Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi atsakovė tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus bei atitinkamai 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Mano, kad atsakovė neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S144061 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus byloje pridėtus rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas, konstatavęs, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, vadovaudamasis aptariamo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 12 ir 14 punktais, ginčijamu Sprendimu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Sprendimu, kreipiasi į teismą.

UTPĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus nurodyto Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

UTPĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota.

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog būtent užsieniečiui (pareiškėjai) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Užsienietis, gavęs tokį leidimą, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pažymėtina, kad minėti reikalavavimai yra imperatyvūs.

Nustatyta, jog Migracijos departamentas, atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad Registrų centro juridinių asmenų išplėstinio išrašo duomenimis, Bendrovė įregistruota 2022 m. rugpjūčio 5 d., jos direktorius paskirtas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. Bendrovės deklaruojamos veiklos: kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339, ekonominės veiklos sritis – statyba), automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (ekonominės veiklos kodas – 4511, ekonominės veiklos sritis – paslaugos); didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos).

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20231212-237876 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią asmenį įdarbinanti Bendrovė vykdo veiklą, – Didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį (ekonominės veiklos kodas – 4610, ekonominės veiklos sritis – paslaugos).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinės sistemos 2024 m. birželio 12 d. duomenimis, Bendrovėje dirba 22 asmenys, visi – užsieniečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas nustatė, jog Bendrovė įdarbintiems užsieniečiams už 2024 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius mėnesinio darbo užmokesčio nemokėjo. Tai reiškia, kad užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms įdarbinti Bendrovėje, neatliko.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš turimų duomenų, sunku nustatyti, ar Bendrovė tikrai realiai vykdo deklaruojamą veiklą, todėl vertina, kad Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti, ar šiuo metu vykdo tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą, tikslingai ir teisingai kreipėsi į Bendrovę. Bylos duomenys patvirtina, kad per Migris sistemą 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė Bendrovei išsiuntė prašymą, pateikti duomenis ir išsamų paaiškinimą dėl vykdomos statybų veiklos, nurodant, kokių profesijų darbuotojai yra įdarbinti ir ketinami įdarbinti, bei pagrindžiant tokių darbuotoju poreikį, taip pat aktualias (galiojančias) veiklos sutartis ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus (pvz., Bendrovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, banko sąskaitos išrašus ir kt.) bei statybos objektų, kuriuose šiuo metu vykdomi statybų darbai, sąrašą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės vadovo buvo paprašyta išsamiai paaiškinti, kokiu būdu ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo pasirinkta užsienietė, kokius konkrečiai darbus ji atliks dirbdama vairuotoja-ekspeditore, kokią transporto priemonę vairuos, paprašyta pateikti asmens vairuotojo pažymėjimą.

Teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenis, nustatė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2023 m. lapkričio 9 d. išrašą apie Bendrovės vykdomas veiklas, direktoriaus 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas, kad Bendrovė pradeda vykdyti naują veiklą, t. y. didmeninę prekybą už atlygį ar pagal sutartį. Tai patvirtina, jog Bendrovė nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų. Nustatyta, kad Bendrovės direktorius – Turkijos pilietis, beveik visos prekės bus įsigytos Turkijoje ir atvežtos į Lietuvą parduoti, todėl Bendrovei reikalingi vadybininkai, kurie galės bendrauti turkiškai, angliškai ar rusiškai. Darbui Bendrovėje pasirinko kandidatus iš Turkijos. Šie kandidatai dirba vadybos srityje, taip pat bendradarbiauja su dauguma gamintojų, jų tikslas ieškoti verslo partnerių Lietuvoje, išanalizuoti Lietuvos rinką (kokie produktai būtų populiarūs ir sudomintų pirkėjus), derinti pirkimo ir pardavimų kainas, užsiimti logistika. Taip pat Bendrovei reikalingas vienas vairuotojas, kuris galėtų vežioti prekes klientams. Vairuotojo pažymėjimas buvo pateiktas per asmens Migris komunikacijos paskyrą. Paaiškinime Bendrovė nurodė, kad neturi išrašytų sąskaitų, kadangi vyksta pasiruošimo darbai naujos veiklos vykdymui.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir Bendrovės teikiama informacija. Taigi, teisėjų kolegija pritaria Migracijos departamento išvadoms, kad šie duomenys įrodo, jog nustatytų aplinkybių visuma patvirtina abejones dėl užsienietės atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio realiai vykdyti sulygtą darbo funkciją Bendrovėje, t. y. sudaro pagrindo išvadai, kad Bendrovė ir asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė iki šiol jau turėjo problemų su darbo užmokesčio išmokėjimu, kad tuo metu dirbusių užsieniečių neaprūpino darbu ir jie darbo funkcijų, kurioms buvo įdarbinti, neatliko, kad pradeda naują veiklą, neabejotinai kyla pagrįsta abejonė, ar Bendrovė galės vykdyti įsipareigojimus ir pareiškėjos atžvilgiu. Pažymėtina, kad Migrtacijos departamentas imperatyviai atsako, kad išduodami leidimai laikinai gyventi atitiktų UTPĮ sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovė lyg ir pateikė informaciją, tačiau ji nebuvo pakankama, ir laiko, kad atsakovas pagrįstai prašė patikslinti ir pateikti papildomus dokumentus. Bendrovės nebendradarbiavimas nesuprantamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybės mano, kad atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė į Migracijos departamento siųstus raštus nereagavo ir nepagrindė jos poreikio įdarbinti pareiškėją ekonominei veiklai statybų ar paslaugų sektoriuje vykdyti, daro išvadą, kad tai kelia pagrįstų abejonių, ar Bendrovė, teikdama tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjos įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi jai išdavimo darbo pagrindu, iš tiesų ketino su pareiškėja sukurti realius darbo santykius Lietuvoje ir suteikti jai darbo sutartyje sulygtą darbą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kad Bendrovė tokiais savo veiksmais, kai įdarbinami užsieniečiai, kuriems nemokamas darbo užmokestis, didina nelegalios migracijos grėsmę ir kelia pagrįstų abejonių dėl deklaruojamos veiklos pobūdžio ir įtarimų, kad Bendrovės tikslas – tarpininkauti trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi ir legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.

Įvertinus bylos rašytinius įrodymus taip pat nustatyta, kad pareiškėja nėra turėjusi ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės vizos, taip pat nėra niekada dirbusi ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta, kad ji turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra.

Vadovaujantis bylos medžiaga ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesukuriant su asmeniu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi išdavimas neatitiktų ĮUTP leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo. Kadangi nei pareiškėja, nei Bendrovė nepateikė priešingų argumentų, nebendradarbiavo su Migracijos departamentu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikėtina, jog asmuo ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl konstatuoja, kad leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas pagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs ir neturintys pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjos individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai. Pažymėtina ir tai, kad nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teisėjų kolegija galėtų pateisinti jos norą likti Lietuvoje.

Teisėjų kolegija pažymi, pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžius visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Taigi nagrinėjamu atveju, nustačius tai, kad Bendrovė šiuo metu nevykdo oficialiai deklaruotų veiklų, yra rimtas pagrindas įtarti, kad pareiškėja ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kyla asmens nelegalios migracijos grėsmė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

Be kita ko pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. Pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 24S144061, kuriuo pareiškėjai neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad atsakovo priimtas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis į Migracijos departamentą su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis ĮUTP nuostatomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos B. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.