Kauno apylinkės teismo nutartis

2013-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-593/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
II-43-593/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06674-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
G. J.
ATP byla Nr. II-43-593/2013
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06674-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44; 79.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 01 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui S. D., dalyvaujant Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei V. Z., nukentėjusiajam G. J., nedalyvaujant Kauno AVPK Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2012-10-16 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD - 132, kuriuo jam už pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., buvo skirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nurodė, jog nesutinka su skunde nurodytais argumentais ir mano, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra garažų bendrijos pirmininkas. Garažai užima didelę teritoriją. Jie yra aptverti monolitine tvora, vartai rakinami. Nuo rugsėjo iki spalio mėnesio vartų spynos buvo numuštos tris kartus. Suprato, kad tai G. J. darbas, tačiau neturėjo liudininkų. G. J. garažu naudojasi apie 4 metus, bet mokesčių nemoka. Bendrijos nariai dalinasi visus mokesčius, kad nebūtų skolos. G. J. naudojasi garažu, kuris priklauso J.. Vieną kartą, kuomet rado numuštą spyną, jis sustojo prie vartų, kad pasišnekėtų su G. J. ir jie susistumdė. G. J. pasiėmė numuštą spyną ir įmetė į savo automobilį, pririšo šunį prie mašinos ir išėjo. A. K. paskambino policijai, atvažiavę pareigūnai, surašė aktą. A. K. sakė pareigūnams apie spyną esančią G. J. automobilyje. Teigia, jog tikrai, jis stovėjo ir neleido G. J. išvažiuoti pro vartus, nes norėjo, kad būtų užfiksuotas faktas, jog G. J. numuša spynas.

Nukentėjusysis G. J. paaiškino, jog pažįsta A. K. apie 4 metus. Garažu jam žodiniu leidimu leido naudotis R. K. – davė raktus, nurašė elektros skaitiklio rodmenis. Naudojasi nuo 2009-09-06, mokesčius moka. A. K. į jį nesikreipė ir nereikalavo Kelis kartus sumokėjo internetu, kitus kartus pinigai buvo renkami bendrai. Paskutiniu metu A. K. specialiai neprašė pinigų, nes nori įrodyti, jog jis nemoka ir pradėjo jam kerštauti. Neleido remontuoti garažo stogo, o paskui pats neprašytas suremontavo. Pinigų už stogo remontą neprašė.

Spalio 3 d. į garažą jis atėjo apie 8 val., atsirakino bendrus vartus, išsivarė automobilį iš garažo. Tada priėjo A. K. ir uždarė vartus, kabino spyną, norėjo jį užrakinti. G. J. tą spyną paėmė ir padėjo ant mašinos panelės. Pats paskambino policijai, po to ir A. K. paskambino. Atvažiavo pareigūnai, kuriems A. K. pasakė, kad jis t.y. G. J. pavogė spyną. G. J. spynų niekada nenumušinėja, jis turi raktus nuo visų trijų A. K. turimų ir nuolat kaitaliojamų spynų.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovė V. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog pilnai palaiko rašytiniame atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus bei prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai.

Iš 2012-10-03 A. K. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2012-10-03 atsistojo tarp vartų ir neišleido G. J. išvažiuoti, nes pastarasis atsisakė pasakyti kokiu teisiniu pagrindu naudojasi garažu ir kokiu būdu pateko į garažų teritoriją. Tarp jų įvyko konfliktas (9 b.l., byla Nr. AD-132). Teismo posėdžio metu A. K. taip pat pripažino, jog stovėjo ir neleido nukentėjusiajam pravažiuoti pro vartus, kadangi, jo manymu, nukentėjęs asmuo neturi teisės naudotis šiuo garažu.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, išduoto 2012-10-03, matyti, kad nekilnojamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1996-09-19 nuosavybės teise priklauso N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (23 b.l., byla Nr. AD-132). Nustatyta, kad N. J. išvykus į užsienį, garažu naudojosi R. K., kuris vėliau davė sutikimą G. J. naudotis tuo pačiu garažu.

ATPK 188 straipsnyje nurodyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. ATPK 188 straipsnyje numatytu pažeidimu yra kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Būtent, valdymo tvarka yra pirminis ir pagrindinis šio pažeidimo sudėties objektas. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal šį straipsnį buvo nustatyta, kad A. K. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos. A. K., realizuodamas teisę į bendrijos teritorijoje esančio garažo valdymą, piktnaudžiavo teise, jo veiksmai palietė kito asmens teises ir teisėtus interesus, šie veiksmai buvo jo ir nukentėjusio asmens kilusio ginčo padarinys. Pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad uždarydamas vartus iš išorės neleido G. J. netrukdomai išvažiuoti automobiliu iš teritorijos, tik mano, kad jis garažu naudojasi neteisėtai. Tokiais veiksmais A. K. suvaržė nukentėjusiojo teisę laisvai judėti.

Pagal Civilinio kodekso 1.137 str. 2d., 3 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Būtent šios įstatymo nuostatos ir nesilaikė A. K., nesiimdamas teisinių ir teisėtų priemonių gauti mokesčius iš G. J. už garažo eksploataciją ar pan.

Teismas daro išvadą, kad Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos teisingai pripažino A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą. Tačiau organas, skyręs baudą A. K., neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – amžių (sulaukęs 86 metų), turtinę padėtį (pensininkas) į tai, jog teisės pažeidimą padarė pirmą kartą.

Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ATPK 188 str. sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis (ATPK 20, 21, 30, 30¹, 31 str.). Todėl taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir A. K. skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., 30¹ str. teismas

nutaria:

1. A. K. skundą tenkinti dalinai.

2. Pakeisti 2012-10-16 Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą dalyje dėl nuobaudos ir A. K. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., nubausti įspėjimu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AD-132 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos.

Teisėja Daiva Jankauskienė