- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- A14.-1647-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01317-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- UAB „S.“, Senamiesčio idėjos
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Anastasijai Moisejenkovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „S.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir kultūros paveldo objekto – statinių komplekso (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) – teritorijose, 2020 m. spalio – lapkričio mėnesiais atliko ypatingojo (duomenys neskelbtini) paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinį remontą, keičiant pastato išvaizdą – (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rytų pusės fasade tarp išorinių atitvarų (pagal KPR kapitalinių sienų tinklas priskiriamas vertingosioms savybėms) naujai įrengė laikančiąją konstrukciją – siją, taip pat virš pirmojo aukšto, ant naujai įrengtos laikančiosios konstrukcijos – sijos ir (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų naujai įrengė įstiklinto stogo metalines laikančiąsias konstrukcijas. Šiais veiksmais UAB „S.“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 22 dalį, už kurių pažeidimą atsakomybė juridiniams asmenims numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „S.“ atstovo P. D. atstovas advokatas M. L. nurodė, kad UAB „S.“ netaikytina administracinė atsakomybė, kadangi šiuo atveju egzistavo visos sąlygos taikyti būtinąjį reikalingumą, be to, protokolu nustatyti statybos darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto darbams. UAB „S.“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigijo 2019 m. gruodžio 16 d. Įsigijus pastatus savininkė sudarė viso žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistą 2020 m. liepos 15 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatai ir žemės sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo vietovę – (duomenys neskelbtini). Pastatai taip pat yra paskelbti nekilnojamojo kultūros paveldo objektu – statinių kompleksu (duomenys neskelbtini) (KVR kodas (duomenys neskelbtini)). Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytos statinių komplekso (namo ir tvoros) vertingosios savybės. Pažymėtina, jog pastatų komplekse įrengti stikliniai stogai atlieka kultūros paveldo objekto apsaugos nuo neigiamo poveikio funkciją, t. y. saugo nuo kritulių patekimo. Tai buvo užfiksuota su Kultūros vertybių apsaugos departamentu 2004 m. balandžio 19 d. derinimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), suderinto tvarkybos projekto pasiūlymų aiškinamajame rašte. UAB „S.“ po pastatų įsigijimo suplanavo atlikti jų įvairius tvarkymo darbus, įskaitant vertingųjų savybių neturinčių vidaus ir išorės apdailos elementų, inžinerinių sistemų demontavimo bei atnaujinimo darbus. Apie tai 2020 m. birželio 5 d. raštu informavo Kultūros paveldo departamentą, kuris 2020 m. liepos 2 d. informavo UAB „S.“, kad neprieštarauja darbų atlikimui. UAB „S.“ gavusi KPD patvirtinimą pradėjo pastatų atnaujinimo darbus. Darbų atlikimo metu, kuomet buvo tvarkoma pastato dalis greta įrengto stiklinio stogelio (buvo įrengiama vidinė stiklinė pertvara), įvyko incidentas, kurio metu buvo pažeista stiklinio stogo danga. Po šio incidento atidžiau įvertinus šio stiklinio stogo būklę paaiškėjo, kad jis nėra sandarus ir nesulaikytų didesnio kiekio kritulių. Be to, konstrukcijų būklė buvo tokia, kad jos nebūtų atlaikiusios sniego svorio, jeigu snygis būtų didesnis. Šias išvadas patvirtina faktas, kad per šį stiklinį stogą po incidento į pastatus pradėjo sunktis krituliai. Šis kritulių neigiamas poveikis pradėjo daryti žalą saugomam kultūros paveldo objektui – pastatų kompleksui. UAB „S.“, būdama kultūros paveldo objekto savininke, negalėjo palikti pastatų be apsaugos nuo neigiamo kritulių poveikio, ypač prieš žiemos sezoną. Todėl ėmėsi skubių veiksmų šiai apsaugai užtikrinti, t. y. skubiai pabaigė įrengti planuotą vidinę stiklinę pertvarą bei po vidine stikline pertvara įrengė metalinę siją, kuri buvo skirta atlaikyti naujas apkrovas, kurios tektų šiai vidinei konstrukcijai dėl lauko sąlygų poveikio. Dėl šių darbų atlikimo skubos UAB „S.“ neturėjo galimybės parinkti kitokius naujo stogelio pritvirtinimo sprendinius, nes privalėjo būti užtikrinamas jo sandarumas bei tvirtumas. UAB „S.“ dar iki VTPSI patikrinimo dienos sudarė sutartį su UAB „L.“ dėl buvusio stogo atstatymo darbų. UAB „S.“ nespėjus įgyvendinti buvusio stogo konstrukcijos atstatymo, 2020 m. lapkričio 26 d. VTPSI atstovai atliko pastatų patikrinimą ir jo metu nustatė, kad yra įrengta minima vidinė pertvara bei ją prilaikanti laikina metalinė sija. Po patikrinimo UAB „S.“ buvo surašytas 2020 m. gruodžio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomieji nurodymai, kuriais UAB „S.“ buvo įpareigota pašalinti metalinę siją. Privalomieji nurodymai buvo įvykdyti. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog UAB „S.“ veikė esant būtinajam reikalingumui: 1) dėl netinkamo stogo būklės buvo keliama grėsmė pastatams (jų dalims), kaip saugomiems kultūros paveldo objektams. Kultūros paveldo objektų apsauga yra pripažįstama viešuoju interesu. UAB „S.“ įrengdama laikinas konstrukcijas bei taip apsaugodama kultūros paveldo vertybes nuo neigiamo poveikio, išvengė gresiančio pavojaus joms; 2) dėl netinkamos stogo konstrukcijų būklės nekilnojamojo kultūros paveldo objektams buvo kilęs realus pavojus būti sugadintiems; 3) per stogo konstrukcijas krituliams pradėjus skverbtis į pastatus, tapo akivaizdu, kad gali būti sukelta neatitaisoma žala nekilnojamojo kultūros paveldo vertybėms; 4) kadangi Pastatai turėjo būti apsaugoti nuo neigiamo kritulių poveikio, sumontuotos konstrukcijos privalėjo būti sandarios ir galėti atlaikyti apkrovas. Todėl UAB „S.“, pasitarusi su tokius darbus atliekančiais rangovais, įgyvendino protokole nurodytus sprendinius, kurie užtikrino tinkamą pastatų apsaugą, t. y. užbaigė vidinės pertvaros montavimo darbus ir įrengė laikiną metalinę siją; 5) UAB „S.“ iš esmės jokios žalos savo veiksmais nesukėlė. UAB „S.“ įrengtos konstrukcijos nepakenkė pastatų vertingosioms savybėms, o VTPSI nurodyta metalinė sija jau yra pašalinta. Akivaizdu, kad nuolatinis kritulių poveikis pastatams būtų sukėlęs didelę žalą ar net sunaikinęs neįkainojamas vertingąsias savybes. Taigi, UAB „S.“ įrengtas naujos laikinos konstrukcijos (metalinė sija) buvo įrengtos su tikslu apsaugoti kultūros paveldo objektą nuo neigiamo kritulių poveikio, ką atliko buvusios stogo konstrukcijos, tačiau to negalėjo toliau užtikrinti. Tokiu būdu UAB „S.“ įgyvendino NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas bei veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl UAB „S.“ protokole nurodyta administracinė atsakomybė neturi būti taikoma. Protokolu nustatyti UAB „S.“ statybos darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto darbams. Nors protokole nurodoma, kad atlikti statybos darbai kvalifikuojami kaip kapitalinio remonto darbai, nes buvo įrengta nauja laikančioji konstrukcija – sija, tačiau toks apibrėžimas neatitinka Statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintos kapitalinio remonto darbų sampratos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodyta, kad „Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte numatyta, kad „Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“. Šiuo atveju UAB „S.“ jokių laikančiųjų konstrukcijų nepertvarkė, t. y. nei stiprino, nei silpnino, nei keitė esamų konstrukcijų to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Šiuo atveju buvo įrengta nauja konstrukcija, kuri niekaip nedarė įtakos kitoms pastato konstrukcijoms. Šios konstrukcijos buvo visiškai naujos ir nebuvo skirtos esamų pastatų konstrukcijų pertvarkymui. Atstačius buvusią netinkamą konstrukciją, įrengta sija neatliko laikančiosios konstrukcijos funkcijų, t. y. nebuvo skirta laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. UAB „S.“ įsitikinimu, jos atlikti darbai turėtų būti laikomi statinio paprastojo remonto darbais, kaip tai numatyta aktualiose teisės aktų nuostatose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nurodyta, kad „Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant“. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.1 punkte numatyta, kad „Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas“. Kadangi UAB „S.“ įrengė konstrukciją, kuri nebuvo laikančioji, laikytina, kad ji atliko paprastojo remonto darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalėjo būti išduodamas. Nesant administracinio nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukiama.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „S.“ atstovas P. D. nurodė, kad viršutinio stogelio atlikti darbai nebuvo naudingi įmonei. Meistrai pasakė tą patį, nes nebuvo jokių garantijų, kad vandens vėl nelies. Buvo priimtas sprendimas pakeisti stogelį visiškai identišku stogeliu. Jis pats tame dalyvavo. Buvo paprašyta architekto, kad jis atsiųstų stogelio matmenis, brėžinius. Jis nusiuntė rangovui, kad būtų parengtas projektas. Sija buvo pašalinta tik atstačius viršutinį stogelį, t. y. prieš 3-4 savaites.
Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-4).
2021 m. rugsėjo 14 d. P. D. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, jog buvo keičiamas prastos būklės stiklinis stogelis į identišką, naujų konstrukcijų. Buvo įrengta laikina sija tarp pastatų, kad žiemos metu būtų atlaikyta sniego apkrova. Atstačius stiklinį stogelį, sija iškart panaikinama (b. l. 5).
2020 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte užfiksuota, jog skundas pagrįstas. Aktu nustatyta, jog savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir kultūros paveldo objekto – statinių komplekso (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) – teritorijose atliktas ypatingojo (duomenys neskelbtini) paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinis remontas, keičiant pastato išvaizdą. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas statytojo 2020 m. spalio 7 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (būsena – nepatenkintas) išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteiktų statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“. Atlikti šie darbai: (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rytų pusėje tarp išorinių atitvarų (pagal KPR kapitalinių sienų tinklas priskiriamas vertingosioms savybėms) naujai įrengta laikančioji konstrukcija – sija. Virš pirmojo aukšto ant naujai įrengtos laikančiosios konstrukcijos – sijos ir (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų naujai įrengtos įstiklinto stogo metalinės laikančiosios konstrukcijos. Statytojas – UAB „S.“ pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 22 dalį (b. l. 6-12).
2020 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra kultūros paveldo vietovės — (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir kultūros paveldo objekto – statinių komplekso (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) – teritorijose atliktas ypatingojo (duomenys neskelbtini) paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) (KPR unikalus kodas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinis remontas, keičiant pastato išvaizdą. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktas statytojo 2020 m. spalio 7 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (būsena – nepatenkintas) išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteiktų statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“. Atlikti šie darbai: (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rytų pusės fasade tarp išorinių atitvarų (pagal KPR kapitalinių sienų tinklas priskiriamas vertingosioms savybėms) naujai įrengta laikančioji konstrukcija – sija. Virš pirmojo aukšto ant naujai įrengtos laikančiosios konstrukcijos — sijos ir (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų naujai įrengtos įstiklinto stogo metalinės laikančiosios konstrukcijos. Viskas užfiksuota brėžiniuose (b. l. 13-15, 16-19).
2020 m. lapkričio 27 d. UAB „S.“ direktoriaus P. D. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, jog 2020 m. lapkričio 3 d. įvyko Kultūros paveldo vizitas, kurio metu buvo surašytas reikalavimas ir rekomendacijos pataisyti neatitikimus. Yra reikalavimas iki šių metų gruodžio 15 dienos nuardyti lengvų gipso konstrukcijų uždengimus. Kultūros paveldo departamentas skyrė pačią minimaliausią įmanomą baudą, geranoriškai sutarta tiesiog nuardyti gipso kartono plokštes. Papildomas Kultūros paveldo departamento pastebėjimas buvo dėl nuardyto stiklinio stogelio. Šio stogelio konstrukcija buvo sena, todėl užkliudžius pradėjo leisti vandenį ir tapo nesaugi. Taisyti sienos nebuvo prasmės, remdamiesi protingumo principu, pasirinko skubiai užsakyti naują. Nedelsiant parengė brėžinį ir užsakė naują, identišką konstrukciją. Su rangovais sutarė greičiausią įmanomą pagaminimo laiką, sumokėjo dėl operatyvumo didesnį avansinį mokėjimą. Pateikia sutartį. Įsipareigoja atstatyti šią stiklo konstrukciją. Prideda buvusios stiklo konstrukcijos nuotrauką. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 20, 21-24).
2020 m. lapkričio 9 d. Papildomame susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. rugpjūčio 7 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus P. D., ir UAB „L.“, atstovaujama komercijos direktoriaus M. M., susitaria, jog UAB „L.“ pagamins ir sumontuos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), stiklinį stogą su viena varstoma dalimi pagal prie Sutarties pridedamą brėžinį užsakovo nurodytoje objekto vietoje. Bendra stogo ir montavimo darbų kaina pagal šį Susitarimą yra 16 000 Eur plius PVM. UAB „L.“ įsipareigojo pagaminti stogą pagal brėžinį ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 15 d. ir sumontuoti jį objekte ne vėliau kaip iki 2021 m. vasario 15 d. Montavimo terminas gali būti pratęsiamas tuo atveju, jeigu oro sąlygos yra netinkamos stogo montavimui, t. y. oro temperatūra yra žemesnės negu -15 °C ir/arba yra krenta gausūs krituliai (gausus lietus, sniegas, kruša ir pan.), tokiu atveju stogo montavimo terminas gali būti pratęsiamas iki 7 kalendorinių dienų. UAB „L.“ privalo ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 25 d. pasitikslinti stogo matmenis ir pradėti jo gamybą (b. l. 20).
Šalies argumentai
2020 m. spalio 7 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog UAB „S.“ prašo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteiktų statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25-26).
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. birželio 6 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog šiuo aktu nustatyta, kad statinių kompleksiniam objektui, adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga apsauga. Komplektą sudaro namas ir tvora, adresu (duomenys neskelbtini). Daiktai saugomi pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą.
2020 m. birželio 5 d. UAB „S.“ pranešime dėl numatomų einamojo remonto darbų užfiksuota, jog UAB „S.“ pranešė Kultūros paveldo departamentui, kad UAB „S.“ nuosavybės teise priklausančiame statinių komplekse (duomenys neskelbtini) (KVR kodas (duomenys neskelbtini)), pastatuose Nr. 1 (KVR kodas (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatomi atlikti šie einamojo remonto darbai: esamų baldų ir baldinių konstrukcijų demontavimo, vertingųjų savybių neturinčių vidaus ir išorės apdailos elementų, santechninės įrangos, vidaus inžinerinių sistemų demontavimo ir atnaujinimo bei patalpų valymo darbai. Darbai savo pobūdžiu ir apimtimi nėra susiję su pastatų vertingosiomis savybėmis bei jų turinčiais pastatų elementais.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus rašte dėl statinių komplekso (duomenys neskelbtini) fasado priežiūros darbų užfiksuota, jog neprieštaraujama statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), statinių komplekso namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gatvės fasado numatytiems priežiūros darbams: reklaminių iškabų nuėmimui, likusių tvirtinimo žymių užtaisymui ir nudažymui esama fasado spalva, naudojant visas restauracijai skirtas medžiagas ir spalvas analogiškas esamoms. Raštu informuojama, jei bus planuojami kiti tvarkybos darbai (konstrukcijų keitimas, fasadų remontas, restauravimas ar pan.), nepriskiriami nekilnojamojo kultūros paveldo priežiūros/avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninėms priemonėms priskiriamiems darbams (darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013-08-20 įsak. Nr. IV-607), prašoma parengti tvarkybos darbų projektinę dokumentaciją, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ reikalavimais. Taip pat rašte nurodyti neplanuoti darbų, galinčių pakenkti statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), statinių komplekso namo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingosioms savybėms, taip pat nepažeisti vertingų dalių ir elementų (vertingųjų savybių). Pažymima, kad kultūros paveldo objektuose numatytiems tvarkybos darbams gali vadovauti specialistai, atitinkantys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23¹ straipsnio reikalavimus.
2020 m. gruodžio 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte užfiksuota, jog statytojas UAB „S.“ pašalino savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini). Privalomasis nurodymas įvykdytas .
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 56 straipsnio 14 dalyje numatyta statytojų atsakomybė už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje. Pagal šio įstatymo 67 straipsnį šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65 ir 66 straipsniuose nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsniuose nurodyti pažeidimai.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. To paties straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje numatyta, jog statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Nagrinėjamu atveju iš aptartų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad UAB „S.“ žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo objekto – teritorijose, (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rytų pusės fasade tarp išorinių atitvarų (pagal KPR kapitalinių sienų tinklas priskiriamas vertingosioms savybėms) naujai įrengė laikančiąją konstrukciją – siją. Be to virš pirmojo aukšto, ant naujai įrengtos laikančiosios konstrukcijos – sijos, ir (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų naujai buvo įrengtos įstiklinto stogo metalinės laikančiosios konstrukcijos. UAB „S.“ šiuos statybos darbus atliko neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „S.“ atstovai nurodė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti statybos darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto darbams. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje numatyta, jog statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). To paties straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, jog laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 4 d. savavališkos statybos akto bei Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akto, nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rytų pusės fasade tarp išorinių atitvarų naujai įrengta sija bei virš pirmojo aukšto, ant naujai įrengtos sijos, ir (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini), išorinių atitvarų naujai įrengtos įstiklinto stogo metalinės konstrukcijos atliko teisės aktuose nustatytą laikančiosios konstrukcijos funkciją, todėl buvo pagrįstai įvertintos kaip laikančiosios konstrukcijos. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, ir nustatančio statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, 12 punktas įtvirtina, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, o taip pat ir statybos darbai, atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.12 punktas). Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, nuostatas, akivaizdu, kad naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimas yra laikytinas esamų laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir atitinka statinio kapitalinio remonto sąvoką. Aplinkybė, jog vėliau, vykdydama Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, UAB „S.“ atstatė prieš tai pašalintą stogelį, dėl ko faktinė situacija iš esmės pasikeitė, pašalino siją, nereiškia, kad 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo metu užfiksuotos naujai įrengtos įstiklinto stogo metalinės konstrukcijos, taip pat sija jų statybos bei statybos patikrinimo metu nebuvo laikančiosiomis konstrukcijomis, kurių įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „S.“ atstovai teigė, jog UAB „S.“ veikė esant būtinajam reikalingumui, siekdama pašalinti realią grėsmę saugomam kultūros paveldo objektui. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, UAB „S.“ atstovų paaiškinimus, neabejoja, kad buvo būtina imtis veiksmų, siekiant sutvarkyti stogo, pro kurį, UAB „S.“ atstovų teigimu, pradėjo sunktis krituliai, būklę. Tačiau UAB „S.“ pasirinko statybos darbus, kuriems įstatymų nustatyta tvarka buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą ir nepaisydama to, jog tokio dokumento neturėjo, statybos darbus įvykdė. Teismas, susipažinęs su byloje surinktais dokumentais, sprendžia, jog UAB „S.“ šiuo atveju pasirinko galimai jai ekonomiškai priimtiniausią problemos sprendimo būdą, tačiau neturi pagrindo daryti išvados, kad stogas negalėjo būti sutvarkytas ir jo nesandarumo keliamas pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Todėl šioje situacijoje taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.
Teismas konstatuoja, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog UAB „S.“ administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 22 dalį, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamos UAB „S.“ veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalį.
Pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalį už ypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo penkių tūkstančių iki vienuolikos tūkstančių eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo devynių tūkstančių iki šešiolikos tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą UAB „S.“, vadovaujasi ANK 32, 34 straipsniais. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su statyba, kai savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, taip pat, kad šiuo metu savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie UAB „S.“ patraukimą administracinėn atsakomybėn teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „S.“, už administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas šio įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
UAB „S.“ pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 14 dalyje, ir paskirti jai 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT47 7300 0101 2622 8899, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, administracinio nusižengimo protokolo datą ir numerį (2021 m. gegužės 14 d. Nr. APS-43), administracinio nusižengimo bylos numerį – A14.-1647-817/2021 ir įmokos kodą – 5447. Apie baudos sumokėjimą būtina pranešti protokolą surašiusiai institucijai (pateikti kvitą/jo kopiją, įrodančius baudos sumokėjimą). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.