Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui G. K. (G. K.), pareiškėjos S. K. įstatyminei atstovei L. K., pareiškėjų atstovei advokatei Ritai Pechovskai,

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K., ir G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, suinteresuoti asmenys L. K., Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvendami kartu formalumų nei dėl santuokos įforminimo, nei dėl tėvystės pripažinimo L. K. ir V. J. nesprendė. To priežastimi buvo tai, kad L. K., būdama vieniša mama, galėjo gauti piniginę pašalpą vaikams, o vėliau V. J. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, po to sunkiai susirgo ir galiausiai mirė. Mirus V. J., klausimas dėl tėvystės liko neišspręstas. Po vaikų gimimo L. K. ir V. J. tęsė bendrą gyvenimą, tačiau (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, o paskui (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, nepaisant to, jis visą laisvės atėmimo terminą palaikė nuolatinį kontaktą ir ryšį su abiem savo vaikais, kurie su motina L. K. daugybę kartų vykdavo į pasimatymus su tėvu. 2019 m., laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, V. J. net 4 kartus pervesdavo sūnui dideles pinigų sumas, iš viso 4 870 Eur, kurie buvo skirti jam ir seseriai. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos V. J. nupirko dukrai mokyklai reikalingus daiktus, ja rūpinosi, tačiau vėliau sunkiai susirgo, dėl to jam (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytas neįgalumas. Ligos metu V. J. prižiūrėjo L. K.. (duomenys neskelbtini) V. J. mirė, jį savo lėšomis ir pastangomis palaidojo sūnus G. K., laidojimo dokumentai buvo tvarkomi vaikų motinos L. K. vardu, taip pat jos vardu buvo išduotas leidimas laidoti V. J.. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo V. J. vaikai įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. K. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad V. J. pamena nuo vaikystės, su juo gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki kol tėvui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ir po to su tėvu bendraudavo, susiskambindavo, tėvas siuntė pinigus, laiškus. Tėvui grįžus iš įkalinimo įstaigos bendravimas nenutrūko, tėvas ir jam ir sesei padėjo materialiai. Tėvui susirgus, pats veždavo jį į ligoninę. V. J. vadindavo tėvu. Mirus tėvui kartu su mama jį palaidojo. V. J. taip pat yra sesers S. K. tėvas. Senelę iš tėvo pusės kažkiek prisimena, bet ji mirė, kai (pareiškėjas) buvo mažas.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad L. K. ir V. J. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. K., o (duomenys neskelbtini) dukra S. K.. Tuo metu ji (liudytoja) gyveno netoli jų, bendravo su L. K., todėl žino, kad V. J. skambindavo iš įkalinimo įstaigos, siuntė ką ir kiek galėjo. V. J. visada pripažino G. K. ir S. K. kaip savo vaikus, vadindavo juos savo vaikais, vaikai jį vadindavo tėvu. Nėra girdėjusi, kad tuo metu, kai gimė vaikai, L. K. būtų turėjusi santykių su kitais vyrais.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra S. K. krikšto tėvas, su V. J. gyveno vienoje gatvėje. Kiek prisimena, kai V. J. ir L. K. apsigyveno kartu, L. jau turėjo vaiką E. Jie apsigyveno V. J. namuose, ten dar gyveno jo mama. Paskui jie gyveno kaimyniniame name, nes nelabai sutarė su motina. Tada gimė G. K., po to jie persikraustė į dar kitą namą, bet toje pačioje gatvėje. (duomenys neskelbtini) gimė S. K., jis tapo jos krikštatėviu. Netrukus po dukros gimimo V. J. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. V. J. jam skambindavo iš įkalinimo įstaigos, prašė, kad nueitų vaikus pasveikinti žodžiu, jo vardu padovanotų pinigų. Taip pat V. J. siųsdavo laiškus iš įkalinimo įstaigos. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos V. J. palaikydavo ryšius su vaikais, sūnus pas jį užeidavo dažnai, dukra rečiau, buvo palaikomi santykiai kaip tėvo ir vaikų. Su kitu vyru L. K. pradėjo gyventi praėjus 5-6 metams po to, kai V. J. pateko į įkalinimo įstaigą. V. J. visada pripažino G. K. ir S. K. kaip savo vaikus, vadindavo juos savo vaikais, vaikai jį vadindavo tėvu, jam nekilo abejonių, kad jie yra tėvas ir vaikai. S. K. yra panaši į V. J. motiną.

Liudytoja T. S. teismo posėdyje paaiškino, kad V. J. ir L. K. gyveno kartu kaip šeima. Gimus sūnui, V. J. buvo labai laimingas. Vėliau gimė S. K.. V. J. labai mylėjo vaikus. V. J. susirgus vaikai jį prižiūrėjo, važinėjo į ligoninę, G. K. kūreno krosnį name. V. J. jai pasakojo, kad nori suteikti vaikams savo pavardę. V. J. niekada neabejojo, kad vaikai ne jo, visada pripažino G. K. ir S. K. kaip savo vaikus, vadindavo juos savo vaikais, vaikai jį vadindavo tėvu. Tuo metu, kai gimė vaikai, L. K. neturėjo santykių su kitais vyrais. Kiek prisimena, V. J. norėjo, kad jie susituoktų iki vaikų gimimo.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pareiškėjo G. K. gimimo momentu santykius dėl tėvystės nustatymo reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teisinėms situacijoms, kurios atsiranda kodeksui įsigaliojus, taikomas šis kodeksas. Teismui sprendžiant tėvystės nustatymo klausimą ir priimant sprendimą po 2001 m. liepos 1 d., reikia vadovautis 2000 m. CK trečiosios knygos dešimtojo skyriaus nuostatomis. Tėvystės nustatymas yra įrodomųjų faktų, patikimai patvirtinančių tėvystę, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2003).

SŠK 55 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. balandžio 14 d.) nustatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu (1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę (2 dalis). Pagal SŠK 56 straipsnį jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis) sutinkamai su šio Kodekso 55 straipsnio antrąja dalimi. Jeigu kyla ginčas dėl teisės, taikomos CPK 271 straipsnio trečiosios dalies nustatytos taisyklės.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų G. K. ir S. K. tėvas, o pareiškėjai yra jo vaikai. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, G. K. ir S. K. įgis visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Byloje pateiktas G. K. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad įrašas apie G. K. gimimą gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), jo skiltyje „Tėvas“ duomenys apie pareiškėjo tėvą gimimo įraše nėra įrašyti. Taip pat byloje pateiktas S. K. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad įrašas apie S. K. gimimą gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), jo skiltyje „Tėvas“ duomenys apie pareiškėjos tėvą gimimo įraše nėra įrašyti.

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad spėjamas pareiškėjų tėvas V. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mirė.

Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų, suinteresuoto asmens L. K., taip pat liudytojų parodymus, nustatyta, kad L. K. ir V. J. užsimezgusi draugystė (duomenys neskelbtini) peraugo į gyvenimą kartu, intymių santykių palaikymą ir bendro ūkio vedimą. L. K. ir V. J. bendro gyvenimo pradžioje gyveno kartu pas V. J. motina (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su V.J. L. K. pradėjo lauktis ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų G. K., Vėliau, suinteresuoto asmens L. K., taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad L. K. ir V. J. su vaiku persikėlė gyventi į kitą namą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. K. ir V. J. gimė dukra S. K.. Teismo posėdyje liudytojai A. M., A. K., T. S. patvirtino, kad V. J. nuo gimimo G. K. ir S. K. laikė savo vaikais, juos mylėjo, rūpinosi, išlaikė. Pareiškėjų motina patvirtino, kad gyvendama su V. J. intymių santykių su kitais vyrais neturėjo ir yra visiškai tikra, jog G. K. ir S. K. yra jo vaikai. Daug metų kaimynystėje gyvenantys liudytojai A. M., A. K., T. S., teismo posėdyje parodė matę V. J. šeimyninius santykius su L. K., artimą V. J. bendravimą su vaikais G. K. ir S. K.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad pareiškėjų G. K. ir S. K. santykiai nenutrūko ir tuomet, kai V. J. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme bei jam grįžus iš laisvės atėmimo vietos.

Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad L. K. iki nėštumo pradžios gyveno kartu su V. J. kaip šeima ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. K., o (duomenys neskelbtini) – dukros S. K.. V. J. nuo pat G. K. ir S. K. gimimo juos pripažino, laikė savo vaikais, augino, prižiūrėjo, išlaikė ir vykdė kitas tėvo pareigas. Abejonių, kad gyvenant kartu susilaukti vaikai nėra V. J., šeimoje niekada nekilo.

Tai, kad V. J. su G. K. ir S. K. palaikė artimus, kaip tėvo ir vaikų, santykius, be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos iš pareiškėjų vaikystės, kuriose užfiksuoti pareiškėjai su spėjamu tėvu V. J., bendros šeimos, švenčių fotografijos, taip pat V. J. vaikams siųstos nuotraukos, atvirukai, pinigų pervedimai iš įkalinimo įstaigos. Teismas reikšminga aplinkybe, nustatant tėvystės faktą, laiko ir G. K. (duomenys neskelbtini) Krikšto pažymėjime nurodytą tėvo vardą – „V. J.“ bei S. K. (duomenys neskelbtini) Krikšto sakramento pažymėjimą, kurio skiltyje „Tėvas“ įrašytas vardas „V. J.“.

Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra V. J., miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės pareiškėjų atžvilgiu. Todėl teismas pareiškėjų prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. K. ir S. K. yra V. J. vaikai.

Atsižvelgiant į tai, pakeičiami Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodant, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taip pat pakeičiami Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, nurodant, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridiniai faktai nustatytini siekiant, kad mirusiojo V. J. vaikai įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų S. K., atstovaujamos įstatyminės atstovės L. K., ir G. K. (G. K.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. (V. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Pakeisti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad mirusiojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę.

Pakeisti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.