Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-03 · Administracinė byla Nr. I1-3412-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
I1-3412-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00485-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3412-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00485-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Ž. su skundu kreipėsi (b. l. 1–7) į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. vasario 5 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose ir karantino patalpose. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę 4-oje kameroje nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Langai kameroje buvo su perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa. Nebuvo ventiliacijos, todėl kamera nebuvo išvėdinta, trūkdavo oro; nuo lubų krito atsilupęs tinkas; sienos buvo nešvarios; buvo šalta, laikėsi drėgmė; langai kameroje buvo nesandarūs. Skunde tvirtino, kad kameros sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama; tualetai tupimi; juose neužtikrinamas privatumas, nes kamerų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti. Tvirtino, kad jam nebuvo išduodami čiužinio užvalkalai, antras pagalvės užvalkalas bei antra paklodė, todėl minkštasis lovos inventorius jau po pirmo naudojimo tapo nehigieniškas. Minkštasis lovos inventorius nedezinfekuojamas. 4-oje kameroje gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktuose numatyto ploto. Skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo mažas, jame įrengta krepšinio ir futbolo aikštelė, todėl pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės ramiai pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelio danga buvo blogos būklės, grublėta, suskilinėjusi. Taip pat tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK stoguose, katilinėse ir kitose patalpose buvo asbesto, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti asbesto dalelėmis užterštu oru. Teigė, jog dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 21 d. jis patyrė nepatogumų, orumo pažeminimą, dvasinių ir fizinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 17–25) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I1-2553-505/2020 pareiškėjas kelia iš dalies tuos pačius reikalavimus, todėl prašė nenagrinėti netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. sausio 6 d. Taip pat nurodė, jog patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pabrėžė, jog nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką patalpose ir jei jie gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų būti pelėsio, blogo kvapo ir kt. Akcentavo, jog įstaiga užtikrina gyvenamosiose patalpose tinkamą apšvietą, langų būklę, sanitarinių mazgų būklę ir jų priežiūrą, privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje įrengtos skalbimo mašinos su džiovinimo funkcijomis, džiovinimo vietos įrengtos ir atskirose patalpose. Tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK patalpos tinkamai ventiliuojamos. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK įrengtos dezinfekavimo kameros. Nuteistiesiems išduodamas kitas patalynės komplektas tik tada, kai patalynė atiduodama skalbti. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į medicinos darbuotojus dėl sveikatos problemų bei Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti neigiamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmiausia teismas, apibrėždamas nagrinėjamo skundo ribas, pažymi, jog pareiškėjas skundo pradžioje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. vasario 5 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose, karantino patalpose, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo 4-oje kameroje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (b. l. 4).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas 4-oje kameroje atliko bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 15 d. (b. l. 29), spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų (neveikimo), atliekant laisvės atėmimo bausmę 4-oje kamerų tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 15 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punkte buvo numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Iš atsakovės atstovo pateiktų 2020 m. kovo 18 d. ir 2020 m. kovo 20 d. pažymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 15 d. bausmę atliko 4-oje kameroje, kurios plotas 16,19 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos ir faktiškai joje buvo laikomi 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam teko 5,396 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 29, 33).

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 4-oje patalpoje nebuvo tinkamas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, nes langai kameroje buvo su perteklinėmis grotomis, per kurias nepateko dienos šviesa. Patalpos nebuvo ventiliuojamos, jose laikėsi drėgmė, veisėsi pelėsis; langai kameroje buvo nesandarūs, krito atsilupęs tinkas.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas).

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 16.9 punktą, kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis.

Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Atsakovės atstovas 2020 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. 77-475 „Apie nuteistojo M. Ž. laikymo sąlygas“ (toliau – ir Pažyma) nurodė, kad patalpose yra užtikrinamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dirbtinis apšvietimas. Gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Patalpų sienos tvarkingos, lygios, tinkas nebyra (b. l. 33–35).

Kaip minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės – šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Pravieniškių PN-AK patalpų valymas organizuojamas pagal šios pataisos įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (b. l. 58–61). Švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų efektyvų užtikrinimą kontroliuoja Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-103 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ sudarytos tikrinimo komisijos (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 58–61). Įsakyme aiškiai apibrėžtos komisijų pareigos ir veiklos principai. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį, o 9 punkte nurodyta, kad valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų Pažymoje oficialių duomenų teisingumu, dėl to sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino kameroje tinkamą apšvietimą, oro temperatūrą, ventiliaciją, tvarką. Nors pareiškėjas skunde tvirtino priešingai, tačiau, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, prieštaravimų nereiškė, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepaneigė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo Higienos normos HN 134:2015 neatitinkančiomis sąlygomis atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kameros sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra nebuvo tinkama; tualetai tupimi; juose neužtikrinamas privatumas, nes kamerų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė. Taigi teisės aktai nenumato, jog kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sėdimas unitazas. Atsakovės atstovas Pažymoje nurodė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimus.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Pareiškėjas skunde privatumo neužtikrinimą naudojantis tualetu siejo su nesudaryta galimybe užsirakinti naudojantis tualetu. Atsakovės atstovas Pažymoje nurodė, jog uždarosios zonos patalpų sanitariniuose mazguose užtikrinta galimybė užsirakinti.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad teisės aktai neįpareigoja Pataisos namų kamerų sanitariniuose mazguose įrengti užraktus, taip pat vertintina tai, kad atsakovės atstovas nurodė, jog uždarosios zonos sanitariniuose mazguose užtikrinama galimybė užsirakinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo 4-os kameros sanitariniame mazge neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareiškėjui turėjo būti išduodama čiužinio užvalkalas, dvi paklodės ir du pagalvės užvalkalai. Taip pat tvirtino, kad lovos čiužinys buvo nevalomas, nedezinfekuojamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 2 priedą nuteistiesiems išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti. Higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Įstaigoje esantys čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti, su nepralaidžiais skysčiams užvalkalais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog čiužiniai nuolat dezinfekuojami įstaigos sektoriuose įrengtose dezinfekavimo kamerose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo minkštojo inventoriaus atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo mažas, jame įrengta krepšinio ir futbolo aikštelė, todėl pareiškėjas negalėjo realizuoti savo teisės ramiai pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelio danga buvo blogos būklės, grublėta, suskilinėjusi.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja kiemelių ploto, o tai, kad pasivaikščiojimo kieme įrengta sporto įranga kliudo pareiškėjui, nesudaro pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog Pravieniškių PN-AK stoguose, katilinėse, kaip ir kituose senuose pastatuose, buvo asbesto, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti asbesto dalelėmis užterštu oru.

Atsakovės atstovas Pažymoje nurodė, kad Pirmojo sektoriaus pastatų stogo dangose ir kitose konstrukcijose asbesto nėra. Teismas pažymi, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai daro prielaidą dėl asbesto buvimo Pravieniškių PN-AK stoguose ir kitose konstrukcijose, pareiškėjo argumentai dėl asbesto atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kiti ir pareiškėjo, ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė