl bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininkės rinkimų, priimti 22 balsų dauguma, yra teisėti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Apeliantai sprendžia, kad nebuvo pagrindo atšaukti bendrijos pirmininkę iš pareigų. Tačiau tokia teisė bendrijos susitrinkimui yra deleguota Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi. Pagal šio straipsnio 6 dalies 7 punktą, bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tokio sąrašo bendrijos pirmininkė nėra sudariusi. Jo nebuvimas sąlygoja bendrijos ir jos narių interesus liečiančių sprendimų priėmimą ir jų teisėtumą. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų akivaizdu, kad tarp pirmininkės ir bendrijos narių trūksta komunikacijos, kas kelia tarpusavio nepasitikėjimą. Bendrijos susirinkime 1 darbotvarkės klausimu turėjo būti svarstoma bendrijos pirmininkės ataskaita ir veiksmai dėl namo renovacijos projekto įgyvendinimo, bet bendrijos pirmininkė į susirinkimą neatvyko ir ataskaitos bendrijos nariams nepateikė. Nustačius tokias aplinkybes bei nekartojant skundžiamame teismo sprendime nurodytų argumentų šiuo aspektu, 157-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. liepos 15 d. susirinkimo nutarimas 4 darbotvarkės klausimu dėl bendrijos pirmininkės atšaukimo priimtas teisėtai.

2014-07-15 susirinkime taip pat buvo priimtas nutarimas 2 darbotvarkės klausimu - nutraukti namo renovacijos projektą, todėl nagrinėjant šį klausimą dėl kvorumo turėjo būti sprendžiama pagal Bendrijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų nutarimai priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Analogiškos nuostatos dėl kvorumo šiuo klausimu buvo įtvirtintos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 15 straipsnyje (red. 2013 01 17 įstatymo Nr. XII-149 (nuo 2013 03 01) ir nuo 2015 01 01 galiojančios redakcijos 5 straipsnyje. Tai taip pat imperatyviai nustatyta CK 4.85 straipsnį 2 dalyje, apie ką atsakovei buvo nurodyta ir Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos 2014-05-27 rašte Nr. (13-1)-D8-3912 (2 t., b.l. 85-86). Todėl pakartotiniame susirinkime sprendimą nutraukti pradėtą renovacijos projektą namui galėjo priimti namo savininkai balsų dauguma, t.y. šiuo atveju už nutarimą nutraukti namo renovaciją turėjo balsuoti ne mažiau kaip 34 butų savininkai. 2014-07-15 bendrijos susirinkime dalyvavus tik 23 bendrijos nariams ir už renovacijos nutraukimą balsavus 22 bendrijos nariams, sprendimas namo renovacijos nutraukimo klausimu negalėjo būti priimtas (CK 2.82 straipsnio 4 dalį). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal 2013 m. spalio 11 d. balsavimo raštu protokolą, sprendimą dėl namo renovacijos priėmė 33 butų savininkai ir šis sprendimas nenuginčytas. Pažymėtina, kad 22 balsais priimtas nutarimas nutraukti namo renovacijos projektą buvo grindžiamas tik susirinkime dalyvavusių bendrijos narių paaiškinimais dėl jo brangumo, nors tai niekuo nepagrįsta, kad jie stokoja pinigų renovacijai, kad bendrijos pirmininkė nekomunikuoja su bendrijos nariais dėl projekto įgyvendinimo. Tokie argumentai nėra pakankami atsisakyti namo renovacijos, kuriai pritarė dauguma namų savininkų, todėl toks nutarimas neatitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, sprendžiant dėl susirinkimo nutarimo nutraukti namo renovacijos projektą teisėtumo ir pagrįstumo, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 15 d. įvykusio pakartotinio visuotinio 157-osios butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pradėtą namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, renovacijos projektą nutraukti (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendimas kitų ieškinio reikalavimų dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

P. B. įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė I. K. (mokėtoja advokatė K. Č.) už ieškinį banke Swedbank AB 2014-08-13 sumokėjo valstybei 144 Lt (42 Eur) (1 t., b.l. 12) ir 2014-09-02 - 290 Lt (84 Eur) (1 t., b.l. 72) žyminį mokestį, kuris ieškovei grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už apeliacinį skundą apeliantė I. K. (mokėtoja advokatė K. Č.) SEB banke 2015-11-30 vietinio mokėjimo nurodymu sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (6 t., b.l. 16), kuris taip pat jai grąžinamas.

Panaikinus iš dalies skundžiamą teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo 789,85 Eur (1000 Lt ir 500 Eur) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir 88,44 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (5 t., b.l. 45-58) arba iš viso 878,29 Eur šių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 347,54 Eur (1200 Lt) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (5 t., b.l. 34-38).

Ieškovai pareiškė atsakovei tris reikalavimus. Jų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1/3 dalį, atmestų 2/3 dalis. Todėl ieškovai turi teisę į 292,76 Eur (878,29 Eur : 3), o atsakovė - 231,69 Eur (347,54 Eur : 3 x 2) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus šių išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidas sumokėjusiai ieškovei I. K. iš atsakovės priteisiama 61,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 136,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis), t.y. valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisiama po 5,34 Eur (90,85 Eur : 17), o iš atsakovės 45,42 Eur šių išlaidų.

Apeliantai I. K., K. G. ir G. P. už apeliacinio skundo surašymą turėjo 100 Eur išlaidų (po 33,33 Eur kiekvienas) (6 t., b.l. 17). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 250 Eur išlaidų. Apeliantų apeliacinį skundą tenkinus 1/3 dalimi, jie turi teisę į 33,33 Eur (100 Eur : 3), o atsakovė - 166,67 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus šių išlaidų įskaitymą, atsakovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama po 44,45 Eur (166,67 : 3) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 92,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 96 straipsnis), t.y. valstybei iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama po 20,64 Eur (92,90 Eur : 3 x 2) : 3), o iš atsakovės 30,97 Eur (92,90 Eur : 3) šių išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą, reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 15 d. įvykusio pakartotinio visuotinio 157-osios butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiu 2014 m. liepos 15 d. įvykusio pakartotinio visuotinio 157-osios butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pradėtą renovacijos projektą namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukti.

Pakeisti 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei I. K. iš atsakovės 157-osios butų savininkų bendrijos (j.a.k. 135357721) 61,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų I. K., a.k. 4510220804, M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k (duomenys neskelbtini) K. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini), R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) D. D. – G., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 5,34 Eur iš kiekvieno ir iš atsakovės 157-osios butų savininkų bendrijos (j.a.k. 135357721) 45,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 73000101 1239 4300 „Swedbank“ AB, į. k. 5660“.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų I. K., a.k. 4510220804, K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei 157-osios butų savininkų bendrijos (j.a.k. 135357721) po 44,45 Eur iš kiekvieno apelianto bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš apeliantų I. K., a.k. 4510220804, K. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 20,64 Eur, o iš atsakovės 157-osios butų savininkų bendrijos (j.a.k. 135357721) 30,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 73000101 1239 4300 „Swedbank“ AB, į. k. 5660“.

Grąžinti ieškovei I. K., a.k. 4510220804 (mokėtoja advokatė K. Č.) banke “Swedbank” AB 2014-08-13 sumokėtą valstybei 42 Eur (144 Lt ), 2014-09-02 sumokėtą 84 Eur (290 Lt) ir SEB banke 2015-11-30 vietinio mokėjimo nurodymu sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį .

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis