Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei ir J. V., dalyvaujant ieškovo R. P. atstovui advokatui J. L., atsakovės L. G. atstovei advokatei S. S., nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. G., R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei L. G. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, tretieji asmenys D. G. ir R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam asmeniui skirti procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, t. y. dėl pilnametės dukters pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą. Prieš teikiant teisinį vertinimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylos šalims išaiškintinas tokių teisinių santykių reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisėje ir teismų praktikoje.

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas, o viena iš tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo pareiga, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Civilinio kodekso 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Taigi, sprendžiant šalių (tėvo ir pilnametės dukters) ginčą dėl išlaikymo teikimo būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: pirma, ar išlaikymo reikalaujantis tėvas, ieškovas R. P. yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos; antra, teismui privalu įvertinti tiek tėvo, tiek vaiko šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes; trečia, nustatyti, ar tėvas R. P. tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų dukters L. G. atžvilgiu; ar nėra pagrindo atleisti pilnametę ieškovo dukterį nuo prievolės išlaikyti nedarbingą ir paramos reikalingą tėvą dėl to, kad pastarasis vengė atlikti savo pareigas vaikui.

Dėl pagrindo atleisti pilnametę ieškovo dukterį nuo prievolės išlaikyti nedarbingą tėvą dėl to, kad pastarasis vengė atlikti savo pareigas dukrai.

Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Tėvų pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, tėvai turi pareigą vaikus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jiems visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, taip pat įvertinus byloje esančius įrodymus apie ieškovo, kaip tėvo, pareigų vykdymą nepilnametės dukters atžvilgiu, konstatuotinos šios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės: ieškovas R. P. gera valia neteikė materialinio išlaikymo dukrai L. G. ir priešingai vaiko interesams naudojo tėvo valdžią, o tai savo ruožtu sąlygojo itin konfliktinius tėvo ir dukters santykius. Šios faktinės aplinkybės yra patvirtintos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: L. P. 2003 m. spalio 5 d. raštas, adresuotas Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, patvirtina, kad dar būdama paauglė atsakovė raštu kreipėsi į vaiko teises ginančią tarnybą, išviešindama aplinkybę, kad tėvas jos atžvilgiu elgėsi agresyviai, nepagarbiai ir žeminančiai (t. 1, b. l. 61); analogiškas aplinkybes atsakovė L. P. raštu dėstė ir santuokos nutraukimo bylą 2003 m. nagrinėjusiai teisėjai (t. 1, b. l. 62); aplinkybė, kad policijos pareigūnai po vaiko motinos kreipimosi ieškovui išaiškino jo pareigą rūpintis vaiko gerove ir saugia aplinka, patvirtina Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Žaliakalnio policijos nuovados 2001 m. gruodžio 21 d. raštas (t. 1, b. l. 63); apie konfliktinius tėvo ir dukters santykius, keliančius grėsmę vaiko saugumui, nurodoma ir 2003 m. balandžio 24 d. policijos nuovados pažymoje (t. 1, b. l. 64); atsakovės ir trečiojo asmens D. G. paaiškinimus apie tai, kad ieškovas gera valia neteikė vaikui išlaikymo, todėl buvo kreiptasi dėl priverstinio išlaikymo (alimentų) išieškojimo, patvirtina 2001 m. liepos mėn. išduotas vykdomasis raštas, 2001 m. liepos 20 d. teismo antstolės S. A. išduotas raginimas ir 2006 m. birželio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyriaus pažyma (t. 1, b. l. 65, 66, 67). Byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenys patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens (atsakovės motinos) žodinius paaiškinimus, kad atsakovas dukters atžvilgiu netinkamai vykdė tėvo pareigas: gera valia neteikė vaikui išlaikymo, tinkamai nesirūpino vaiko auklėjimu, priežiūra ir sąlygomis vaikui visapusiškai vystytis ir augti. Dar daugiau, ieškovas R. P., teikdamas paaiškinimus civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, nurodė, kad su dukra visiškai nebendrauja nuo 2001 m. (t. 1, b. l. 111). Ieškovas, teikdamas paaiškinimus šioje byloje, taip pat nurodė, kad atsakovė, jo manymu, nėra jo duktė ir jeigu atsakovė būtų jo biologinė duktė, jis nebūtų kreipęsis į teismą dėl išlaikymo teikimo. Šie paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas į teismą kreipėsi ne dėl pažeistų teisių gynimo, bet vedinas kitų, asmeninių tikslų. Pažymėtina, kad būtent dėl šios priežasties ieškovas reiškė byloje procesinį prašymą skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (šis prašymas, kaip nesusijęs su ginčo nagrinėjimo dalyku, nebuvo tenkintas). Tai, kad ieškovui realiai nėra būtina materialinė parama, patvirtina byloje nustatyta, bet ieškovo nuslėpta aplinkybė, kad jis turi dar vieną pilnametį sūnų R. P. (trečiąjį asmenį), kuriam praeityje mokėjo išlaikymą, tačiau šioje byloje nereiškė reikalavimo iš sūnaus priteisti išlaikymą.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atsakovė L. G. įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo naštą įrodyti, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, kas sudaro pagrindą Civilinio kodekso 3.206 straipsnio pagrindu atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą.

Dėl ieškovo nedarbingumo ir paramos jam reikalingumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 16, 18, 19, 20, 21), ieškovui yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, b. l. 9), jo mėnesio pajamas sudaro nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir invalidumo / netekto darbingumo pensija (iš viso - 283,48 Eur (978,80 Lt) per mėnesį (t. 1, b. l. 15). Ieškovas nuo 2006 m. spalio 16 d. yra įrašytas į sąrašus asmenų, siekiančių Kauno mieste išsinuomoti socialinį būstą (t. 1, b. l. 12), nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 1, b. l. 13), ieškovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovo teigimu, jo poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 283,83 Eur (980,00 Lt), kurią sudaro: 57,92 Eur (200,00 Lt) maistui, 8,69 Eur (30,00 Lt) aprangai ir avalynei, 8,69 Eur (30,00 Lt) už kabelinę televiziją, 5,79 Eur (20,00 Lt) higienos reikmenims, 57,92 Eur (200,00 Lt) maisto papildams ir sveikatos priežiūrai, 144,81 Eur (500,00 Lt) nuomos mokesčiui. Nors ieškovas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų pagrįstumą, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti poreikiai atitinka protingumo kriterijų, nurodytos išlaidos nėra susijusios su prabangos prekių įsigijimu.

Palyginus ieškovo pajamų ir išlaidų suvestinę, konstatuotina, kad ieškovo kasdieniai poreikiai ir jų piniginė išraiška atitinka ieškovo pajamas. Tai, kad ieškovui yra reikalingos papildomos ir mokamos procedūros sveikatos stiprinimui, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis – byloje nėra medicininių dokumentų, pagrindžiančių ieškovo žodinius paaiškinimus, kad nepaisant valstybės kompensuojamų vaistų ir medicininių procedūrų jam per mėnesį papildomai yra reikalinga 86,89 Eur (300,00 Lt) suma sveikatos priežiūrai. Be to, ieškovas, deklaruodamas savo pajamas, nenurodė teismui visų rūšių išmokų, kurios jam yra mokamos - bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas yra pripažintas nuo okupacijų nukentėjusiu asmeniu ir tuo pagrindu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas ieškovui kasmet išmoka 250,00 Lt – 300,00 Lt dydžio išmokas (t. 1, b. l. 106).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovas R. P. yra nedarbingas ir sveikatos problemų turintis asmuo, tačiau pagal savo turtinę padėtį ieškovas yra pajėgus save išlaikyti - jam nėra reikalinga papildoma materialinė parama būtiniesiems poreikiams patenkinti (maistui, būstui, aprangai, higienai, sveikatos priežiūrai).

Byloje nustačius aplinkybę, kad ieškovas nėra paramos reikalingas asmuo, taip pat konstatavus pagrindą atleisti pilnametę ieškovo dukterį nuo prievolės išlaikyti tėvą, konstatuotina, kad tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį pripažinti nepagrįstu. Aplinkybės apie atsakovės šeiminę ir turtinę padėtį nenustatinėtinos, kaip neturinčios byloje teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 9,82 Eur. Ieškinį atmetus, ½ dalis šių išlaidų (4,91 Eur) valstybės naudai priteistinos iš ieškovo R. P., nes ieškovas buvo 50 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Ieškinį atmetus, atsakovės turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 514,34 Eur (1500,00 Lt už advokatės teisinę pagalbą, 255,92 Lt už dokumentų vertimus, 20,00 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymos išdavimą) priteistinos atsakovei iš ieškovo (t. 1, b. l. 124-128, 129-130, 131-132).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Priteisti ieškovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 514,34 Eur (penkis šimtus keturiolika Eur ir 34 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,91 Eur (keturis Eur ir 91 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.